2014 birž. 13

Dolomiti Extreme Trail 2014 (video)


53 km jau nebuvo baisu, tačiau 3800 m sukilimo ir tiek pat nusileidimo - jau kėlė šiokius tokius nerimo drugelius. Ir kaip paaiškėjo ne be reikalo. Atvykus į Forno di Zoldo Belluno, Dolomitai pasitiko nuostabiu oru ir nepakartojamais vaizdais.  Prieš numerių atsiėmimą turėjau šiek tiek laiko, todėl spėjau truputėlį pačiupinėti trasos (apie 6 km). Radau, kaip ir galima tikėtis, 1,5 km aukštyje pavasarį tik ateinantį - tirpstantis sniegas, upeliais tekantis vanduo ir purvo vonios, mintis apie komfortą ir lengvą pasibėgiojimą dingo ir truputį pradėjo sėtis nerimo sėkla galvoj.

Pasidarė visiškai aišku po dar kelių trasos atkarpų apžiūrėjimo, kad turėsiu kažką nepamirštamo ir tikrai reikalaujančio visų jėgų.
12 valandų likus iki starto, organizatorių ištartos kelios frazės - pažadino laukimo ir nerimo pliūpsnį, kažkur viduje:
* Trasoje yra apie 2-3 km sniego ilgio ruožas, bukite atsargūs.
* Sniegas šlapias, todėl yra rizika nuslysti, savanoriai budės, saugos, jei reikės gaudys...
* Trasa sunki, bet to juk jūs ir atvažiavote....
* Šią trasą geriausiai apibūdino elitinė sportininkė, kuri moterų kategorijoje laimėjo šių metų bėgimą, o bendroje įskaitoje buvo 15-ta: - Ši trasa, kaip poezija ir skausmas vienu metu :)

Po tokių pasisakymų buvo aišku, kad šeštadienio rytą (startas 5:30) startuos neeilinis nuotykis Dolomitų kalnuose.
Rytas prasidėjo, kaip ir priklauso Italijoje, nuostabaus skonio kapučino kavos puodeliu starto vietoje (kavinės visos pradėjo dirbti nuo 4 val. ryto), dienos plano aptarimu tarp LT bėgimo entuziastų, bei starto laukimo bundančių kalnų apsuptyje. Prieš startą dar galvoje sukosi visokių keistų minčių, planų ir t.t., tačiau paskui viskas dingo ir liko tik aš ir kalnai.

Pirmas 15 km buvo smagūs ir nesudėtingi, tačiau oras kaito, saulė darėsi vis stipresnė, todėl reikėjo maksimaliai koncentruotis ir laikytis skysčių ir maisto strategijos, nes tikrai nesinorėjo vėl turėti bėdų su virškinimu ir savijauta. 6 km. nusirengiau visus ilgus ir šiltus drabužius ir pajudėjau lengvai ir vėsiai.
Sniego, purvo intarpai prasidėjo nuo 10 km ir su kiekvienu kilometru vis darėsi daugiau ir daugiau.
Prasidėjus singletrack'ui pakliuvau į lėčiau judančių bėgikų būrį, kur lenkimai buvo visiškai neįmanomi, todėl buvo susitaikyta su esama padėtimi ir grožimasi laukine gamta, bei bandoma išvengti "dribimų" į kiekvieną purvo+sniego+ledinio vandens vonią :)


Dideli nuotykiai prasidėjo nuo 14-15 km, lipant į pirma labai stačią įkalnę (statumas - lyg liptum kopėčiomis) suplėšiau vienos lazdos diržą, 10 metrų už manęs prasidėjo akmenų griūtis, kitiems dalyviams tiesiai ant galvų - visi laiku sureagavo, aukų pavyko išvengti. Kaip ir nieko nenutiko, tačiau baimės pridėjo visiems ir tempas dar labiau sulėtėjo.
Techniškai sudėtingas kopimas pasirodė visiškai niekis, palyginus su techniškai sudėtingais nusileidimais - virvės visai šalia krioklio, slidu ir klaidos padarymo galimybė dideli, o taip nesinori baigti čia savo pasirodymo. Saulė taip pat nuo pačio ryto negailėjo, todėl skysčiai tapo labai svarbūs. Vandens buvo beveik visur, nes gerti galima ko ne iš kiekvieno sraunesnio kalnų upelio, kurių buvo begalė. Išgerdavau maždaug apie 1 litrą vandens kas valandą ir dehidratacijos taip ir nepasiekiau. Ledinis vanduo periodiškai atgaivindavo ir nuteikdavo pozityviai. Vienas italas netgi dantis valėsi vieno sustojimo prie vandens šaltinio metu, gaila nekalbėjo angliškai, todėl nepavyko sužinoti šio jo sprendimo priežasčių.
Prasidėjus sniego ruožui, kuris driekėsi apie 3 km, buvau visiškai šokiruotas. Teko leistis virvėmis nuo stataus snieguoto šlaito, šokinėti nuo vieno sniego kupsto ant kito, pavargau kaip "šuo", kol supratau, kad čiuožti ant užpakalio yra optimaliausią ir linksmiausia metodas pasiekti pakalnę šioje atkarpoje. Vietomis sniego storis buvo apie 1,5 metro, kadangi koja kelis kartus įsmuko iki kirkšnies ir "dugno" nepavyko pasiekti.

