2015-08-25

Vienos kojos istorija...

Asvejos apibėgimas mano galvoje gimė jau seniai, kokie 2 metai atgal, kai dar trail bėgimas Lietuvoje buvo tik kelių bėgikų galvose. Tačiau taip ir nepavyko apibėgti viso rato,  mažąjį ratuką esu įveikęs kelis kartus, bet vis nedavė ramybės nesuvestos sąskaitos su didžiuoju Asvejos ratu. Pagaliau šiemet nusprendžiau bėgti pilną ratą ir išsiaiškinti kaip ten atrodo ilgiausio ežero apylinkės.

Nuo praėjusių metų Asvejos bėgimą organizuoja Tengris ir tikrai jiems neblogai sekasi. Tačiau turiu kelis pastebėjimus/pasiūlymus kitų metų bėgimui turiu, kurie gal padėtų išvengti šiemet buvusiu nesklandumu:
* Trasos žymėjimas turėtų būti visur vienodas, nes jei trasa žymima raudonomis rodyklėmis ir PAROC raudona juosta, tai negali būti posūkis pažymėtas balionais ir STOP geltonomis juostomis, o jei tai sutampa su kažkokiu kitu žymėjimus, tai raudonos rodykles turėtų dominuoti ir išsiskirti iš balionų ir t.t. Posūkis iš asfaltuoto kelio siūlyčiau žymėti piešiant dažais rodykles tiesiai ant kelio, nes bėgantys dažniau žiūri žemyn, nei į šalimai esančius krūmus.
Žymėjimo pavyzdys, manau sumažintų pasiklydusių skaičių vienareikšmiškai
* Starto laikas. Kadangi varžybos vyksta vasarą ir dienos kartais būna tikrai karštos, todėl rekomenduočiau startą paankstinti 2 valandomis ir startuoti nuo 8 valandos ryto, tuomet Ultra distanciją bėgantys galėtų įveikti karščiausią ir labiausiai atvirą vietovę (30-38 km) dar iki vidurdienio.
Šį kartą tiek, linkiu tęsti gerą iniciatyvą ir toliau organizuoti Trail varžybas Lietuvoje.

O dabar "Vienos kojos istorija":
Trečiadienio (2015 rugpjūčio 19 d.) treniruotė turėjusi būti paskutinė ir lengva, tačiau ji baigėsi kiek netikėtai. Po "RUN The Night" bėgimo jaučiausi nuostabiai ir jau mintimis bėgau aplinkui Asveją, kai netikėtai 14 kilometre, "kažkas" atsitiko mano dešinės kojos blauzdai.
Kodėl "kažkas", todėl kad iki šiol nesu tikras kas tai buvo. Aš taip galvoju, kad tai buvo mėšlungis, bet kažkoks keistas ir ne visos blauzdos, o tik tam tikro regiono... Ar taip būna nežinau, gal kas yra turėjęs tokį reiškinį? http://www.kinetic-revolution.com/warnings-signs-for-achilles-problems/ paskaitęs šį straipsnį, sakyčiau kad buvo "Posterior Tibialis" mėšlungis,  nes regionas tas, bet nesu tikras. po šio įvykio treniruotę nutraukiau, blauzda pratempiau, sutepiau "Dramblio" tepalu ir įkišęs koją į kompresinę blauzdinę nuėjau miegoti.
Ketvirtadienio rytas nieko gero neatnešė - jausmas buvo lygiai toks pats, kaip po stipraus mėšlungio, kur jauti raumens skausmą, o raumuo medinis ir neatlieka savo funkcijų. Kažkaip jau pradėjau nerimauti, kad mano bėgimas šeštadienį nuplauks ir su masažų, bei kompresine blauzdine dar vis bandžiau palaikyti viltį...
Penktadienis buvo  apgaulingas, skausmo blauzdoje jau nebejaučiau, tačiau ji buvo keistoka.  Ilgai pasvarstęs, nusprendžiau bėgti ir stebėti, jei savijauta blogės - reikės sustoti ir apturėti DNF.

Šeštadienio  (2015 rugpjūčio 22 d.) rytas buvo puikus, skausmo nejutau, todėl nuotaika buvo puiki. Nerimas kažkur viduje aišku buvo, todėl pasirinkau konservatyvų planą - bandysiu finišuoti ir stengtis nepadaryti blogiau nei jau yra. 10 val. ryto su pamišusių trail bėgikų būreliu startavau ir pasinėriau į varžybinį šurmulį, kuris truko man labai trumpai, nes visi nuskuodė ir likau beveik vienas trasoje.
Iki pirmos maitinėlės buvo maždaug 10 km, kurie ir turėjo atskleisti mano kojos būseną, bei tolimesnes perspektyvas tos dienos nuotykyje. Maždaug 3-4 km skausmas/jausmas blauzdoje atsinaujino, bet stabilizavosi ir toliau neblogėjo, tačiau komforto bėgant nesuteikė. Teko truputį pakeisti bėgimo žingsnį, kad bėgant smėlėtose įkalnėse arba nelygiais miško keliukais nejausčiau skausmo ir nepabloginčiau situacijos. Susitaikęs su mintimi, kad bet kurio momentu paaštrėjus skausmui gali viskas baigtis, aš tiesiog judėjau ir bandžiau džiaugtis duotuoju momentu. Pasiekęs maitinėlę, pasipildžiau vandens atsargas ir persimetęs keliais žodžiais su pirmos maitinėlės savanoriais nurisnojau toliau.

