2015-07-31

Gran Trail Courmayeur 60 km [VIDEO]

"Gran trail Courmayeur" 60 km su 4000 metrų sukilimo, tai buvo mano tikslas vieną karštą 2015 metų liepos mėnesio dieną. Kodėl būtent šis renginukas? Greičiausiai dėl vietovės ir organizatorių.
Vietovė - tas pats kalnų masyvas, kur vyksta  garsios varžybos ir daugelio Ultra trail bėgikų siekemybė - UTMB. Aš nesu kažkokia išimtis, taip pat noriu ten sudalyvauti ir pajausti tai, dėl ko Ultra Trail pamišėliai visame pasaulyje kliedi ir apie tai kalba...
Organizatoriai - tie patys žmonės, kurie organizuoja vienas sunkiausias super ilgos distancijos varžybas Europoje - TOR DES GEANTS , tiems kas patingės atidaryti nuorodą - atstumas 330 km su 24000 m D+ kopimo. Tai tikrai kažkas tokio neįsivaizduojamo, bet pasirodo žmonės ir tokius iššūkius įveikia ir dar ne vieną kartą.
Vietovė verta dėmesio, organizatoriai turi didelę patirtį - todėl 6 valandą ryto iš mažo kalnų miestelio Italijoje (Courmayeur) startavau kartu su pamišėlių būriu. Kiekvienas iš startavusių buvo pasiryžęs greičiau ar lėčiau įveikti savo 60 km arba 90 km trasą. Kiekis dalyviu pradžioje net kiek nustebino, nes buvo tikrai negausu. Jei lyginčiau Lavaredo ar ką nors panašaus, ten bėgikų 10 kartų daugiau...

Taigi panagrinėkime trasą:


1) 0 - 6 km lengva nuokalnė, kelios "single track" atkarpos ir daugiau nieko stebuklingo...
2) 6 - 25 km visą laiką į viršų ir nei minutės atsikvėpti...
3) 25 - 45 km čia jau protarpiais buvo leista ir bėgti :) Daug techninių atkarpų (akmenys, statumas, siaurumas ir t.t.)
4) 45 -  52 km nieko stebuklingo, jau galima gyventi, nes aukštis žemiau kaip 2500 m. Aišku techninės atkarpos, tokios kaip sniegas, upės, akmenys ir t.t. čia niekur nedingo.
5) 52 - 56 km, kaip visada Italų išmonė pabaigai pasitvirtino visu 100%, dalis trasos driekėsi per via ferrata  atkarpą (grandinės, lipimas keturiomis ir t.t.) buvo įkomponuota labai meistriškai.
6) 56 - 61 km, status nusileidimas, aukšti laiptai, riedantys akmenys ir daug dulkių... Bei aišku finišas :)

Dabar truputi daugiau kaip aš išgyvenau kiekvieną atkarpa atskirai.
1) "Rytas geriau nei vakaras" - nuostabūs bundančių kalnu vaizdai, bėgimas lengva nuokalne, visi puikios nuotaikos, niekas niekur neskuba... trumpai tariant kažkoks super pozityvus "Sapieginės" prasibėgimas, net vietomis pagalvojau ar aš čia varžybose, nes niekas čia nelenktyniauja ir niekas čia nieko neįrodinėja pirmuose metruose :) Aišku žinojau apie laukiantį ištisinį 2 km į viršų kalną, bet kad jis mane taip nustebins nesitikėjau :)