Bėgant kalnų šlaitais, įkalnėmis ir nuokalnėmis niekaip nerasdavau galimybės paimti kamerą ir nufilmuoti visus purvo vonių niuansus, ledinio vandens upelius ir bundančios gamtos grožį, nes rankose visą laiką buvo kopimo lazdos, akys sekė visą laiką kas vyksta po kojomis, nes tik atsipalaiduoji ir jau turi nuostabų dribimą į ledinį vandenį arba tokios pačios temperatūros purvyną.
Kartais buvo renkamasi alternatyva judėti lėtai prieš galimybę judėti greitai ir nukritus čiuožti kelis šimtus metrų žemyn, o paskui jei viskas OK tuos pačius šimtus metrų kabarotis atgal ir bandyti tęsti savo kelionę.

Organizatoriai labai sumaniai sudėliojo trasą, nes iššūkiai sekė vienas kitą ir nebuvo nei vieno nuobodaus kilometro. Maitinimosi punktai vietoje ir laiku, juose visko ko širdis geidė, gal vienintelis trūkumas, vėlesniuose punktuose, nebuvo sūraus maisto, bet šį kartą man kaip ir nelabai jo trūko.

Mėšlungis - šį kartą radau kaip su juo kovoti, pasitelkiau šalto sniego kompresus , kurie atvėsino raumenis ir leido jaustis gerai visą antrąją trasos dalį.
Finišuoti nebuvo lengva, nes  "tiesioji" buvo ~8 km ir vis į nuokalnę, zigzagu su ~1000 m  peržemėjimu. Lygumų sraigei tikrai buvo ką veikti, tačiau kaip bejudėčiau lėtai, šioje atkarpoje turbūt aplenkiau daugiausiai bėgimo dalyvių.

Truputį statistikos: http://www.movescount.com/moves/move33390930

Tokio tipo bėgimams reikalingi bėgimo bateliai būtų su didelių ir galingu protektoriumi, greitai džiūvantys ir atsparūs sudėtingai vietovei, nes iš mano batų po šio bėgimo liko tik "šlapia" ir "juoda" vieta :) Visa laimė, finišavus gavau naujus Trail tipo bėgimo batelius, vietoj finish'erio medalio :)

Keletas panoraminių vaizdų, kurie padės susidaryti, kokie nuostabūs Italijos Dolomitai ir koks nuostabus buvo oras:





2014 geg. 31

Bėgimų rezultatai

2014 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 78 km, total  ascent  +1500 m, laikas 9:43:23 - Eco Trail de Paris 2014
2. 21,097 km, laikas 1:46:15 - Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, Laikas 2:01:44 - DnB 1/2 marathon
4. 54 km, total D+ 3800 m, D- 3710 m, laikas 11:37:12 - Dolomiti EXTREME Trail 2014

2013 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:07:21Marathon de Paris
2. 27 km, laikas 2:42:22 - BWR Trail run #1 Vilnius
3. 37,7 km, laikas 3:49:59 - BWR Trail run #2 Druskininkai
4. 21,097 km, laikas 1:51:29 - Trakų 1/2 maratonas
5. 21,097 km, laikas 1:48:10 - Vilniaus DnB 1/2 maratonas
6. 47 km, 1968 D+, laikas 6:52:29 - Cortina Trail race
7. 51 km, 700 D+,  laikas 6:16:57 - Vilnius Trail Run
8. 42,195 km, laikas 4:21:43 - Vilniaus Danske bank maratonas
9. 35 km, 410D+, laikas 4:30:00 - Around Asveja