Antroji maitinėlė buvo 20-tam kilometre ir iki jos reikėjo įveikti tikrai nemažai kalvų,  atvirų vietovių, kuriose saulė kepino ir neleido pamiršti, kad Lietuvos vasara taip pat būna karšta ir ji niekur dar nedingo. Šiame etape nemažai dalyvių nuklydo nuo trasos ir generuodami papildomus kilometrus paskui turėjo vytis. Kaip jau minėjau, vienas iš  posūkių buvo pažymėtas nevisai korektiškai, todėl prabėgti tikimybė buvo didelė. 20-tam kilometre pasitiko garbaus amžiaus moterėlė ir įpylus vandens tik puse gertuvės pareiškė -  "Gana, kitiems neliks...", po šių žodžių aš net išsižiojau :) Pasirodo moterėlė turi neeilinį jumoro jausmą ir taip ji bandė mus pralinksminti, pabendraut. Pasijuokiau, pasikalbėjom ir tik tuomet gertuves pripildžius sklidinai pavyko pajudėti toliau, nors kojos savijauta neblogėjo, bet ir negerėjo. Temperatūra kilo nenumaldomai, tačiau sekantis 10 km atstumas turėjo būti miške, todėl karštis per daug nuotaikos negadino.

Ties trečiąja maitinėle, kuri buvo 30-tam kilometre, mane pasivijo pasiklydę greitieji bėgikai, kurie greitai pasipildę vandens atsargas nurūko toliau, o aš likau su savo bėdomis čia ir dabar. Aš žinojau, kad priekyje laukia viena iš atviriausių vietovių, kuri bus žiauriai karšta, todėl prisipyliau vandens, pagėriau Coca-Colos, gavau pasiūlymą iš savanorių papildyti druskos atsargas pavartojus lietuviškų-kaimiškų lašinukų, tačiau jų atsisakiau motyvuodamas tuo, kad ir "savų lašinukų" aplink pilvą turiu sočiai, o druskos atsargas pildau SaltCap's pagalba. Visi pasijuokėm ir palinkėję vieni kitiems sėkmės išsiskyrėm.

Ketvirtą maitinėlę (38 km) pasiekiau labai sunkiai. Nesitikėjau +32 laipsnius karščio, jokio vėjo ir jokio šanso kur nors pasislėpti. Vienintelė viltis buvo prisiminimas iš pernai metų, kai vienoje sodyboje (apie 36 km) buvau pavaišintas obuoliu ir šaltu šulinio vandeniu. Labai tikėjausi šiemet bent jau ne blogiau, tačiau koks nusivylimas buvo, kai sodybą radau tuščią ir jokio obuolio su vandeniu... Subyrėjusią moralę išgelbėjo maitinėlės merginos, kurios suorganizavo ežero vandens ant sprando, pripildė gertuves geriamu vandeniu ir pasiėmęs banano gabalą užkandžiui, buvau priverstinai išprašytas iš maitinėlės su fraze - "Jau laikas :)", kad taip visur būtų - greitai ir konkrečiai. Koja tuo momentu buvo jau kaip pagalys, neskaudėjo, bet jėgų joje nebuvo visai.

Paskutinė maitinėlė pasitiko tiesiai ant karščiu alsuojančio žvyrkelio ir linksmu argumentu - liko "TIK" 10 kilometrų. Tuo momentu žodis "TIK" buvo toks mažas, o 10 kilometrų toks didelis. Pasipildžiau vandens atsargas ir pajudėjau link finišo, nes stovėti atviroje saulėje nebuvo jėgų ir noro. Bėgti atviromis vietovėmis motyvacijos netrūko, nes kuo greičiau pasieki pavėsį, tuo mažiau kepini savo makaulę.
Po 5 valandų bėgimo su "pusantros" kojos, pradėjo keistai elgtis visi kiti raumenys, kurie dalyvavo kompensaciniam procese. Norėdamas leisti atsigauti nuo bėgimo judesių, įtraukiau ėjimo atkarpas - 0,5 dainos laiko einu (apie 2 minutės) ir 2,5 dainų (apie 10-12 minučių) bėgu. Gavosi labai smagus žaidimas, nes dainų ilgiai skirtingi ir nuspėti kas laukia toliau ir tam nusiteikti nebuvo galimybių, taip keisdamas ėjimą bėgimu ir atvirkščiai, net nepastebėjau kaip buvo įveikti paskutiniai kilometrai ir pasiektas finišas.