2) Prasidėjus lauktam judėjimui į viršų, pradžioje bėgau, paskui lipau nenaudojant lazdų, nes man pasirodė, kad aš judu be jų smagiau ir mobiliau nei su jomis... Tačiau su kiekvienu metru vis labiau kalnas statėjo, tempas krito, susidarė kamščiai, lenkimo galimybes ribojo sudėtingas/siauras takas ir aišku pagrindinis faktorius - kalno statumas. Po ilgo kopimo, stebuklingai lazdos nulipo nuo kuprinės ir padėjo man kabarotis į viršų.
Organizatorių buvom įspėti dėl karštos dienos ir visos rizikos. Apskaičiuoti vandens kiekį tarp "maitinėlių", nepamiršti gerti, visada turėti vandens gertuvėje - nelik visai be vandens ir t.t. O kai judi lėtai ir ilgai, atstumas nemažėja, o vanduo dingsta labai staigiai :) Va čia ir prasideda žaidimas, kuris antroje dienos pusėje daug kam baigėsi skausmingai/nemaloniai... Taigi judėjau lėtai, niekur neskubėdamas,  dairiausi aplinkui, bandžiau pasisotinti vaizdais ir atsiradus kiekvienai progai pasipildydavau vandeniu, Italijos kalnai turtingi tokiais vandens taškais - ledinės upės, įrengti vandens punktai ir t.t.

Pakilus virš 2700 metrų aukščio pradėjau girdėti savo kvėpavimą labai garsiai, skambėjo kaip dūstantis traukinys, kuris bando įkvėpti, o ten nieko nėra...Po kelių valandų net plaučius pradėjo skaudėti, jau nekalbant apie galvą... Jausmas toks kaip sirgtum plaučių uždegimu ir kiek be kvėptum oro, jos vis per mažai ir per mažai.. Tokiomis sąlygomis aš bėgau tik nuo kalno, jėgų ir noro judėti kažkaip kitaip nebuvo, į kalną visi tiesiog ropojo.

3)  Šioje atkarpoje, kaip aš sakau kalnai buvo gailestingi ir davė progų judėti greičiau nei vėžlio greičiu, nusileidus žemiau 2700 m, jaučiausi puikiai, bėgau visus kur kalnai leido, bei grožėjausi aplinkui supančia gamta - nuostabios laukinės gėlės, kvapai ir aišku vaizdai. Tokiuose kalnuose nebuvau buvęs, buvo nuostabu... Gamta tai nusišypsodavo gėlių puokštėmis, tai verkė tirpstančio sniego kriokliais, bet neskriaudė. Leido prisiliesti, įkvėpti ir jausti tai, dėl ko mes kiekvieną kartą norim grįžti atgal ir išgyventi jau kita laiką, bet lygai taip pat aiškią ir neapsakomą emociją.

Vienoje super akmenuotoje perėjoje pasijaučiau kaip "trolių" pasaulyje, kur pažiūrėsi visus akmenys, rieduliai. Dydis - nuo akmenuko kurį gali paspirti iki tokių kurie jei galėtu tave paspirtų... Apie kažkokį trailą/taką čia jau kalbos negali būti, o trail tipo bėgimo batai, priminė kojines arba šlepetes, nes  ten tikrai techniška...

4) Šioje atkarpoje žiauriai jaučiau kylančia temperatūrą - saulė kepino, vėjas buvo didelis ir atrodo kad nekaršta, tačiau kai matai tik druskos kiekio didėjimą ant odos, drabužių, nors pats būni sausas, pradeda imti nerimas. Tokiais atvejais supranti, kad vanduo palieka tavo kūną ir tu niekaip negali jo pripildyti... Šioje atkarpoje mačiau ne vieną dalyvį tuštinantį skrandžio turinį, gulintį ir bandantį atgauti pasaulio suvokimą... Aš su vandeniu ir Salt Caps pagalba vienaip ar kitaip pasiekiau "maitinėlę" ir dėl to buvau labai laimingas, valgydamas nuostabius Itališkus sūrius, kurių maitinėlėse buvo apsčiai.
Vaizdai į "Mont Blanc" kalną tikrai nuostabūs, verta buvo grūstis, kopti, kentėti, kad galėtum pamerkti jam akį ir susitarti dėl kitų kartų:)


5) Paskutinė įkalnė - Itališko stiliaus uoga ant visos dienos torto, ką jau ką, bet italai tai jau sugeba. Aišku čia mus pasitiko via ferrata, organizatoriai buvo įspėjęs dėl šios atkarpos, prieš startą. Įspėjimas skambėjo kažkaip panašiai:
- Paskutinė atkarpa labai techniška, Via Ferrata dalis, todėl žiūrėkite kur dėsite kojas ir būkite protingi, klaida kainuoti gali daug...

