23 May 2016

Traukinių žymėjimas, ale "Transpotting" lietuviškai...[VIDEO]

Kai niekada nebuvau pasiekęs 100 ir daugiau kilometrų per savaitę, šie skaičiai atrodė kiek mistiški ir baisūs. Tačiau pasiekus šiuos triženklius skaičius šią savaitę, labai nustebau, nes savijauta buvo labai puiki ir kūnas pakankamai neblogai laikė krūvį.

Kiek pamenu seniau pasiekus 70 km per savaitę, jau kildavo bėdos, keisti skausmai ir t.t. Teko keisti begimo techniką, sureguliuoti svorį ir dar daug daug ką...

Kas iš esmės pasikeitė? Gal treniruočių metodas, gal tiesiog reikėjo laiko ir t.t. Tačiau manau pagrindinė mintis yra tai, kad darbe pradėjau dirbti prie stovimo stalo ir sėdžiu mažiau nei stoviu. Pradžioje tai vargino, tačiau dabar viskas pasikeitė kardinaliai ir sėdėti ilgiau tiesiog negaliu, norisi atsistoti ir  pajudėti.

Paskutiniu metu subėgau kelis pusmaratonius:
Trakų pusmaratonis - 1:51:49
WeRunVilnius pusmaratonis - 1:53:04

Laikai labai panašūs, aišku lėti, bet tai buvo ilgųjų savaičių paskutiniai bėgimai ir buvo testuojama kiek dar potencialo kojose yra likę ir pasirodo visai neblogai :)

Šią savaitę dar pagaliau įvyko pirmas "ne.Normalūs" kolektyvo bėgimas iš Vilniaus į Trakus (38 km), renkantis kiek įmanoma trail ir su gera nuotaika. (jei kam reikės gpx failo, galiu pasidalinti)

Visus dviejų piliečių nuotykius galima sekti šiame facebook puslapyje ir jei jūs jaučiate norą pasijungti prie šio judėjimo, t.y. bėgti kur akys mato ir su polėkiu, prašau kontaktuokite ir jungtės prie kitų mūsų bėgimų.
Kaip mums sekėsi, galima pamatyti šiame video:

5 May 2016

Gyvenimą pakeitęs kompanionas :) [VIDEO]

Daug metų atgal, dar kai apie bėgimą žinojau tik tiek, kad aš jo nekenčiau ir jis man priminė prievoles mokykloje, būtent šuo pakeitė šį požiūrį ir tik jis atvedė mane į šį keistą užsiėmimą.



2006 metų pavasarį aš ir Lord'as (vokiečių aviganis), kuris tuo metu buvo dar tik 9 mėnesių amžiaus, sudalyvavom pirmose Lietuvos krašto apsaugos organizuojamose biatlono su šunimi varžybose, kur reikėjo bėgti 9 km, įveikti tris kliūčių ruožus, šaudyti iš kovinio ginklo, bei šuniui sulaikyti nusikaltėlį. Visa tai atlikti greitai ir užtikrintai. Krašto apsaugos kinologai buvo pagrindiniai dalyviai šiame renginyje, o mes visiškai "žali" ir vieninteliai civiliai tokio tipo varžybose. Šiandien jau beveik 10 metų praėjo po šių varžybų, bet prisiminimai lyg renginys būtų buvęs vakar.

2007 metų lapkričio mėnesį dalyvavom jau visai ne karinėse varžybose, tai vienos iš pirmųjų Canicross renginių. Apie bėgimą tuo metu žinojau tiek, kad reikia bėgimo batelių, kuriuos įsigyjau kelios dienos prieš varžybas. Gerai praleidom laiką ir tai buvo pirmas kartas, kai aš pravėriau duris savo galvoje į bėgimą. Tuo metu aš buvau vienintelis pilietis ne iš kinkinių sporto arba krašto apsaugos, o vokiečių aviganis iš vis visiems dalyviams buvo egzotika. Daugelis klausinėjo, kodėl aš kankinu vokiečių aviganį, nes jis nesutvertas tokio tipo varžyboms, o pakeliui reikės man jį netik nešti, bet ir tempti. Tokie veiksmai griežtai yra draudžiami pagal varžybų taisykles ir teisėjai pažadėjo įdėmiai mane stebėti, ar tik aš nekankinu gyvūno :)
 

Mano atsakas buvo paprastas - susitiksim finiše ir kiek žinau visi šunys moka bėgti. Aišku nebuvom mes greičiausi ir grakščiausi ta dieną, tačiau finišą mes pasiekėm, bei net užėmėm garbingą penktą vietą :)
Taip mes prisistatėm kinkomų šunų bendruomenei ir tapom canicross gerbėjai. 