Antras ultra bėgimas, kuriame nebuvo mėšlungio, gal pagaliau išmokstu su tuo susidoroti?
Tikslas tilpti į 6 valandas nebuvo pasiektas, užtrukau kažkiek ilgiau (6:13:57), bet buvo smagi patirtis ir svarbiausia kojai turbūt blogiau nepasidarė. Dabar reikia pailsėti, žiūrėti kaip rutuliosis jos istorija ir paplanuoti sekančius palakstymus.

Praėjus 48 valandomis, koja stabilizavosi ir jokių skausmų nesijaučia. Toliau masažuojam ir ilsimės.
Statistika: http://www.movescount.com/moves/move73770802 

Foto labai senos, bet čia rudenėjanti Asveja:






2015-08-17

RUN the NIGHT

Kas yra "Žolinės"? Ką reikia veikti "Žolinių" naktį? Ir dar daug daugiau klausimų kyla, kai ateina kokia nors "naktinė" lietuviška šventė. Tačiau kaip bebūtų keista, bet šiemet šis klausimas buvo išspręstas.
Aišku "žmonės" jau seniai sukioja smilių prie smilkinio ir sako, kad bėgimas tai tik "savotiškų ligonių" užsiėmimas, o dar bėgimas naktį, tamsoje ir dar miškais iš vis išeina už "žmonių" sąmonės suvokimo ribų.
Naktinis bėgimas turi savo specifiką, kurios nupasakoti "žmogui" arba bėgikui niekada nebėgusiam mišku naktį yra truputį sudėtinga, bet keli kriterijai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį - orientuotis vietovėje, šviesos šaltinis, bėgimo technika ir baimė.

Trasa buvo nužymėta tikrai gerai, gal kai kur ir reikėjo įsijungti kažkokius "šešto" jausmo sugebėjimą, bet iš esmės buvo taip - tie kas pastoviai pasiklysta, tie ir pasiklydo, tie kas su orientavimusi nežinomoje vietovėje sugyvena geriau, tie sėkmingai ir be problemų pasiekė finišą.

Žibintas, tokio tipo bėgime yra pagrindinis komforto ir geros vidines ramybės kaltininkas. Jei naktį matai nepakankamai arba pastoviai vargsti su žibintu, tuomet negali pajausti jokio naktinio bėgimo teikiamo malonumo. Žodžiu jei neturi tam tinkamo žibinto, tikrai rekomenduoju įsigyti. Girdėjau klausimų prieš bėgimą - "Kažin pasišviečiant telefonu aš nubėgsiu ar reikia imti rankinį "sunkų" žibintą?", atsakymas vienas - "Reikia žibinto, o geriausiai pritaikyto bėgimui:)"

Bėgimas miške/trail'u iš esmės skiriasi nuo bėgimo Vingio parke arba plentu, todėl reikėtų pasipraktikuoti, bent jau šviesiu paros metu. Tikrai nerekomenduočiau bėgti naktinio trail bėgimo, kaip pirmo savo bėgimo miške.

Dabar baimės, naktį galima bijoti visko - keisto garso, šešėlio, kompaniono ir t.t.  Kodėl taip atsitinka? Labai paprasta, kai akys nemato visko ką tikisi matyti, su aštrėja kiti žmogaus pojūčiai, tokie kaip klausą, uoslė ir t.t. O tai ko nesugeba apdoroti, įsijungia fantazija - štai čia ir pradeda žmonės matyti, tai ko iš tikro nėra...Žodžiu norint bėgti naktį, reikia nebijoti pasikliauti kitais savo pojūčiais, kuriuos mes gyvendami mieste naudojam žymiai rečiau, dažniausiai tikim tuo ką matom.

Tai štai, bėgimas buvo suorganizuotas, trasa sužymėta atšvaitais ir rugpjūčio 15 d. 21:30 pasirinkus atitinkamą atstumą (9 km arba 19 km) ir užsidėjus žibintą ant galvos startavome prie Gėlos ežero, Nemenčinės miškuose.

Atradimai:
* Trasos pradžioje, kai nurimo aistros ir išsiskirstė bėgikai, pelėdos vakaro dainos palydėjo į miško gilumą. Tikrai nuostabus jausmas, norėjosi sustojus pasiklausyti ilgiau.
* Išbėgus į pievas, žiogai užgrojo taip, lyg būtų palaikymo komandos nariai. Palinkėjau sėkmes :)
* Šikšnosparniai sklandantys virš galvos ir jų bandymai suprati šviesos ir šnopavimo šaltinio priežastį.
* Bėgimas sąmoningai išjungus žibintą ir grožintis pilnu žvaigždžių naktiniu dangumi, nepakartojami jausmai miesto vaikui, nes miesto šviesos neleidžia grožėtis tokiomis akimirkomis.
* Ir aišku didžiausias atradimas - girtas kaimo jaunimas, kurie rėkdami ir mosikuodami rankomis, vaikėsi bėgikus ir spėju norėjo pasijungti į tikrai neeilinę "Žolinių" šventimo ceremoniją.