Kas tas daug, aš supratau kai reikėjo ropoti keturiomis į sieną, prisilaikant grandinėmis, be jokiu apsauginių priemonių... Italas - trasos savanoris buvo tik vienoje, pačioje sudėtingiausioje vietoje ir kai ją įveiki, jis tik pasako "bravo" ir toliau sulenda į išmanųjį telefoną, tačiau kai susimąstai kas būtų jei nebūtų "bravo":) Jokių šansų ištaisyti klaidą arba būti išgelbėtam, savanoris tik užfiksuotų nelaimingą atsitikimą, gal būt dar suspėtų ir parašytų apie nutikimą Facebook sienoje :)
Aš nesu tas kuris bijo aukščio, bet adrenalino pakako iki kaklo. Vaizdai nepakartojami, tačiau foto/video reikalai buvo kuprinėje ir liko ten, net nekilo noras tuo užsiimti. Čia keli vaizdeliai, kuriuos vėliau radau via ferrat'a aprašyme internete:


6) O nusileidimas nuo kalno iki miestelio buvo tos pačios via ferrat'os dalis, todėl lengvo nesileidimo nesitikėk. Prasilenkti reikia su kylančiais, vietos nėra, viskas slysta, byra, ridenasi, dulkiu kalnai, vėjas ir t.t. žodžiu kaip visada įsijungi šypseną, paleidi kelis lietuviškus keiksmažodžius į orą ir judi link finišo, juk ten laukia šeimyna ir užtarnautos 2 savaičių atostogos :)


Paskutinis kilometras per miestelį buvo pats smagiausias. Pasitiko dukra su žmona miestelio pradžioje ir visi kartu nulėkėm link finišo, aplenkėm net kelis dalyvius. Buvo iš ties žiauriai gilu ir smagu, emocijos pasiekė aukščiausia piką.

Po finišo atsikvėpavus, pajudėjom namo praustis ir į maitinimo įstaiga valgyti, tačiau nuo vandens trukumo ir prikvėpuotų dulkių, taip skaudėjo gerklę, kad apie normalu maisto kąsnio ryjimą nebuvo ir kalbos,  teko ieškotis minkščiausių picos, makaronų dalių, kurios mažiau skausmingai įkristų į skrandį, o jis nuo cukraus jau seniai klykavo ir dainavo arijas apie normalų maistą.


Išvados:
* pirmas bėgimas, kai nekentėjau nuo mėšlungio, tai džiugina.
* negerai vairuoti 2 paras, prieš bėgimą, reikalingos bent kelios dienos adaptuotis prieš varžybas.
* po didelio emocijų piko, labai didelė emocinė duobė, ypač bėgimo atžvilgiu.
* visiška apatija bėgimui po varžybų, pradėjo sklaidytis tik po 2 savaičių...

Finišavau kažkur apie 19 valandą vakaro (viso trasoje praleidau apie 12:57:00), nusiprausiau, pavalgiau ir apie 23 valandą bandžiau miegoti... Tačiau nesėkmingai... Kojos tiesiog degė, niekaip nepavyko atvėsinti... ledo nebuvo, vanduo iš čiaupo nepadėjo. Galva visiškai neveikė. Jau buvo mintis gultis ant grindų ir ieškoti kuo vėsesnes vietos. Taip besivartant nuo vieno šono ant kito, žmonai kilo išganinga mintis - sušlapinsiu rankšluosčius šaltu vandeniu ir susuksiu tavo "kojas - pagalius" - turėtų padėti. Negaliu apsakyti koks gėris buvo, kai jau antrą kartą pėdos buvo apsukamos ir pagaliau temperatūrai nukritus aš tiesiog išsijungiau :) Ačiū didelis žmonikei už pagalbą :*