2009 metų vasaros viduryje mes dalyvavom pirmose Dogtrekking (orientacinis žygis pėsčiomis poroje su šuniu) varžybose, ilgiausioje 25 km distancijoje. Tai buvo viena karščiausių birželio dienų, kurios metu buvo visko, tačiau mes sugaišę 6 valandas ir įveikę 35 km pasiekėm finišą pirmieji ir artimiausią persekiotoją aplenkėm 1,5 valanda. Aišku tai ne bėgimas, bet tai buvo veikla su šunimi. Šiose varžybose jau dalyvavo nemažas būrelis šunų, kurie nebuvo išveisti kinkimui arba bėgimui.  


Taip po truputį populiarėjo mano kasdieniniam gyvenime įvairios veiklos kartu su šunimi ir po truputį vis daugiau laiko užimdavo bėgimas bei canicross'as. 
Nors mano kompaniono jau nebėra šalia, tačiau įdėtas darbas, daug metų atgal, jau duoda vaisių ir žmonės supranta, kad šuns palikti namie nereikia, puikiai galima gerai leisti laiką kartu ir bėgti gali visos veislės, net ir tos kurios nėra sutvertos bėgimui.

Jau 2016 metų gegužės 14 įvyks pirmos ir tik Canicross'ui dedikuotos varžybos. Labai džiugu, kad šis užsiėmimas populiarėja Lietuvoje ir pritraukia vis daugiau ir daugiau entuziastų.  

Turėjau garbės prisidėti prie šio renginio organizacijos ir nufilmuoti jiems šį canicross'ą reklamuojantį video. Pasižiūrėkit, kokias puikias emocijas suteikia ši veikla šunims, bei jų šeimininkams. Čia puikia matosi, kad gali bėgti visi, netik šunys, bet ir žmonės. 
  



29 Apr 2016

Bėgimų rezultatai

<=2016=>
2016 metų (atstumas, laikas, renginys):
1. 50 km, D+/- 2500 m, laikas 7:26:26 - Beskidzka 160 ultra trail 50 km
2. 21,097 km, laikas 1:51:49 - Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, laikas 1:53:04 - WeRunVilnius 1/2 marathon


2016 metų (endurance adventure):
1. 38 km, laikas 4:20:00 - [ne.Normalūs] Trail run Vilnius - Trakai 


<=2015=>
2015 metų (atstumas, laikas, renginys):
1. 69 km, D+/- 2500 m, laikas 10:30:22 - Barcelona Long Trail (LTBCN 2015)
2. 10,6 km, laikas 00:48:42 - Trakų pusmaratonio bėgimas
3. 21,097 km, laikas 1:42:44 - We Run Vilnius 1/2 Marathon
4. 60 km, D+/D- 4000 m, laikas 12:57:00 - Gran trail Courmayeur 60K
5. 20 km, D+/D- 275 m, laikas 1:47:30 - RUN the NIGHT
6. 57 km, D+/D- 680 m, laikas 6:13:57 - Trail run around Asveja (TOP-10 ežerų)

2015 metų (endurance adventure):
1. 40 km, D+ 400m, laikas 4:15:00 - Adventure run from Paris to Versailles

<=2014=> 2014 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 78 km, D+ 1500 m, laikas 9:43:23 - Eco Trail de Paris 2014
2. 21,097 km, laikas 1:46:15 - Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, laikas 2:01:44 - DnB 1/2 marathon
4. 54 km, D+ 3800 m, D- 3710 m, laikas 11:37:12 - Dolomiti EXTREME Trail 2014
5. 32,8 km, D+ 320m, D- 310m, laikas 3:03:56 - Trail bėgimas aplink Asvėjos ežerą
6. 42,195 km, D+ 240m, D-  254m, laikas 4:07:58 - Vilnius Danske Bank marathon
7. 21,097 km, D+ 181m, D- 182m, laikas 1:49:58 Rumšiškių 1/2 marathon