Rezultatas - 20 km, 1:47:30 - http://www.movescount.com/moves/move72954247

Padėka:
Didžiausias dėkui sumanytojai ir vienai iš organizatorių  Viktorija Tomaševičienė, bei kaip visada puikiai dirbantiems Tengris vyrukams. Labai tikiuosi "RUN the Night" taps gera "Žolinių" šventimo tradicija.



2015-07-31

Gran Trail Courmayeur 60 km [VIDEO]

"Gran trail Courmayeur" 60 km su 4000 metrų sukilimo, tai buvo mano tikslas vieną karštą 2015 metų liepos mėnesio dieną. Kodėl būtent šis renginukas? Greičiausiai dėl vietovės ir organizatorių.
Vietovė - tas pats kalnų masyvas, kur vyksta  garsios varžybos ir daugelio Ultra trail bėgikų siekemybė - UTMB. Aš nesu kažkokia išimtis, taip pat noriu ten sudalyvauti ir pajausti tai, dėl ko Ultra Trail pamišėliai visame pasaulyje kliedi ir apie tai kalba...
Organizatoriai - tie patys žmonės, kurie organizuoja vienas sunkiausias super ilgos distancijos varžybas Europoje - TOR DES GEANTS , tiems kas patingės atidaryti nuorodą - atstumas 330 km su 24000 m D+ kopimo. Tai tikrai kažkas tokio neįsivaizduojamo, bet pasirodo žmonės ir tokius iššūkius įveikia ir dar ne vieną kartą.
Vietovė verta dėmesio, organizatoriai turi didelę patirtį - todėl 6 valandą ryto iš mažo kalnų miestelio Italijoje (Courmayeur) startavau kartu su pamišėlių būriu. Kiekvienas iš startavusių buvo pasiryžęs greičiau ar lėčiau įveikti savo 60 km arba 90 km trasą. Kiekis dalyviu pradžioje net kiek nustebino, nes buvo tikrai negausu. Jei lyginčiau Lavaredo ar ką nors panašaus, ten bėgikų 10 kartų daugiau...

Taigi panagrinėkime trasą:


1) 0 - 6 km lengva nuokalnė, kelios "single track" atkarpos ir daugiau nieko stebuklingo...
2) 6 - 25 km visą laiką į viršų ir nei minutės atsikvėpti...
3) 25 - 45 km čia jau protarpiais buvo leista ir bėgti :) Daug techninių atkarpų (akmenys, statumas, siaurumas ir t.t.)
4) 45 -  52 km nieko stebuklingo, jau galima gyventi, nes aukštis žemiau kaip 2500 m. Aišku techninės atkarpos, tokios kaip sniegas, upės, akmenys ir t.t. čia niekur nedingo.
5) 52 - 56 km, kaip visada Italų išmonė pabaigai pasitvirtino visu 100%, dalis trasos driekėsi per via ferrata  atkarpą (grandinės, lipimas keturiomis ir t.t.) buvo įkomponuota labai meistriškai.
6) 56 - 61 km, status nusileidimas, aukšti laiptai, riedantys akmenys ir daug dulkių... Bei aišku finišas :)

Dabar truputi daugiau kaip aš išgyvenau kiekvieną atkarpa atskirai.
1) "Rytas geriau nei vakaras" - nuostabūs bundančių kalnu vaizdai, bėgimas lengva nuokalne, visi puikios nuotaikos, niekas niekur neskuba... trumpai tariant kažkoks super pozityvus "Sapieginės" prasibėgimas, net vietomis pagalvojau ar aš čia varžybose, nes niekas čia nelenktyniauja ir niekas čia nieko neįrodinėja pirmuose metruose :) Aišku žinojau apie laukiantį ištisinį 2 km į viršų kalną, bet kad jis mane taip nustebins nesitikėjau :)


2) Prasidėjus lauktam judėjimui į viršų, pradžioje bėgau, paskui lipau nenaudojant lazdų, nes man pasirodė, kad aš judu be jų smagiau ir mobiliau nei su jomis... Tačiau su kiekvienu metru vis labiau kalnas statėjo, tempas krito, susidarė kamščiai, lenkimo galimybes ribojo sudėtingas/siauras takas ir aišku pagrindinis faktorius - kalno statumas. Po ilgo kopimo, stebuklingai lazdos nulipo nuo kuprinės ir padėjo man kabarotis į viršų.
Organizatorių buvom įspėti dėl karštos dienos ir visos rizikos. Apskaičiuoti vandens kiekį tarp "maitinėlių", nepamiršti gerti, visada turėti vandens gertuvėje - nelik visai be vandens ir t.t. O kai judi lėtai ir ilgai, atstumas nemažėja, o vanduo dingsta labai staigiai :) Va čia ir prasideda žaidimas, kuris antroje dienos pusėje daug kam baigėsi skausmingai/nemaloniai... Taigi judėjau lėtai, niekur neskubėdamas,  dairiausi aplinkui, bandžiau pasisotinti vaizdais ir atsiradus kiekvienai progai pasipildydavau vandeniu, Italijos kalnai turtingi tokiais vandens taškais - ledinės upės, įrengti vandens punktai ir t.t.