2012 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:35:00 - Maraton di Roma
2. 21,097 km, laikas 1:53:34 - I-asis Vilniaus pusmaratonis
3. 21,097 km, laikas 1:54:58 - Druskininkų PUMA pusmaratonis
4. 21,097 km, laikas 1:49:34 - XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias, 1/2 maratono.
5. 21,097 km, laikas 1:46:23IX-asis Danske banko Vilniaus maratonas.
6. 10 km, laikas 46:56 - Živilės Balčiūnaitės 10 km bėgimas
6. 42.192 km, laikas 4:11:38 - Berlin BMW Marathon
7. 12 km, laikas 0:59:28 - 37-tas Kalėdinis bėgimas

2011 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 21,097 km, laikas  2:13:41 - Druskininkų pusmaratonis
2. 21,097 km, laikas 2:02:01 - Rygos pusmaratonis 
3. 21,097 km, laikas 1:54:36 - Vilniaus pusmaratonis
4. 12,000 km, laikas 1:06:00 - Kalėdinis bėgimas

2014 geg. 30

Pastebėjimai iš Trakų ir Vilniaus bėgimų :)

Jau antri metai iš eilės dalyvauju šiuose dviejuose pavasariniuose bėgimuose - Trakų ir DnB pusmaratoniai. Antri metai iš eilės registruoju bendradarbių komandą ir todėl pabandysiu įvertinti organizatorių įgūdžius bendraujant su klientais ir ką gerai arba blogai jie daro (tai tik mano patirtis) :)
1. Registracija į renginį:
  a) Trakų pusmaratonis - nusiunčiau dalyvių sąrašą elektroniniu paštu ir užregistravo komandą per 1-2 dienas. Sąskaitą buvo išrašyta per 3 paras, iš kurių 1 nedarbo diena.
  b) DnB pusmaratonis - nusiuntė registruotis į web puslapį, išmesti arba pakeisti informaciją apie dalyvį sąraše per web puslapi galimybės nėra, elektroniniu paštu komunikuoja labai lėta - vienas laiškas per savaitę :) Sąskaitą išrašė po ilgų bandymų prisibelsti per 1,5 savaitės ir tai neteisingai, turėjo taisyti.
2. Grupinės registracijos nuolaidos:
  a) Trakų pusmaratonis - nuolaida pritaikyta, pabendravus su organizatoriumi socialiniam tinkle.
  b) DnB pusmaratonis - į jokias kalbas nesileido, griežtas "NE" buvo atsakyta paštu.
3. Numeriai ir jų išdavimas:
  a) Trakų pusmaratonis - viskas vienoje vietoje, komandos numeriai sugrupuoti, bet atsiimti gali kiekvienas asmeniškai arba visos komandos iškarto. Patys numeriai - super kokybės, vandeniui, trinčiai ir t.t. atsparios medžiagos.
  b) DnB pusmaratonis - numeriu išdavimas per dvi vietas - DnB banke Oze ir Akropolyje :) Informacija web puslapyje teigė, kad pusmaratonio distancijos numerius pasiimti banke, tačiau ten pat jokios informacijos apie tai jei pusmaratonį bėgantis narys yra komandoje, tavo numeris "stebuklingai" nukeliauja su visos komandos numeriais į Akropolį. Kam tokia "super" logistika reikalinga, niekaip nesupratau, nes Akropolyje komandiniai numeriai vistiek nebuvo sugrupuoti ir kiekvieno numerio reikėjo ieškoti atskirai, ko pasekoje klaidų nepavyko išvengti. Patys numeriai - popierius, kuris neatsparus vandeniui, plyšta, sunkiai tvirtinasi ir ne visą laiką lieka pritvirtintas iki finišo.
4. Vanduo ir maitinimo punktai:
  Daug prirašyta apie tai, kaip nesisekė šių dalykų suvaldyti DnB pusmaratonio organizatoriams ir kaip viskas buvo puikiai Trakų pusmaratonyje. Prie šių pastebėjimų galėčiau pridėti vieną - vanduo 0.5 litro talpoje yra žymiai geriau nei 2 litrų. DnB - kaip minimum pakeisti tarą iš labai didelės į mažytę. O kalbos, kad nereikia imti dideliu butelių ir t.t. manau neveikia, nes kas yra ant stalo vandens punkte, tą galima imti pagal nutylėjimą :) O 2 litrų buteliai tikrai stovėjo ant stalų vandens punktuose.

Vilniuje trasa ir oras, akivaizdžiai buvo ne PR darymui, manau PR atidėti galima iki Kauno arba Olimpinio bėgimo.