CCC šio sezono tikslas, kaip bebūtų gaila, panašu slysta ir ritasi iš šių metų planų. Niekaip nesurandu kompanijos kelionei ir pasirodo per brangiai kainuoja mūsų šeimos biudžetui mano trys bėgimai per metus... Teks nustumti savo ambicijas ir pakentėti iki kitų metų... :( O  dabar daugiau teks koncentruotis į bėgimus Lietuvoje. Gal reikėtu prasibėgti visu Lietuvos pajūriu, gal apibėgti Kauno marias, o gal pabaigti savo Top-10 ežerų projektuką... Reikės pamąstyti, bet dabar bandau sugrįžti į ritmą, tikiuosi galva atsigaus, nes kol kas žiauriai ten tuščia ir net nežinau kaip čia jai pavyks... Tokių "bajeriukų" dar nebuvo man gyvenime...  :( Tad judam ir tik į priekį po vieną žingsniuką :)


Jei bus norinčių kitais metais prasibėgti tais pačiais takais, siūlyčiau užmesti akį į video, ten vaizdai tikrai nepakartojami:



Statistika čia: http://www.movescount.com/moves/move68817400


2015-06-22

Kai darbas veda iš proto...[VIDEO]

Taip jau atsitiko, kad paskutiniu metu daug laiko praleidžiu Paryžiuje. Darbų intensyvumas pasiekė piką, patogių skrydžių Vilnius-Paryžius nebeliko, todėl  taupant laiką, pinigus ir nuovargį - teko pasilikti čia ir savaitgalį.
Savaitgaliui buvo kelios alternatyvos - padirbėti, dar kartą padirbėti, paskui gal trumpam pasiganyti kokiam nors muziejuje :) Nei viena iš šių alternatyvų manęs neguodė, norėjosi ką nors pamatyti, bet ne patalpose. Versalio rūmai ir parkas buvo pasirinkti kaip alternatyva Paryžiaus šurmuliui. Tačiau sėsti į traukinį ir aplankyti Versalį atrodė nuobodžiai, todėl pasirinkau alternatyvą - trail bėgimas iš Paryžiaus, La Defense rajono į Versalio rūmus, pakeliui apžiūrint pasitaikiusius parkus, miškus ir miestelius. Šis maršrutas buvo patrauklus dar ir tuo, kad norėjosi pamatyti dienos šviesoje ECO Trail de Paris trasos dalis, kurias prieš dvejus metus įveikiau vakaro tamsoje.
GPSIES.com puslapio pagalba susikūriau preliminarų maršrutą http://www.gpsies.com/map.do?fileId=bccigkuarcyeabcz , GPX konfigūraciją įsikėliau į Suunto laikrodį ir jau buvau pasiruošęs šeštadienio bėgimui. Tačiau kažkur viduje kirbėjo mintis, reikia žemėlapio, nes jei "numirs" laikrodis arba nepavyks orientuotis pagal GPX informacija, bus bėdų. Truputį paieškojus galimybių turėti off-line detalų žemėlapį telefone, radau labai gerą/nemokamą programėlę ("ViewRanger GPX"), kuri leidžia parsisiųsti tam tikrus žemėlapio fragmentus ir juos naudoti be GSM/3G ryšio.
Viską susidėjau, pasiėmiau vandens ir šeštadienį 10 valandą ryto pajudėjau link Versalio. Rytas buvo apsiniaukęs ir net truputėlį vėsus, tačiau vėjui išsklaidžius debesis prasidėjo tikrai švelniai šilta vasariška diena.
Mano vidinė intuicija manęs neapgavo, 16 km mane visiškai supainiojo turėtas GPX kelias ir aš tiesiog pasiklydau. Kelis kartus bandžiau rasti teisingą kryptį, tačiau kas 10 minučių sutinkamos tos pačios bobutės su šuniukais, man signalizavo - bėgi ratais :). Štai čia ir padėjo susiorientuoti "ViewRanger" programėlė, po kelių perliptų tvorų aš sugebėjau patekti į teisingą kelia, kuris jau paskui be problemų nuvedė per miškus į Versalio miestelį, o paskui ir į rūmus.  Kodėl pasiklydau? Greičiausiai todėl, kad būtent ši atkarpa buvo paimta iš varžybų maršruto, o varžybų metu spėju buvo atidaryti kažkurie iš tvoroje esančių vartų, kurių aš neradau arba juos prabėgau.
Toliau viskas klostėsi puikiai, tikslas buvo pasiektas be didesnių nesklandumu.
Vandens atsargas pavyko papildyti tik Versalyje maisto prekių parduotuvėje, tačiau trūkumo nejaučiau - 1 litro buvo pakankamai. Atgal į Paryžių parvažiavau traukiniu, nors minčių buvo ir kitokių, tačiau susilaikiau - po kelių savaičių laukia kalnai, reikia truputį pristabdyti arklius.


