Pagarbos bėgimas "Gyvybės ir Mirties keliu" [VIDEO]

Pokalbis apie bėgimą ir knygas

 

Truputį pakalbėjom apie bėgimą, knygas ir kaip galima suderinti šiuos du pomėgius. Visas tekstas žemiau :) Išvada viena - skaitykite knygas, o jei negalite, tuomet klausykite. Dabar jau atsiranda knygų ir lietuviu kalba - http://audioteka.com/lt/

====„Danske bank Vilniaus maratone“ tarp visų dalyvių bus galima išvysti ir vieną ištvermingiausių Lietuvos bėgikų Marių Grebliką, kuris paprastai neapsiriboja lengvu krosu ir ryžtasi įveikti ultramaratonų distancijas visoje Europoje. Artėjant Vilniaus maratono karštinei bėgikas rekomenduoją, ką daryti, kad ilgų distancijų bėgimas neprailgtų.

– Kaip į jūsų gyvenimą atėjo sportas? Ar visada buvote bėgikas?

– Įvairias sporto šakas išbandžiau dar mokykloje, sportavau ir studijų laikais. Tačiau pradėjus intensyviai dirbti tam tiesiog nebeliko laiko. Dirbant informacinių technologijų srityje sėdimo darbo yra labai daug, tad pradėjo sparčiai augti svoris.

Suvokimas, kad reikia kažką keisti atėjo gimus dukrai. Pamaniau, kad jos vietoje nenorėčiau turėti tėčio, kuris negali užlipti į antrą aukštą ar išeiti pasivažinėti dviračiu. Kitas paskatinimas pradėti bėgti buvo šuo, kuriam labai patikdavo du kartus per dieną išeiti pabėgioti. Ir štai, jau šešeri metai kaip aktyviai bėgioju.

– Koks šiuo metu pats didžiausias pasiekimas bėgimo srityje?

Taip, didžiąją dalį treniruočių bėgu su knyga, o jei tuo metu nerandu įdomios klausytis knygos, tuomet pasisiunčiu taip vadinamus „podcast“

– Galima sakyti, kad pats didžiausias pasiekimas tuo pačiu yra didžiausias nusivylimas. Šią vasarą dalyvavau ultramaratone, kurio trasa buvo 120 kilometrų kalnuose. Deja, tą kartą pavyko įveikti tik 95 kilometrus. Vis tik manau, kad įveikti tokį atstumą per mažiau nei 20 valandų yra puikus pasiekimas.

– Ne kartą savo tinklaraštyje rašėte, kad bėgate ne vienas, o su knyga, tiksliau audioknyga. Kaip atradote šias knygas?

– Audioknygas atradau tuo metu, kai važiavau į pirmas savo varžybas didesnes nei maratonas Italijoje. Vykau automobiliu ir taip jau sutapo, kad buvau į grotuvą įsirašęs porą garsinių knygų.

Tą kartą man knygos padėjo išlikti budriam ir saugiai įveikti daugiau nei 1000 kilometrų, o kelias visiškai neprailgo. Kiek vėliau ėmiau ieškoti ir daugiau garsinių knygų, o šiandien mano grotuve visuomet yra knygų.

– Ar šie du pomėgiai – bėgimas ir knygų klausymas – suderinami?

– Taip, tai suderinami pomėgiai, vis tik pirmiausia reikia išsiugdyti įprotį. Žmogui gana sudėtinga vienu metu daryti kelis darbus, šiuo atveju – bėgti ir įdėmiai klausytis knygos. Svarbu išmokti klausantis knygų neprarasti budrumo.

– Ar dabar visuomet bėgate su knyga?

– Taip, didžiąją dalį treniruočių bėgu su knyga, o jei tuo metu nerandu įdomios klausytis knygos, tuomet pasisiunčiu taip vadinamus „podcast“ apie bėgimą, keliones ar savo profesinę sritį.

– Kodėl bėgant verta klausytis knygų?

– Pirmiausia, ilgai bėgant laikas gali prailgti. Todėl knygos yra puikus būdas pasinerti į įdomų turinį ir užimti savo galvą kažkuo naudingu.