2014 metų (endurance adventure):
1. 21.30 km, D+ 126m, D- 135m, laikas 2:09:47 - Around Alausas (TOP-10 ežerų)
2. 24.50 km, D+ 120m, D- 130m, laikas 2:29:17  - Around Loudis (TOP-10 ežerų)

<=2013=> 2013 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:07:21Marathon de Paris
2. 21,097 km, laikas 1:51:29 - Trakų 1/2 maratonas
3. 21,097 km, laikas 1:48:10 - Vilniaus DnB 1/2 maratonas
4. 47 km, 1968 D+, laikas 6:52:29 - Cortina Trail race
5. 42,195 km, laikas 4:21:43 - Vilniaus Danske bank maratonas

2013 metų (endurance adventure):
1. 27 km, laikas 2:42:22 - BWR Trail run #1 Vilnius
2. 37,7 km, laikas 3:49:59 - BWR Trail run #2 Druskininkai
3. 51 km, 700 D+,  laikas 6:16:57 - Vilnius Trail Run
4. 35 km, 410D+, laikas 4:30:00 - Around Asveja

<=2012=>
2012 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:35:00 - Maraton di Roma
2. 21,097 km, laikas 1:53:34 - I-asis Vilniaus pusmaratonis
3. 21,097 km, laikas 1:54:58 - Druskininkų PUMA pusmaratonis
4. 21,097 km, laikas 1:49:34 - XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias, 1/2 maratono.
5. 21,097 km, laikas 1:46:23IX-asis Danske banko Vilniaus maratonas.
6. 10 km, laikas 46:56 - Živilės Balčiūnaitės 10 km bėgimas
7. 42.192 km, laikas 4:11:38 - Berlin BMW Marathon
8. 12 km, laikas 0:59:28 - 37-tas Kalėdinis bėgimas

<=2011=>
2011 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 21,097 km, laikas  2:13:41 - Druskininkų pusmaratonis
2. 21,097 km, laikas 2:02:01 - Rygos pusmaratonis 
3. 21,097 km, laikas 1:54:36 - Vilniaus pusmaratonis
4. 12,000 km, laikas 1:06:00 - Kalėdinis bėgimas

19 Apr 2016

Šlapias, šaltas ir purvinas "Beskidzka 160 ultra trail 50 km" bėgimas [VIDEO]

Balandžio 9 diena nusprendžiau dalyvauti pirmose varžybose šiemet, bei išbandyti ar teisingam pasiruošimo kelį esu į Lavaredo 119 km distanciją šių metų birželio pabaigoje.

Labai tikėjausi, kad Balandžio 9 diena bus pavasariška ir žiema šiam Lenkijos regione jau bus praėjusi. Oro prognozės sekimas suteikė nemažai vilčių, nes savaitę prieš varžybas buvo saulėta ir temperatūra vis pakildavo iki +20, o kalnuose net iki +14 laipsnių šilumos. Bet likus 5 dienoms prieš varžybas netikėtai pradėjo matytis intensyvaus lietaus tikimybė būtent mano savaitgaliui. Pradžioje rodė lietų tik penktadienį, paskui išsiplėtė per visą savaitgalį. Prognozės lieka prognozėmis, o atvykus pasidarė visiškai aišku, kad pavasario čia nebus ir buk mielas ir prisitaikyk prie tai kas yra -  lietus, rūkas, purvynas ir šaltis, nes geriau nebus.


Iš vakaro atsiimu numerį ir „varžybinį paketą“,  susipakuoju visus reikiamus daiktus į kuprinę ir pažvelgęs pro langa nieko guodžiančio nepamatęs nueinu miegoti, nes  truputėlį jaučiausi apsunkęs po 900 km kelionė ir norėjosi atsigauti prieš rydieną.  
Šiuo metu Lenkijos kalnuose yra visiškas ne sezonas, visiškai viskas uždaryta, tačiau viešbučiai kai kurie tikrai kokybiški ir netgi labai pigūs. Pavyko per booking‘a užsisakyti viešbutį, kuris už standartinę kainą leido SPA naudotis, už kurį jau buvau pasiryžęs mokėti papildomai. Šis variantas buvo žiauriai geras, kai po visos dienos ankstyvo pavasario lietaus, galėjau pasišildyti pirtyje ir atsigauti „jacuzzi‘je“.