Jei nepavyksta pažiūrėti video, nuoroda yra čia: https://youtu.be/mKXLp8RxxVM 




2015-05-25

Bėgimų rezultatai

2015 metų (atstumas, laikas, renginys)
1. 69 km, D+/- 2500 m, laikas 10:30:22 - Barcelona Long Trail (LTBCN 2015)
2. 10,6 km, laikas 00:48:42 - Trakų pusmaratonio bėgimas
3. 21,097 km, laikas 1:42:44 - We Run Vilnius 1/2 Marathon
4. 60 km, D+/D- 4000 m, laikas 12:57:00 - Gran trail Courmayeur 60K

2015 metų (endurance adventure):
1. 40 km, D+ 400m, laikas 4:15:00 - Adventure run from Paris to Versailles

2014 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 78 km, D+ 1500 m, laikas 9:43:23 - Eco Trail de Paris 2014
2. 21,097 km, laikas 1:46:15 - Trakai 1/2 marathon
3. 21,097 km, laikas 2:01:44 - DnB 1/2 marathon
4. 54 km, D+ 3800 m, D- 3710 m, laikas 11:37:12 - Dolomiti EXTREME Trail 2014
5. 32,8 km, D+ 320m, D- 310m, laikas 3:03:56 - Trail bėgimas aplink Asvėjos ežerą
6. 42,195 km, D+ 240m, D-  254m, laikas 4:07:58 - Vilnius Danske Bank marathon
7. 21,097 km, D+ 181m, D- 182m, laikas 1:49:58 Rumšiškių 1/2 marathon

2014 metų (endurance adventure):
1. 21.30 km, D+ 126m, D- 135m, laikas 2:09:47 - Around Alausas (TOP-10 ežerų)
2. 24.50 km, D+ 120m, D- 130m, laikas 2:29:17  - Around Loudis (TOP-10 ežerų)

2013 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:07:21Marathon de Paris
2. 21,097 km, laikas 1:51:29 - Trakų 1/2 maratonas
3. 21,097 km, laikas 1:48:10 - Vilniaus DnB 1/2 maratonas
4. 47 km, 1968 D+, laikas 6:52:29 - Cortina Trail race
5. 42,195 km, laikas 4:21:43 - Vilniaus Danske bank maratonas

2013 metų (endurance adventure):
1. 27 km, laikas 2:42:22 - BWR Trail run #1 Vilnius
2. 37,7 km, laikas 3:49:59 - BWR Trail run #2 Druskininkai
3. 51 km, 700 D+,  laikas 6:16:57 - Vilnius Trail Run
4. 35 km, 410D+, laikas 4:30:00 - Around Asveja (TOP-10 ežerų)

2012 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 42,195 km, laikas 4:35:00 - Maraton di Roma
2. 21,097 km, laikas 1:53:34 - I-asis Vilniaus pusmaratonis
3. 21,097 km, laikas 1:54:58 - Druskininkų PUMA pusmaratonis
4. 21,097 km, laikas 1:49:34 - XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias, 1/2 maratono.
5. 21,097 km, laikas 1:46:23IX-asis Danske banko Vilniaus maratonas.
6. 10 km, laikas 46:56 - Živilės Balčiūnaitės 10 km bėgimas
7. 42.192 km, laikas 4:11:38 - Berlin BMW Marathon
8. 12 km, laikas 0:59:28 - 37-tas Kalėdinis bėgimas