Taip pat, visi bėgikai žino, kad šis sportas užima laiko, net nebūnant profesionaliu sportininku, per savaitę bėgdami sugaištame bent 10 valandų, o tai ilgas laiko tarpas. Kad visas tas laikas nenueitų veltui, galima klausytis knygų. Taip ne tik tobuliname savo ištvermę ir kūną, bet ir sužinome kažką naujo, naudingo. Ir konkrečiai mano atveju, klausantis knygų užsienio kalba, labai tobulėja tos kalbos žinios. Tai galiu patvirtinti iš savo patirties.

– Kokie artimiausi jūsų planai?

– Šiuo metu ruošiuosi dalyvauti bėgime Lenkijos kalnuose. Tai bus 90 kilometrų ilgio trasa, kuri, tikiuosi, taps puikia šio sezono pabaiga. Dėl šių svarbių varžybų Vilniaus maratone pasirinkau bėgti tik pusmaratonį, tai bus puiki tempinė treniruotė prieš didįjį startą.

Šaltiniai:

http://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga-133-679445

http://www.1588.lt/straipsnis/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga

http://infa.lt/8545/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga/

http://sportas.lrytas.lt/startai/120-kilometru-kalnuose-iveikes-atletas-i-maratona-ima-ir-knyga.htm

Cyprus Trail Running

Cyprus Trail Running 2014

Smagiai pabėgiojau su naujais bičiuliais iš Kipro.Įdomi patirtis buvo, kai iš +13 persikeli į +35 laipsnius šilumos, miegi tik 3 valandas ir paskui skrieji Kipro kalvomis. Keisti dalykai vyksta su žmogaus kūnu, bet patirtis yra patirtis :) 

Nemalonu buvo sutikti gyvate, tiesiai po kojomis, bet viskas gerai, kas gerai baigesi :) 

Tegu kiekvienas sekantis žingsnis atneša naujus nuotykiu... Dolomitai jau laukia :)

37-tas Paryžiaus maratonas

Šį kartą ilgai negaišiu ir kol dar šilti prisiminimai, viską bandysiu sudėti į šį įrašą.
Pradžioje truputėli pasižiūrėkim kaip sekėsi ruoštis šiam bėgimui:

Buvo sudaryta 24 savaičių treniruočių programa ir norėjosi šį kartą kuo tiksliau ir geriau ją įvykdyti. Žiema šiemet Lietuvoje nebuvo labai palanki ilgo nuotolio bėgikams, bet jau gyvenam ten kur gyvenam, todėl negalima teisintis dėl blogo oro.
Periodas nr.1, 1 savaitė iškrito iš treniruočių grafiko dėl ligos - gerklė, sloga ir t.t. žodžiu buvo nieko gero, tuo labiau sergant peršalimo ligomis po pernykštės patirties nusprendžiau užteks. Išsigydžiau ir pradėjau toliau sekti treniruočių grafiku.
Periodas nr. 2, 1-2 savaitės labai prasto, šalto su daug sniego oro, bei vėl sloga ir kosulys. Buvo pasirinktas pilnas išgijimas, kad sloga netaptų chroniška ir nenusitęstų iki pavasario, kuris taip ir neatėjo :)
Tempo treniruotės visiškai iškrito, vietoje jų buvo tiesiog sukami kilometrai, nes turint tiek sniego ir tokius orus, nebuvo sąlygų, taip pat nesinorėjo patirti traumos slidžioje bėgimo trasoje.
Treniruočių programa buvo įvykdyta 78%. Turbūt pirmą kartą taip netoli galutinio 100% tikslo.
Savaitę prieš išvykimą į Paryžių šeimyna apsirgo ir mano važiavimas buvo pakibęs ant plauko, labai pasisekė man, nes šiam virusui turbūt buvau atsparus, ko nepasakyčiau apie žmoną ir dukrą, bei auklę. Kaip be būtų gaila, palaikymo komanda sumažėjo perpus.
2013 balandžio 3 dieną mes išvykom į Paryžių. Sinoptikai nieko gero nežadėjo, teko pasiimti ir žieminę bėgimo aprangą. Nežiūrint į tai, pavasaris į Paryžių atėjo likus 15 km iki finišo, o starto vietoje buvo saulėta bet tik +2 laipsniai šilumos. Pirmą kartą mačiau tiek daug drebančių bėgimo išsiilgusių žmonių vienoje vietoje.