Pakilus virš 2700 metrų aukščio pradėjau girdėti savo kvėpavimą labai garsiai, skambėjo kaip dūstantis traukinys, kuris bando įkvėpti, o ten nieko nėra...Po kelių valandų net plaučius pradėjo skaudėti, jau nekalbant apie galvą... Jausmas toks kaip sirgtum plaučių uždegimu ir kiek be kvėptum oro, jos vis per mažai ir per mažai.. Tokiomis sąlygomis aš bėgau tik nuo kalno, jėgų ir noro judėti kažkaip kitaip nebuvo, į kalną visi tiesiog ropojo.

3)  Šioje atkarpoje, kaip aš sakau kalnai buvo gailestingi ir davė progų judėti greičiau nei vėžlio greičiu, nusileidus žemiau 2700 m, jaučiausi puikiai, bėgau visus kur kalnai leido, bei grožėjausi aplinkui supančia gamta - nuostabios laukinės gėlės, kvapai ir aišku vaizdai. Tokiuose kalnuose nebuvau buvęs, buvo nuostabu... Gamta tai nusišypsodavo gėlių puokštėmis, tai verkė tirpstančio sniego kriokliais, bet neskriaudė. Leido prisiliesti, įkvėpti ir jausti tai, dėl ko mes kiekvieną kartą norim grįžti atgal ir išgyventi jau kita laiką, bet lygai taip pat aiškią ir neapsakomą emociją.

Vienoje super akmenuotoje perėjoje pasijaučiau kaip "trolių" pasaulyje, kur pažiūrėsi visus akmenys, rieduliai. Dydis - nuo akmenuko kurį gali paspirti iki tokių kurie jei galėtu tave paspirtų... Apie kažkokį trailą/taką čia jau kalbos negali būti, o trail tipo bėgimo batai, priminė kojines arba šlepetes, nes  ten tikrai techniška...

4) Šioje atkarpoje žiauriai jaučiau kylančia temperatūrą - saulė kepino, vėjas buvo didelis ir atrodo kad nekaršta, tačiau kai matai tik druskos kiekio didėjimą ant odos, drabužių, nors pats būni sausas, pradeda imti nerimas. Tokiais atvejais supranti, kad vanduo palieka tavo kūną ir tu niekaip negali jo pripildyti... Šioje atkarpoje mačiau ne vieną dalyvį tuštinantį skrandžio turinį, gulintį ir bandantį atgauti pasaulio suvokimą... Aš su vandeniu ir Salt Caps pagalba vienaip ar kitaip pasiekiau "maitinėlę" ir dėl to buvau labai laimingas, valgydamas nuostabius Itališkus sūrius, kurių maitinėlėse buvo apsčiai.
Vaizdai į "Mont Blanc" kalną tikrai nuostabūs, verta buvo grūstis, kopti, kentėti, kad galėtum pamerkti jam akį ir susitarti dėl kitų kartų:)


5) Paskutinė įkalnė - Itališko stiliaus uoga ant visos dienos torto, ką jau ką, bet italai tai jau sugeba. Aišku čia mus pasitiko via ferrata, organizatoriai buvo įspėjęs dėl šios atkarpos, prieš startą. Įspėjimas skambėjo kažkaip panašiai:
- Paskutinė atkarpa labai techniška, Via Ferrata dalis, todėl žiūrėkite kur dėsite kojas ir būkite protingi, klaida kainuoti gali daug...

Kas tas daug, aš supratau kai reikėjo ropoti keturiomis į sieną, prisilaikant grandinėmis, be jokiu apsauginių priemonių... Italas - trasos savanoris buvo tik vienoje, pačioje sudėtingiausioje vietoje ir kai ją įveiki, jis tik pasako "bravo" ir toliau sulenda į išmanųjį telefoną, tačiau kai susimąstai kas būtų jei nebūtų "bravo":) Jokių šansų ištaisyti klaidą arba būti išgelbėtam, savanoris tik užfiksuotų nelaimingą atsitikimą, gal būt dar suspėtų ir parašytų apie nutikimą Facebook sienoje :)
Aš nesu tas kuris bijo aukščio, bet adrenalino pakako iki kaklo. Vaizdai nepakartojami, tačiau foto/video reikalai buvo kuprinėje ir liko ten, net nekilo noras tuo užsiimti. Čia keli vaizdeliai, kuriuos vėliau radau via ferrat'a aprašyme internete:


6) O nusileidimas nuo kalno iki miestelio buvo tos pačios via ferrat'os dalis, todėl lengvo nesileidimo nesitikėk. Prasilenkti reikia su kylančiais, vietos nėra, viskas slysta, byra, ridenasi, dulkiu kalnai, vėjas ir t.t. žodžiu kaip visada įsijungi šypseną, paleidi kelis lietuviškus keiksmažodžius į orą ir judi link finišo, juk ten laukia šeimyna ir užtarnautos 2 savaičių atostogos :)


Paskutinis kilometras per miestelį buvo pats smagiausias. Pasitiko dukra su žmona miestelio pradžioje ir visi kartu nulėkėm link finišo, aplenkėm net kelis dalyvius. Buvo iš ties žiauriai gilu ir smagu, emocijos pasiekė aukščiausia piką.