2011 metų  (atstumas, laikas, renginys):
1. 21,097 km, laikas  2:13:41 - Druskininkų pusmaratonis
2. 21,097 km, laikas 2:02:01 - Rygos pusmaratonis 
3. 21,097 km, laikas 1:54:36 - Vilniaus pusmaratonis
4. 12,000 km, laikas 1:06:00 - Kalėdinis bėgimas

2015-05-07

2015 metais perklausytos audio knygos


Čia pateiksiu išklausytų knygų sąrašą per 2015 metus.  (R) raide pažymėsiu knygas, kurios man patiko ir vertos klausymosi :)

1. Mud, Sweat, and Tears: The Autobiography - Bear Grylls (R)
2. Rich Dad's Rich Kid Smart Kid: Give Your Child a Financial Head Start - Robert T. Kiyosaki
3. Flow: The Psychology of Optimal Experience - Mihaly Csikszentmihalyi
4. AWOL on the Appalachian Trail - David Miller
5. Abundance: The Future Is Better Than You Think - Steven Kotler, Peter H. Diamandis (R)
6. Cyber War: The Next Threat to National Security and What to Do About It - Robert K. Knake, Richard A. Clarke (R)

7. Stop Talking Start Doing: Kick in the Pants in Six Parts - Shaa Wasmund, Richard Newton (R)
8. Rework - Jason Fried, David Heinemeier Hansson (R)
9. The Extra Mile: One Woman's Personal Journey to Ultrarunning Greatness - Pam Reed (R) ultra, žmogaus galimybių ribos ir moters kova...
10. You are a Badass: How to Stop Doubting Your Greatness and Start Living an Awesome Life - Jen Sincero
11. The $100 Startup: Reinvent the Way You Make a Living, Do What You Love, and Create a New Future - Chris Guillebeau (R)
12. I Am Malala: The Girl Who Stood Up for Education and Was Shot by the Taliban - Malala Yousafzai (R) - jei nori sužinoti su kuo susiduria moterys, merginos tokiose šalyse kaip Pakistanas, Afganistanas ir t.t. Kas yra Talibanas ir kaip ji veikė šiose šalyse, tikrai rekomenduoju, žiauriai geras skaitymas.

13. The Willpower Instinct: How Self-Control Works, Why It Matters, and What You Can Do to Get More of It - Kelly McGonigal, Ph.D.
14. The Ultra Mindset - Travis Macy, John Hanc (R) - Kai manęs paklausia klausimo - "Kodėl tu bėgi? Kam tau to reikia? Kas ta Ultra?", dabar aš turiu knygą, kurioje viskas apie tai parašyta. "The Ultra Mindset" - tai kiekviena diena ir tai pritaikoma netik bėgime, tai tiesiog gyvenimas...
15. ISIS: The State of Terror - Jessica Stern, J. M. Berger - Žiauru ir nepaaiškinama. Pasijaučiau kaip viduramžiais, kur kertamos galvos ir laidojami gyvi... Tik vienas skirtumas - naudojamos šiuolaikinės informacijos sklaidos priemonės ir nepalyginamai platesnė geografija... Jei kas nori daugiau suprasti, kas darosi visai netoli, siūlyčiau pasiskaityti, bet tikrai sunkus skaitinys...
16. Think and Grow Rich - Napoleon Hill
17. Norwegian wood - Haruki Murakami
18. Vilko valanda - Andrius Tapinas

2015-05-05

Long Trail Barcelona (LTBCN) 2015 [VIDEO]