Keista buvo matyti žmones, visiškai nesusivokusius ką reikia daryti prie +32 laipsnių  ir kaip išlikti aktyviam. Žiauru buvo stebėti krentantį politiką prieš pat kojas su stiklinėmis akimis ir nesuvokiančio aplinkos. Tačiau buvo labai smagu pasidalinti vandens atsargomis su puškuojančiais bėgikais ir išgirsti jų ačiū, bei pajusti pagalbos ištiestą vandens šlangą arba vandens pilną kibirą iš gerai nusiteikusių vilniečių :)

Linkiu visiems daugiau tolerancijos, pagalbos vieni kitiems ir ne kas kitas kaip jūs patys atsakingi už tai ką darote...



2014 geg. 6

Cyprus Trail Running

Smagiai pabėgiojau su naujais bičiuliais iš Kipro.Įdomi patirtis buvo, kai iš +13 persikeli į +35 laipsnius šilumos, miegi tik 3 valandas ir paskui skrieji Kipro kalvomis. Keisti dalykai vyksta su žmogaus kūnu, bet patirtis yra patirtis :) 
Nemalonu buvo sutikti gyvate, tiesiai po kojomis, bet viskas gerai, kas gerai baigesi :) 
Tegu kiekvienas sekantis žingsnis atneša naujus nuotykiu... Dolomitai jau laukia :)

2014 bal. 21

Su šv. Vėlykom ir pavasariu!

Su šv. Vėlykom ir atėjusiu nuostabiu pavasariu nuo bundančių Vilniaus kalvų :) 
Jei bus norinčių, galiu pabūti vedliu ir supažindinti su šia nuostabia Vilniaus Trail bėgimo trasa.

2014 bal. 3

Eco Trail de Paris - 2014 (80k)



Tai buvo mano pirmas bėgimas ilgesnis nei 55 km ir tai tikrai kėlė keistą nerimą, nebuvo visiškai aišku, ko laukti, su kokiais sunkumais susidursiu ir kaip pavyks susitvarkyti su vidumi. Aišku pasitikėjimo pridėjo finiše laukianti šeimyna ir Lietuvoje nuotoliniu būdu palaikantys LTU Trail Running People ir BLOGiečiai :)
Pirmieji 22 km prabėgo labai konservatyviai, beveik visą laiką buvo lyguma, per šiuos kilometrus surinkau tik 180 m sukilimo, saugojau kojas ir visą energiją ateities kalvoms.  Mano nelaimei vėjas nurimo, dangus išgiedrėjo, temperatūra pakilo ir jau "šiaurės žmogus" pradėjo kaisti. Deja be nuobodžių laukų, pamiškių, krūmynų, gyvenviečių ir vedukų, nieko uždegančio nepamačiau ir 22 kilometre esantį "gaivinimosi" punktą pasiekiau vis dar geros savijautos, bei su viltimi kažkur netolimoje ateityje pamatyti kalvas, "single track'ą" ir t.t.

Sekanti atkarpa nuo 22 km iki 45km buvo lemtinga, bet taip pat ir labai įdomi. Ties 28 km pradėjau jausti, kad kažkas negero darosi su mano skrandžiu, jis pilnėja/stoja, todėl prakaitavimas liovėsi, vanduo pradėjo kliuksėti skrandyje, o temperatūra aplinkos ir vidaus kilo. Miškuose turėjau atvėsti, tačiau medžių lapija dar labai nyki, o vėjas visiškai "išsijungė", todėl viltį atvėsti miškuose teko nuvyti. Kiekvienas didesnis kalniukas pasidarė vis sunkesnis ir po kiekvieno kopimo pabaigos mintis apie vėmimą mane pradėjo persekioti. Negerą jausmą stiprino nemažai Eco-trail kolegų, kurie gyveno tokiomis pačiomis problemomis ir jau buvo pasinėrę į "priekelmių" karalystę. Žinodamas kaip man būna blogai po šio proceso, bandžiau vengti arba atidėti "jį" maksimaliai ilgai - likau tik su "baselayer'iu", sumažinau tempą, geriau vandenį mažais gurkšniais, priverstinai stojau "šlapintis" (nebuvo lengva), tam tikra laiko tarpa visai nieko nevartojau ir tik pasijutus kiek saugiau/lengviau sportinį gelį su keliais vandens gurkšniais susiurbdavau.
45 km buvo tik vanduo, o sekantis punktas tik  55 kilometre su maistu, kurio pagalba gal būt pavyks atgaivinti skrandžio veikimą ir atstatyti kalorijų/energijos trūkumą. Šalto vandens keli gurkšniai laikinai pagerino situaciją, bet mėšlungis pradėjo persekioti jau kiekvienoje lygioje atkarpoje.