Po finišo atsikvėpavus, pajudėjom namo praustis ir į maitinimo įstaiga valgyti, tačiau nuo vandens trukumo ir prikvėpuotų dulkių, taip skaudėjo gerklę, kad apie normalu maisto kąsnio ryjimą nebuvo ir kalbos,  teko ieškotis minkščiausių picos, makaronų dalių, kurios mažiau skausmingai įkristų į skrandį, o jis nuo cukraus jau seniai klykavo ir dainavo arijas apie normalų maistą.


Išvados:
* pirmas bėgimas, kai nekentėjau nuo mėšlungio, tai džiugina.
* negerai vairuoti 2 paras, prieš bėgimą, reikalingos bent kelios dienos adaptuotis prieš varžybas.
* po didelio emocijų piko, labai didelė emocinė duobė, ypač bėgimo atžvilgiu.
* visiška apatija bėgimui po varžybų, pradėjo sklaidytis tik po 2 savaičių...

Finišavau kažkur apie 19 valandą vakaro (viso trasoje praleidau apie 12:57:00), nusiprausiau, pavalgiau ir apie 23 valandą bandžiau miegoti... Tačiau nesėkmingai... Kojos tiesiog degė, niekaip nepavyko atvėsinti... ledo nebuvo, vanduo iš čiaupo nepadėjo. Galva visiškai neveikė. Jau buvo mintis gultis ant grindų ir ieškoti kuo vėsesnes vietos. Taip besivartant nuo vieno šono ant kito, žmonai kilo išganinga mintis - sušlapinsiu rankšluosčius šaltu vandeniu ir susuksiu tavo "kojas - pagalius" - turėtų padėti. Negaliu apsakyti koks gėris buvo, kai jau antrą kartą pėdos buvo apsukamos ir pagaliau temperatūrai nukritus aš tiesiog išsijungiau :) Ačiū didelis žmonikei už pagalbą :*

CCC šio sezono tikslas, kaip bebūtų gaila, panašu slysta ir ritasi iš šių metų planų. Niekaip nesurandu kompanijos kelionei ir pasirodo per brangiai kainuoja mūsų šeimos biudžetui mano trys bėgimai per metus... Teks nustumti savo ambicijas ir pakentėti iki kitų metų... :( O  dabar daugiau teks koncentruotis į bėgimus Lietuvoje. Gal reikėtu prasibėgti visu Lietuvos pajūriu, gal apibėgti Kauno marias, o gal pabaigti savo Top-10 ežerų projektuką... Reikės pamąstyti, bet dabar bandau sugrįžti į ritmą, tikiuosi galva atsigaus, nes kol kas žiauriai ten tuščia ir net nežinau kaip čia jai pavyks... Tokių "bajeriukų" dar nebuvo man gyvenime...  :( Tad judam ir tik į priekį po vieną žingsniuką :)


Jei bus norinčių kitais metais prasibėgti tais pačiais takais, siūlyčiau užmesti akį į video, ten vaizdai tikrai nepakartojami:



Statistika čia: http://www.movescount.com/moves/move68817400


2015-06-22

Kai darbas veda iš proto...[VIDEO]