Šiemet pagrindinis mano tikslas yra įveikti CCC (101 km, su 6100 m sukilimo) rudenį prie Montblano kalno ir žengti į šias varžybas kiek įmanoma labiau pasiruošus, tiek fiziškai tiek psichologiškai. 
Su LTBCN varžybomis Barcelonoje prasidėjo mano varžybinės patirties kaupimas ir pirmosios šio sezono ultra distancijos varžybos. Visus 69 km su 2500 m sukilimo stengiausi įveikti be spaudimo sau, pagrindinis tikslas buvo finišuoti bei surinkti maksimaliai informacijos apie tai kaip man seksis maitintis, skysčius reguliuoti ir kaip klostysis sutarti su savo vidiniai motyvatoriais. 
Startas buvo numatytas 8:00 šeštadienio ryte Begues miestelyje, kuris nutolęs nuo Barcelonos apie 30 km. Atvykom su nuomotu automobiliu apie 7:00, bei starto vietoje gavęs organizatorių žadėtus "žiogelius", prisisegus dalyvio numerį, nėriau tiesiai į privalomą būtinų daiktų patikrinimo procedūrą. Ispanai/Katalonai, tiksliai net nežinau kaip vietinius vadinti, parką labai myli ir prižiūri, kuriame vyks varžybos, todėl jei atmintis neapgauna, už ne pagarbą gamtai - "Penalized with the disqualification". Patikrinimo metu ant visų geliukų ir kitų potencialių šiukšlių, buvo užrašomas dalyvio numeris su vandeniui atspariu markeriu. Mano manymu tikrai labai gera, drausminanti ir mažai kainuojanti priemonė, kuri padeda palaikyti švarą ir tvarką trasoje.  
Dalyviai jau pasiruošia LTBCN iššūkiams
Susikaupimas prieš startą
Trasa. 
69 km driekėsi nuostabioje "Natural del Garraf" parko  teritorijoje.
~30% keliai, iš kurių buvo 10% asphalts, likę 90% žvyras.
~70% "single track", iš kurių apie 20% palankus bėgimui, likę 80% techninis "trailas" - palaidi dideli/maži, aštrūs, su giliomis skylėmis akmenys, išdžiuvusios upių vagos ir t.t.
Lietuviški miškai su šaknimis pasirodė kaip asfaltuotas kelias prisiminimuose, bėgimo technikos tokioje trasoje trūkumas sukėlė tikrai didelį diskomfortą ir laiko praradimą. 

Aukščiausia trasos vieta
0-33 km viskas klostėsi puikiai, atbėgau per 4:06:00 visai neskubėdamas, jaučiausi tikrai neįtikėtinai gerai, oras buvo puikus - rūkas, vėjukas, labai viskas tiko po keistai šalto lietuviško pavasario. O nusileidimas prie jūros ir maitinimosi punktas tiesiai paplūdimyje nuteikė tikrai pakiliai.
Vietomis tokia intensyvi trasa buvo, kad akių atitraukti nebuvo kada...
33-46 km "lengvai" pakilo oro temperatūra, buvo įveiktos kelios labai techniškos atkarpos išdžiuvusių upių vagomis ir pritrinta pūslė ant dešinės kojos didžiojo piršto (greičiausiai dėl per mažai sutepto tarpupirščio - eilinė rytinė klaida) ir žiauriai stati įkalnė, prieš pat 46 km maitinimo punktą, maksimaliai pakėlė pasitenkinimo lygį šioje atkarpoje. 
Smilgos vietomis buvo aukštesnės už mane
Visi krūmai ir medžiai buvo žiauriai pikti - su spygliai, kiekvienas prisilietimas buvo jaučiamas
46-58 km buvo pati sunkiausia atkarpa per visą bėgimą. Temperatūra toliau kilo, nespėjau išgerti laiku padidinto "Salt Caps" kiekio ir sutriko prakaitavimas, pradėjo traukti raumenis ir tokios būsenos judėti greita technine trasa buvo neįmanoma (standartiškai gėriau po vieną kapsulę kas 30 minučių, tačiau staigiai pakitus oro sąlygomis tokio kiekio nepakako). Pratempiau mėšlungio traukiamus raumenis, išgėriau dvigubai daugiau "Salt Caps" ir eidamas sparčiu žingsniu laukiau, kada pasitaisys mano būsena ir susitvarkys prakaitavimas bei savijauta (nueita apie 5 km). Čia praradau tikrai daug laiko, nes tik pasiekus 58 km aš pradėjau jaustis žmogumi ir vėl bandžiau kabintis ir judėti greičiau nei "sraigė". 
Pušys, krūmai ir viskas pritaikyta Ispaniškam ūgiui