Eco Trailrunning de Paris (80k) #1

Nežiūrinti į tai kad savijauta buvo nekokia, tačiau teiginys - "get fun my frend!!! - autorius žinomas:)" sukosi galvoje visą laiką. Mėgavausi slenkančių pro šalį apylinkių, miestelių vaizdais - pilys, sodai, vietiniai sirgaliai, vaikams dalinau penkis ir t.t. Stengiausi viską daryti, kad tik nesisuktų mintys apie tai, kas vyksta viduje. Žiauriai smagu buvo išgirsti prancūzų tembru "Marius!!! GO GO" trasoje.
Eco Trailrunning de Paris (80k) #2

Eco Trailrunning de Paris (80k) #3

55 kilometras mane pasitiko su nauja strategija -> Coca-Cola + sūrūs čipsai, tik nuo šių dalykų, kai apie juos galvojau arba į juos žiūrėjau, manęs nepurtė. Ir BUUM, po pirmo 0,5 litro šaltos Colos ir saujos čipsų mano skrandis pasakė - YES MAN, I LIKE THAT :). Kofeinas pravėrė akis, praskaidrino mintis ir žodžiu kojos buvo pasiruošusios nešti (beveik Red-Bull reklama).
Eco Trailrunning de Paris (80k) #4

Išpyliau visus elektrolitus, papildžiau gertuves 0,5 litro Colos ir 0,5 litro vandens, užsidėjau žibintą ant galvos, apsirengiau, nes "tipo" visi rengėsi, nes "tipo" turėjo atvėsti, nes "tipo" naktis ir jau buvau "pasiruošęs" tamsiam periodui :). O gavosi taip - po 2 km buvau slapias, prakaitas vėl sruvo upeliu, net vienu momentu pagalvojau - pradėjo lyti, nors skrandis jau dirbo, akys rodė, kojos nešė, reikėjo kažką koreguoti. Nenorėdamas "ištirpti", visus "naktinius apsirengimus" vėl sukroviau i kuprinę ir  likau tik su "baselayer", užsistačiau visišką popsą ausinuke - "Modern Talking" ir judėjau kiek įgalėdamas greičiau finišo link, juk liko tiek nedaug :)
Bėgti visiškoje tamsoje, single-tracku paežere, kai virš galvos matai žvaigždės, skraidančius šikšnosparnius, senas pilis - tikrai nuostabu, vien dėl šios akimirkos verta buvo tiek "vargti".
Atvėsus orui perkaitimo ir skrandžio bėdos baigėsi, tačiau prasidėjo - didžioji NAVIGACIJA. Nors organizatoriai trasą pažymėjo neblogai, tačiau klaidų nepavyko išvengti. Buvo tokių įtartinų posūkių, kur reikėjo spėti 50% - 50 % ir remtis nuojauta.
Labai įdomus jausmas apima, kai leidiesi nuo kalno, įdedi paskutines likusias jėgas ir sutinki bėgiką, kuris juda priešinga kryptimi, klausi - "nejaugi neteisinga kryptimi aš judu?", tačiau prancūzas negali pasakyti nei žodžio angliškai, nei supranta ko aš čia klausiu, toliau lieki prie savo krypties ir neapsirinki.
Dar viena situacija - sutinki porą (vyras ir moteris) su prožektoriais ant galvos, bėgimo kuprinėmis ir t.t. bėgančius vėl priešinga tavo judėjimui kryptimi, po tokio pačio klausimo "nejaugi neteisinga kryptimi aš judu?", gaunu atsakymą - "no, no we are turisto !!!:)", apsidžiaugiau ir nulėkiau toliau.
Tačiau pasiklysti visgi pavyko, tačiau ne kažkur miške, o tiesiog Paryžiuje, bėgant paleis upę. Mieste navigacija dėl šviesų ir palengvėja ir tuo pačiu metu pasunkėja, nes šviesą atspindinčių objektų, kuriuos gali palaikyti trasos žymėjimu, atsiranda labai daug, reikia būti labai išradingu ir pasikliauti savo navigacijos sugebėjimais, nes bandos jausmas gali nunešti labai toli.
Tamsos laiko moralas - koncentruokis į kelią, žiūrėk kur statai kojas ir nesidairyk į tave lenkiančius arba lenkiamus bėgikus, nes krisi skaudžiai :) Pamoka išmokta, gerai kad ne savo kailiu :)
Puiku, nes derinys Coca-Cola + vanduo vežė ir nuvežė iki pačios pabaigos, o blogi atsiminimai pasimirš ir liks tik teigiama emocija.

Truputį statistikos čia: http://www.movescount.com/moves/move28528551



Eco Trailrunning de Paris (80k) #5

Eco Trailrunning de Paris (80k) #6

Eco Trailrunning de Paris (80k) #7

Eco Trailrunning de Paris (80k) #8