Taip jau atsitiko, kad paskutiniu metu daug laiko praleidžiu Paryžiuje. Darbų intensyvumas pasiekė piką, patogių skrydžių Vilnius-Paryžius nebeliko, todėl  taupant laiką, pinigus ir nuovargį - teko pasilikti čia ir savaitgalį.
Savaitgaliui buvo kelios alternatyvos - padirbėti, dar kartą padirbėti, paskui gal trumpam pasiganyti kokiam nors muziejuje :) Nei viena iš šių alternatyvų manęs neguodė, norėjosi ką nors pamatyti, bet ne patalpose. Versalio rūmai ir parkas buvo pasirinkti kaip alternatyva Paryžiaus šurmuliui. Tačiau sėsti į traukinį ir aplankyti Versalį atrodė nuobodžiai, todėl pasirinkau alternatyvą - trail bėgimas iš Paryžiaus, La Defense rajono į Versalio rūmus, pakeliui apžiūrint pasitaikiusius parkus, miškus ir miestelius. Šis maršrutas buvo patrauklus dar ir tuo, kad norėjosi pamatyti dienos šviesoje ECO Trail de Paris trasos dalis, kurias prieš dvejus metus įveikiau vakaro tamsoje.
GPSIES.com puslapio pagalba susikūriau preliminarų maršrutą http://www.gpsies.com/map.do?fileId=bccigkuarcyeabcz , GPX konfigūraciją įsikėliau į Suunto laikrodį ir jau buvau pasiruošęs šeštadienio bėgimui. Tačiau kažkur viduje kirbėjo mintis, reikia žemėlapio, nes jei "numirs" laikrodis arba nepavyks orientuotis pagal GPX informacija, bus bėdų. Truputį paieškojus galimybių turėti off-line detalų žemėlapį telefone, radau labai gerą/nemokamą programėlę ("ViewRanger GPX"), kuri leidžia parsisiųsti tam tikrus žemėlapio fragmentus ir juos naudoti be GSM/3G ryšio.
Viską susidėjau, pasiėmiau vandens ir šeštadienį 10 valandą ryto pajudėjau link Versalio. Rytas buvo apsiniaukęs ir net truputėlį vėsus, tačiau vėjui išsklaidžius debesis prasidėjo tikrai švelniai šilta vasariška diena.
Mano vidinė intuicija manęs neapgavo, 16 km mane visiškai supainiojo turėtas GPX kelias ir aš tiesiog pasiklydau. Kelis kartus bandžiau rasti teisingą kryptį, tačiau kas 10 minučių sutinkamos tos pačios bobutės su šuniukais, man signalizavo - bėgi ratais :). Štai čia ir padėjo susiorientuoti "ViewRanger" programėlė, po kelių perliptų tvorų aš sugebėjau patekti į teisingą kelia, kuris jau paskui be problemų nuvedė per miškus į Versalio miestelį, o paskui ir į rūmus.  Kodėl pasiklydau? Greičiausiai todėl, kad būtent ši atkarpa buvo paimta iš varžybų maršruto, o varžybų metu spėju buvo atidaryti kažkurie iš tvoroje esančių vartų, kurių aš neradau arba juos prabėgau.
Toliau viskas klostėsi puikiai, tikslas buvo pasiektas be didesnių nesklandumu.
Vandens atsargas pavyko papildyti tik Versalyje maisto prekių parduotuvėje, tačiau trūkumo nejaučiau - 1 litro buvo pakankamai. Atgal į Paryžių parvažiavau traukiniu, nors minčių buvo ir kitokių, tačiau susilaikiau - po kelių savaičių laukia kalnai, reikia truputį pristabdyti arklius.


Jei nepavyksta pažiūrėti video, nuoroda yra čia: https://youtu.be/mKXLp8RxxVM 




2015-05-25

Bėgimų rezultatai

2015 metų (atstumas, laikas, renginys)
1. 69 km, D+/- 2500 m, laikas 10:30:22 - Barcelona Long Trail (LTBCN 2015)
2. 10,6 km, laikas 00:48:42 - Trakų pusmaratonio bėgimas
3. 21,097 km, laikas 1:42:44 - We Run Vilnius 1/2 Marathon
4. 60 km, D+/D- 4000 m, laikas 12:57:00 - Gran trail Courmayeur 60K
5. 20 km, D+/D- 275 m, laikas 1:47:30 - RUN the NIGHT
6. 57 km, D+/D- 680 m, laikas 6:13:57 - Trail run around Asveja (TOP-10 ežerų)

2015 metų (endurance adventure):
1. 40 km, D+ 400m, laikas 4:15:00 - Adventure run from Paris to Versailles

2014 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 78 km, D+ 1500 m, laikas 9:43:23 - Eco Trail de Paris 2014
2. 21,097 km, laikas 1:46:15 - Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, laikas 2:01:44 - DnB 1/2 marathon
4. 54 km, D+ 3800 m, D- 3710 m, laikas 11:37:12 - Dolomiti EXTREME Trail 2014
5. 32,8 km, D+ 320m, D- 310m, laikas 3:03:56 - Trail bėgimas aplink Asvėjos ežerą
6. 42,195 km, D+ 240m, D-  254m, laikas 4:07:58 - Vilnius Danske Bank marathon
7. 21,097 km, D+ 181m, D- 182m, laikas 1:49:58 Rumšiškių 1/2 marathon

2014 metų (endurance adventure):
1. 21.30 km, D+ 126m, D- 135m, laikas 2:09:47 - Around Alausas (TOP-10 ežerų)
2. 24.50 km, D+ 120m, D- 130m, laikas 2:29:17  - Around Loudis (TOP-10 ežerų)

2013 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:07:21Marathon de Paris
2. 21,097 km, laikas 1:51:29 - Trakų 1/2 maratonas
3. 21,097 km, laikas 1:48:10 - Vilniaus DnB 1/2 maratonas
4. 47 km, 1968 D+, laikas 6:52:29 - Cortina Trail race
5. 42,195 km, laikas 4:21:43 - Vilniaus Danske bank maratonas