58-64 km, va šioje atkarpoje ieškojau kur galima kabintis galvoje, nes FUN jau seniai buvo likęs kažkur už nugaros. Aišku dominuojanti tema buvo šeima:
* Kaip čia sekasi dukrai su močiute leisti laiką Vilniuje, nes retai paliekam vieną, nors manau reikėtų dažniau suteikti laisvės džiaugsmo akimirkų su seneliams.
* Kaip žmonai sekasi Katare, nes paskutine sekunde gavo vizą ir pati šalis nelabai svetinga vienišai keliaujančiai europietei. 
* Bandžiau suvokti ką reikėtų pakeisti ar daryti kitaip, kad normalizuotusi santykiai su tėvu, nes dabar kažkas negerai. Manau kviesiu tėvą važiuoti su manim į CCC bėgimą vasaros pabaigoje, tikiuosi bus puiki kelionė ir gerai praleistas laikas.
* Apie dieduką, kuris išėjo į amžinus medžioklės plotus jau daugiau kaip prieš 4 metus, ir kiekvieną kartą apie tai pagalvojus iškyla klausimas - "Kodėl?", visą laiką užgroja emocijos ir akys prisipildo drėgmės... 
* Apie Dievą. Kada žmogui Jo reikia? Kada žmogus bando ieškoti ir kreiptis į Jį? Manau tuomet kai būna blogai, kai serga, nesiseka, skauda, paskutinė vilties kibirkštėlės akimirką ir t.t. arba mano atveju, kai smegeninė nepajėgia galvoti apie nieką kitai, kaip tik rūpintis primityviu noru išgyventi/išlikti, tuomet atsiranda kažkoks poreikis kabinti į kažką, kas protu nesunvokiama, bet labai reikalinga...

Artėjant prie 64 km vandens punkto pasivijau du ispanus bėgančius "vorele", kurie padėjo pajusti ritmą ir jį išlaikyti iki finišo linijos, čia ir supratau bėgimo grupėje jėgą, kai jėgų kaip ir nelieka, bet kolektyvinis nusiteikimas ir vienas kito palaikymas, suteikia papildomos motyvacijos.


Bendrai trasoje užtrukau 10:30:22, tačiau faktinio judėjimo buvo 9:22:00. Daugiau kaip valandą sugaišau - maitinimosi punktuose, temdamas mėšlungio traukiamas kojas ir t.t. Manau šį laiką laisvai buvo galima sutrumpinti iki 50%, kas būtų leidę sutilpti į 10 valandų. Tačiau ir dabartiniu rezultatu esu patenkintas ir panašu, kad esu užtikrintas "midpackeris", kas tikrai motyvuoja stengtis ir po truputį judėti aukštyn.

Maitinimasis ir skysčiai:
* Elektrolitai - "Salt Caps" + vanduo
* Geliukas #1 - "LIQUID ENERGY PLUS" 50% visų geliukų.
* Geliukas #2 - "LIQUID ENERGY LONG" likę 50% geliukų.
* Papildomos kolorijos - "ULTRA PRO" vienas įpakavimas.
* 1/2 obuolio kiekvienam maitinimo punkte.
* 0,75 litro Coca Cola per visa distancija, 0,5 litro 58 km maitinimosi punkte.
* 0,5 litro Aqua limonadas kažkoks, taip pat 58 km maitinimo punkte.
* Recovery - "PRE&AFTER RACE" vienas litras po finišo.


Visa statistika čia: http://www.movescount.com/moves/move60280675

Video čia:

Aukščiausia trasos vieta

Duoklė dievams


2015-04-06

Sapieginės Xtreme 900 trail bėgimas [Video]

Šiemet nepavyko sudalyvauti varžybuose, kurias sugavojo Trail bedraminčiai ir puikiai įgyvendino Tengris komanda Sapieginės kalvose. Tačiau nepraleidau nuostabios progos pabėgioti su kamera tarp dalyvių ir užfiksuoti kelias akimirkas.
Tikiuosi šis video padės įsivaizduoti už ką mes mėgstam TRAIL'ą ir kaip mes jį bėgam čia Lietuvoje:


Sapiegine Xtreme Trail 900 - 2015 from Baltic Wild Run on Vimeo.