Pusryčiai standartiškai pas juos buvo nuo 8 val. ryto, tačiau labai mielai jie sutiko juos pagaminti visa valanda, kad tik būtų galima papusryčiauti prieš startą. Į „briefing‘ą“ nusprendžiau nevažiuoti, nes vis tiek anglų kalba išgirsti nieko nesitikėjau, o lenkiškai nieko doro ir naujo nesužinosiu. Starte visi slėpėsi kur galėjo nuo lietaus ir išlėto skaičiavo bėgančias likusias minutes iki starto. Vandens jau starto pievelėje buvo užtektinai, kad būtų aišku kas darosi ten kalnuose, kurie tuo metu visi skendėjo debesyje/rūke.


8:00 valanda. Startas. Visi „nenormalūs“, nes normalūs žmonės tokiu oru, net šuns į lauką nevaro, startuoja 50 km ir sparčiu žingsniu pajuda į šlapią ir iššūkių pilną dieną. Neprabėgu nei kelių kilometrų, o pas mane prasidėjo bėdos siurprizai – problemos su matymu. Akiniai tokioje drėgmėje pasidengė dar vienu rūko sluoksniu ir jau ne tik kelio nemačiau, bet ištiestos rankos pirštų. Po kelių bandymų nusivalyti, jie tiesiog atsidūrė kuprinėje. Kaip ir nieko baisaus neturėjo nutikti, ne pirmą kartą be akinių bėgu, tačiau ir taip prastai žymėta trasa pasidarė dar prasčiau sekama. 


Danga, jei ją galima būtų taip pavadinti, buvo tiesiog plaukiantis purvynas, vietomis vos ne iki kelių. Tokiomis sąlygomis judėjau negreitai, bet užtikrintai – nesinorėjo jau pačioje pradžioje išsivolioti lenkiškame/čekiškame purvyne ir ne visai buvau tikras dėl savo bėgimo batų tinkamumu tokioms sąlygoms. Po kurio laiko, visiškai šlapias pasiekiau 15 kilometre buvusią pirmąją maitinėlę ir kai norėjau išsiusti namiškiams kaip man sekasi, labai daug pastangų turėjau įdėti, kad iPhone telefono ekranas pradėtų reaguoti į slapias rankas ir iš dangaus krentantį lietų. Maitinėlės ir jos turinys tokiam orui buvo nepasiruošęs – užuovėjos, stogo ar kažko panašas nebuvo, vanduo buvo ledinis, maisto pasirinkimas standartinis (bananas, apelsinas, razinos, sausainukai ir juodas šokoladas), o taip norėjosi ko nors šilto, pvz. juodos arbatos. Suvalgiau vieną skiltelę apelsino, pasipildžiau vandens atsargas ir pasiėmęs viena gabaliuką šokolado išjudėjau toliau į sekančią maitinėlę, kuri laukė tik 34 kilometre.


Nuo 15 kilometro maitinėlės prasidėjo tai, dėl ko trail‘o entuziastai važiuoja į kalnus ir bėga tuos keistai ilgus bėgimus. Sukilimas – reikėjo perkopti kelias lenkiškas „kalvas“, kurių aukštis variavo apie 930 metrų ir ten turėjo laukti nenusakomi vaizdai, tačiau ten radau akliną rūko sieną, stiprų vėją ir šaltą lietų. Matomumas buvo apie 5 metrus į visas puses, kas neleido ne tik grožėtis vaizdais, bet ir orientavimąsi darė sudėtingą. Šaltis – reali temperatūra neviršijo 4-rių laipsnių, bet realiai jaučiama greičiausiai buvo daug žemesnė.  Šioje atkarpoje ilgą laiką bėgau su lenku, kuris pagal tai kaip orientavosi vietovėje, trasą pažinojo labai puikiai ir vietomis jam nė žymėjimo nereikėjo, jis pasižiūrėjęs į standartinius lenkiškus kalnų trasų žymėjimus ant stulpo rodė man kelią. Man kritus vienoje iš nuokalnių jau galvojau, kad mano vietinis trasos ekspertas pabėgs, tačiau trasa jam buvo daug daugiau negailestinga. Jis patikrino purvo gilumą ir akmenų minkštumą ne vieną kartą ir nusprendė pasikeisti savo tešlinus drabužius, ko pasėkoje mūsų keliai išsiskyrė.