2013 metų (endurance adventure):
1. 27 km, laikas 2:42:22 - BWR Trail run #1 Vilnius
2. 37,7 km, laikas 3:49:59 - BWR Trail run #2 Druskininkai
3. 51 km, 700 D+,  laikas 6:16:57 - Vilnius Trail Run
4. 35 km, 410D+, laikas 4:30:00 - Around Asveja

2012 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:35:00 - Maraton di Roma
2. 21,097 km, laikas 1:53:34 - I-asis Vilniaus pusmaratonis
3. 21,097 km, laikas 1:54:58 - Druskininkų PUMA pusmaratonis
4. 21,097 km, laikas 1:49:34 - XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias, 1/2 maratono.
5. 21,097 km, laikas 1:46:23IX-asis Danske banko Vilniaus maratonas.
6. 10 km, laikas 46:56 - Živilės Balčiūnaitės 10 km bėgimas
7. 42.192 km, laikas 4:11:38 - Berlin BMW Marathon
8. 12 km, laikas 0:59:28 - 37-tas Kalėdinis bėgimas

2011 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 21,097 km, laikas  2:13:41 - Druskininkų pusmaratonis
2. 21,097 km, laikas 2:02:01 - Rygos pusmaratonis 
3. 21,097 km, laikas 1:54:36 - Vilniaus pusmaratonis
4. 12,000 km, laikas 1:06:00 - Kalėdinis bėgimas

2015-05-07

2015 metais perklausytos audio knygos


Čia pateiksiu išklausytų knygų sąrašą per 2015 metus.  (R) raide pažymėsiu knygas, kurios man patiko ir vertos klausymosi :)

1. Mud, Sweat, and Tears: The Autobiography - Bear Grylls (R)
2. Rich Dad's Rich Kid Smart Kid: Give Your Child a Financial Head Start - Robert T. Kiyosaki
3. Flow: The Psychology of Optimal Experience - Mihaly Csikszentmihalyi
4. AWOL on the Appalachian Trail - David Miller
5. Abundance: The Future Is Better Than You Think - Steven Kotler, Peter H. Diamandis (R)
6. Cyber War: The Next Threat to National Security and What to Do About It - Robert K. Knake, Richard A. Clarke (R)

7. Stop Talking Start Doing: Kick in the Pants in Six Parts - Shaa Wasmund, Richard Newton (R)
8. Rework - Jason Fried, David Heinemeier Hansson (R)
9. The Extra Mile: One Woman's Personal Journey to Ultrarunning Greatness - Pam Reed (R) ultra, žmogaus galimybių ribos ir moters kova...
10. You are a Badass: How to Stop Doubting Your Greatness and Start Living an Awesome Life - Jen Sincero
11. The $100 Startup: Reinvent the Way You Make a Living, Do What You Love, and Create a New Future - Chris Guillebeau (R)
12. I Am Malala: The Girl Who Stood Up for Education and Was Shot by the Taliban - Malala Yousafzai (R) - jei nori sužinoti su kuo susiduria moterys, merginos tokiose šalyse kaip Pakistanas, Afganistanas ir t.t. Kas yra Talibanas ir kaip ji veikė šiose šalyse, tikrai rekomenduoju, žiauriai geras skaitymas.

13. The Willpower Instinct: How Self-Control Works, Why It Matters, and What You Can Do to Get More of It - Kelly McGonigal, Ph.D.
14. The Ultra Mindset - Travis Macy, John Hanc (R) - Kai manęs paklausia klausimo - "Kodėl tu bėgi? Kam tau to reikia? Kas ta Ultra?", dabar aš turiu knygą, kurioje viskas apie tai parašyta. "The Ultra Mindset" - tai kiekviena diena ir tai pritaikoma netik bėgime, tai tiesiog gyvenimas...
15. ISIS: The State of Terror - Jessica Stern, J. M. Berger - Žiauru ir nepaaiškinama. Pasijaučiau kaip viduramžiais, kur kertamos galvos ir laidojami gyvi... Tik vienas skirtumas - naudojamos šiuolaikinės informacijos sklaidos priemonės ir nepalyginamai platesnė geografija... Jei kas nori daugiau suprasti, kas darosi visai netoli, siūlyčiau pasiskaityti, bet tikrai sunkus skaitinys...
16. Think and Grow Rich - Napoleon Hill
17. Norwegian wood - Haruki Murakami
18. Vilko valanda - Andrius Tapinas
19. Running with the Kenyans: Passion, Adventure, and the Secrets of the Fastest People on Earth - Adharanand Finn (R) - tiems kas bėgioja ir mistifikuoja Kenijos ilgų nuotolių bėgikus, siūlyčiau paskaityti šią knygą. Čia britas Finn, nusprendė išsiaiškinti Kenijos bėgikų paslaptį ir ruoštis maratonui gyvenant, treniruojantis kartu su elitiniais pasaulio bėgikais.
20. Low-Mileage Running: A Short Guide to Running Faster, Injury-Free - Aaron Olson
21. 10% Happier: How I Tamed the Voice in My Head, Reduced Stress Without Losing My Edge, and Found Self-Help That Actually Works - Dan Harris