Po to kai palikau lenkiuką persirengimo stadijoje, likau visiškai vienas trasoje ir teko pasikliauti tik Suunto navigaciją ir kai kur vos įžiūrimais trasos žymėjimo markeriais. Jau turėjau negerą nuojautą, kad blogai man čia baigsis su ta navigacija, bet pasirinkimo nelabai turėjau ir tikejausi, kad GPS‘as mane išlaikys ant trasos. Suunto labai puikiai atliko šią užduotį visur išskyrus stačios įkalnėse. GPS‘as sunkiai ir netiksliai nustato buvimo vietą ir todėl netiksliai atvaizduoja laikrodyje esančiame „žemėlapyje“. Esant tokiai situacijai orientuotis būna labai sunku, nes laikrodis tiesiog klaidina. Taip ir nutiko 32 kilometre, aš nepastebėjau kur dingo trasos žymėjimas ir tiesiog pasiklydau, tiksliai net nebuvo aišku kiek laiko GPS‘as rodė neteisingai. Šis paklydimas stipriai supurtė mano motyvaciją ir jau beveik buvau pasiruošęs mesti visus klaidžiojimusi ir skambinti „angliškai“ kalbančiam organizatorių atstovui, bei pasakyti ką aš galvoju apie tokį trasos žymėjimas ir paprašyti mane pasiimti arba pasakyti kur man judėti. Tačiau kai pagalvojau, kad užduos klausimas – „Kur esi? Ką matai ir t.t.“, supratau, kad tik aš pats gali parjudėti į finišą, niekas kitas už mane to nepadarys, nes atsakyti į tokio tipo klausimus galėjau tik taip – „Esu 32-34 km, aplinkui tik rūkas, greičiausiai esu plačioje slidinėjimo trasoje ir bandau lipti į kalną jau daugiau kaip 30 minučių“, toks paaiškinimas greičiausiai nieko gero nepasakys organizatoriams, nes paskui suradau net keletas tokių pačių plačių trasų, tik kitoje kalno pusėje. Lipimas į slidinėjimo trasos pradžia, bandymas ištrūkti nuo tos stačios pievos man kainavo papildomų 40-50 minučių klaidžiojimų ir kaip bebūtų keistas, tas kas paklaidino tas ir išvedė į trasą – tai tas pats Suunto, kai pasiekiau kalno viršūnę, jis sugebėjo susirinkti GPS informaciją ir parodyti kur link judėti.  

Radus žymėtą trasą, reikėjo apsispręsti į kurią pusią judėti – į kalną ar nuo jo. Pasirinkau į kalną, kas man kainavo 32 km praleistą maitinimo punktą, bet atsirado viltis pasiekti finišą.
Pasivijau bėgantį 100 km ir nusprendžiau laikytis, nes man ir vieno paklydimo užteko. Laikant pastovų greitį, po truputį sušilau ir jau galėjau adekvačiai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją.



Įkaliau kelis geliukus, užgėriau vandens ir pasaulis nusispalvino kitomis spalvomis. Buvo vienas, blogas signalas – vanduo baiginėjosi ir buvo aišku, kad iki finišo teks bėgti be jo. Ir staiga po kokios geros valandos, kai jau persiritau vėl didžiąsias „kalvas“, netikėtai nuokalnėje pasitiko Lietuviškas sakinys – „Ko čia bėgioji mano miškais!!!“, o taip čia buvo geriausi išgirsti žodžiai per visą dieną. Gavau vandens, kelis gurkšnius Coca-Colos ir po trumpo paskatinimo, kad jau čia visai netoli, nurisnojau link finišo.

Aišku, tas „netoli“ buvo truputį pagražintas, bet finišas jau jautėsi visu kūnu ir tik viena mintis sukosi galvoje – kuo greičiau į finišą ir tiesiai į karštą dušą, nes blin oi blin kaip sušalęs buvau.


Ar vertėjo dalyvauti? Taip.

Ar dalyvaučiau dar kartą ankstyvo pavasario lenkiškame bėgime? Greičiausiai ne, rinkčiausi šiltesnius kalnus ir truputį draugiškesnę aplinką, bei profesionalesnius organizatorius.

29 Mar 2016

Laukinis trail Kauno marios [VIDEO]

2016 metų kovo 19 dieną teko truputį laiko praleisti Kauno apylinkėse ir patyrinėti "Laukinis trail" organizuojamo bėgimo ilgiausią trasą. Likau stipriai nustebintas trasos pateiktais siurprizais ir vaizdais. Š.m. Balandžio 17 dieną tikrai rekomenduoju dalyvauti šiame bėgime, bei rinktis pačią ilgiausią trasą, kad būtų laiko pasigrožėti trasos teikiamais malonumais.
Aš dėja dalyvauti negalėsiu, bet tikrai dar planuoju ne kartą paklaidžioti Kauno marių pakrantėmis, nes jos tikrai to vertos.
O čia mano trumpas pasibėgiojimo video su "blynu" pabaigoje :)

23 Mar 2016

3-ti metai su Audible.com arba knygos perklausytos per 2016 metus...

Štai jau treti metai, kai aš draugauju su Audible.com teikiamomis paslaugomis ir tikrai esu patenkintas. Šiemet vėl čia dėsiu perklausytų knygų sąrašiuką ir suradus laiko parašysiu trumpus savo įspūdžius, rekomendacijas, nusivylimus.

1.
Bowerman and the Men of Oregon: The Story of Oregon's Legendary Coach and Nike's Cofounder - Kenny Moore <*****> (R)
Jeigu patinka biografinės istorijos, jei esi neabėjingas/a bėgimo istorijai ir aišku nori sužinoti daugiau apie Nike pirmus žinksnius, tikrai rekomenduočiau pasiklausyti. Labai įdomu buvo sužinoti, kaip atletai buvo įtraukiami į bėgimo batų kūrimą, su kokiais sunkumais turėjo kovoti ir kaip gimė pirmi startukai (bėgimo bateliai su spygliais). Be abejo šioje knygoje daug vietos yra skirta legendinei Steve Prefontaine istorijai ir tragiškai ankstyvai jos baigčiai.

2. 
The Power of Habit: Why We Do What We Do in Life and Business - Charles Duhigg <*****> (R)
Ar žinai kas yra įprotis, kaip jis formuojasi ir ka reikia daryti, norint įpročius keisti? Nei ne arba nori sužinoti daugiau, ši knyga būtent tau. Aš turiu daug nepageidaujamu įpročių, kurie mane lydi kiekvieną dieną ir aš tiesiog niekaip negaliu jų atsikratyti arba pakeisti. Dabar turiu žinių kaip dirbti su savim ir keisti savo blogus įpročius arba sukurti naujus :)

3. 
Running for My Life: One Lost Boy's Journey from the Killing Fields of Sudan to the Olympic Games - Lopez Lomong <*****> (R)
Iki šiol klausiau nemažai biografinių knygų iš kurių kelios buvo apie Afriką, pilietinį karą, vaikus karius ir t.t. Tačiau nei viena istorija nekabino taip, kaip kabino ši. Kai klausiau šios biografijos, akyse pastoviai tvenkėsi ašaros, bei kai kuriuos skyrius norėjosi klausytis po kelis kartus, tai tikrai neeilinė istorija. Aš tikiu, kad tokių ir panašių istorijų yra daug ir čia nieko įpatingo, bet ši istorija kitokia - tai tikrai labai neseni vykusi ir su labai dideliu pozityvumu - kai berniukas 6 metų buvo pagroptas sukilelių, 10 metų pragyveno pabėgelių stovykloje ir kai dar po 6 metų jau nešė Amerikos vėlevą olimpinėse žaidynėse, tai tikra sėkmes istorija. Čia trumpas video, kuris pristato kas yra Lopez Lomong:


4. 
Primal Endurance: Escape Chronic Cardio and Carbohydrate Dependency, and Become a Fat-Burning Beast! - Mark Sisson, Brad Kearns <*****> (R) 
Jei tu nori:
* Būti greitesnis
* Atsikratyti nereikalingo kūno svorio
* Sumažinti arba atsikratyti streso
* Sumažinti traumų tikimybę
* Treniruotis intuityviai ir suprasti kas vyksta su tavo kūnu per ir po treniruočių
* Treniruotės teiktų džiugsmą
Tuomet ši knyga tikrai tau :) rekomenduoju visus 100%.
Jei nenori leisti savo sunkiai sutaupytų/uždirbtų pinigėlių, siūlyčiau pradėti nuo šio Podcast'o, ten autorius aptaria beveik viską, kas yra parašyta knygoje.
iTunes - https://itunes.apple.com/us/podcast/the-primal-endurance-podcast/id996260187?mt=2

5.

#AskGaryVee: One Entrepreneur's Take on Leadership, Social Media, and Self-Awareness -  Gary Vaynerchuk <*****> (R)