Pakliūti į starto vietą taip pat nebuvo labai paprasta, nes šį kartą Paryžiaus maratono organizatoriai leido registruotis rekordiniam dalyvių skaičiui 50.000, aišku startavo mažiau - 40108, finišavo dar mažiau - 38690.

Bėgti šiam maratone buvau nusprendęs su kuprine, kurią žadu naudoti vasarą kalnuose. Reikėjo išbandyti kaip ji funkcionuoja - viskas veikė kuo puikiausiai (gėrimo ir maitinimosi strategija pasiteisino). Labai džiaugiausi apsirengęs šiltai, su ilgom rankovėm džemperiu ir liemene nuo vėjo. Džemperį nusivilkau ir susidėjau į kuprinę tik 20 km, o liemenę naudojau visą laiką apsisaugoti nuo šalto "pavasarinio" vėjo.
Bėgimo batus naudojau Brooks Green Silence - pasiteisino 100% (jokių mėlynų pirštų/nagų, nuospaudų, jokio skausmo kelio sąnaryje, pėdose ir t.t.)

30 km patyriau staigų ir netikėtą kairės kojos dvigalvio šlaunies raumens mėšlungį (Biceps femoris). Teko sustoti 2-3 minutėm ir susitvarkyti su netikėtu nemaloniu jausmu. Turbūt iš šono atrodžiau kaip pakirstas kulkos, nes susilaukiau užuojautos ir palaikymo, kas motyvavo dar greičiau atsistatyti. Aišku po tokio šoko, negalėjau bėgti 5:15 tempu, bet patiko, kad sugebėjau susitvarkyti su skausmu ir tai buvo pirmas maratonas, kurį bėgau nuo pradžios iki galo. Sustojęs buvau tik 20 km nusirengti ir papildyti vandens atsargas, 30-tajame km teko, kaip jau minėjau, šalinti mėšlungio padarinius. Daugiau sustojimu nebuvo.

Labiausiai patiko:

* Bėgikų kultūra - nebuvo jokių susistumdymų, konfliktų ir t.t. visi labai draugiški. Ko labiausiai trūko Berlyne.

* Palaikymo grupės. Didelį įspūdį padarė gaisrininkų brigados su gaisrinėmis mašinomis, garbės sargybos atiduodama pagarba bėgikams 12-jame km prie rūmų, būrelis žmonių siūliusių visiems dalyviams atsigerti šampano, bei aišku nuostabūs konditeriai dalinę meduolius visiems bėgikams 38 kilometre.

* Finišo erdvė. Finišavusių marškinėliai buvo išduodami tik kirtus finišo liniją kartu su atminimo medaliu, ko nebuvo Berlyne. Ten finišavusio marškinėlius, atminimo medalius galėjai nusipirkti net nebėgęs maratono.

Labiausiai nepatiko:

* Šaltas oras, bet ką padarysi kai pavasaris vėluoja visoje Europoje.

Jau po finišo:

Paryžiaus maratoną tikrai rekomenduočiau, man jis šiai dienai yra geriausias.

Truputi statistikos:

* Trasa buvo įveikta per 4:07:21 (pasiektas geriausias rezultatas, pagerintas Berlyno laikas 4 minutėmis)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 

Dar kelios foto, bet jau ne apie bėgimą:

39-tas BMW Berlyno maratonas

Apie Berlyno maratoną bandžiau rašyti jau kelis kartus ir niekaip nebaigdavai, ne dėl to kad nebūtų ką rašyti, tiesiog kiekvieną kartą nepavykdavo sudėlioti minčių, t.y. pasakyti tai kas sukasi galvoje po šio maratono.
Renginys tikrai buvo organizuotas aukščiausiu lygiu, viskas buvo laiku, aišku ir jokių nesusipratimų - tokių kaip Vilniuje su rūbine, Romoje su eilėmis į stato vietą ir t.t. Berlyne viskas buvo 99% gerai, 1% pasilieku ateičiai, visą laiką reikia kažko siekti ir tobulėti :)
Tačiau gal kokį mėnesį po šio renginio galvojau, kad kažkas man ten nepatiko, kažko man ten trūko, gal buvo per daug ir niekaip negalėjau susivokti ko. Dabar žinau tiksliai. Nepatiko man masinė psichozė, perdėta euforija ir t.t. Trūko gamtos, buvo pastovus triukšmas - "palaikymas". Gal visa tai ir suteikia šiam renginiui spalvingumo, bet man tai nepatinka. Daugiau norėtųsi atsisukti į patį bėgimą ir jo teikiamą jausmą, nei tiesiog bėgti ir klausytis visą laiką rėkusią minią. Aš daugiau ten pavargau nuo "sirgalių" ir dalyvių konfliktų bėgimo trasoje, nei nuo pačio bėgimo. Manau tie kas bėga greičiau nei 3:30:00 tokių dalykų nematė, nes tiesiog nebūna laiko tam ir jie startuoja 15 minučių ankščiau, bet kai startuoji iš pačios pabaigos, tuomet tokių dalyku prisižiūri, kad linksma darosi. Kartais atrodo, kad 3-4 eilių Berlyno keliai yra per siauri "super" bėgikams. Tikrai kelis kartus pasigailėjau, kad kameros neturiu, būtų puikus youtube video.
Šiandien tikrai neišsižadu plento maratonų ateityje, bet planuodamas savo kitų metų varžybų tvarkaraštį prioritetus teiksiu "trail marathon" formatui. Privalumų nevardysiu, bet man tai labiau patinka nei plentas. Aišku tokio tipo varžyboms reikia specifinio pasiruošimo, vietovės ir t.t., nes jų dauguma vyksta kalnuose.

Pagrindinis tikslas, kai pribręsiu, sudalyvauti šiose varžybose:

* SALOMON 4 TRAILS
* GORE-TEX® TRANSALPINE-RUN

Truputėlis info ir foto iš Berlyno:
* Trasa buvo įveikta per 4:11:38 (11:39 blogiau nei buvo suplanuota, bet 24 minutėm geriau nei Romoje)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 
Foto:

XI-asis Danske banko Vilniaus maratonas

2012 rugsėjo 9 dieną, Vilniuje vyko kasmetinis "Danske banko Vilniaus maratonas".  Šiemet buvo suplanuota 1/2 distancija, nes rugsėjo 30 dieną vykstu į 39-tą BMW Berlyno maratoną, nesinorėjo likus tiek laiko bėgti pilną 42 kilometrų atstumą.
Specifinio tikslo nebuvo, bandžiau bėgti 5:00, 5:15 min/km greičiu ir stebėti kaip reaguoja kūnas į krūvius. Norėtųsi bėgti tokiu tempu visą distanciją, bet dar šiandien nesu tikras ar tai pavyks, nes reikėjo daryti daugiau ilgų "tempo" treniruočių.
Labai stipriai nesigilinsiu į potyrius naujoje trasoje, tik galiu pasakyti - ji tikrai daug kartų geresnė nei visos buvusios trasos kartu sudėjus.

Bėgama buvo ratais, vieno rato ilgis apie 10 km. Visą kelią lydėjo nuostabūs Vilniaus vaizdai, gera publika ir DJ'u muzika, labiausiai DJ Mamania pakeldavo nuotaika ties Gedimino pr. ir Vilniaus g. sankryža su savo mixiukais :)

Rezultatas:

Start time	9:30'58
End time	11:17'21

PB rezultatas - 21,097 km -> 1:46:23
GPS informacija, čia galima pasižiūrėti kuri trasa buvo sėkmingesnė, kuri sunkesnė:



Oficialus laikas truputį skiriasi, bet starto liniją kirtau kaip matosi iš laiko tik po 31 sekundės.
Diplomas:

Jau ne pirmą kartą bėgu Vilniuje, bet dar nei vienos foto neturiu iš bėgimo, todėl nelabai galiu vizualinėmis priemonėmis perduoti savijautą. Tačiau radau rengėjų puslapyje tikrai nemažai foto, kurios galėtų padėti susidaryti nuotaiką tvyrojusią Vilniaus gatvėse. 

I-mas Vilniaus pusmaratonis

2012 metų balandžio 21 dieną, Vingio parke vyko pavasarinė bėgimo šventė. Susirinko apie tūkstantį bėgikų iš visos Lietuvos, gamta nepagailėjo gerų oro sąlygų - +18 laipsnių šilumos, pirmą kartą pajaučiau pavasarį :)
Šventė tikrai buvo organizuota labai sklandžiai, dėkui organizatoriams ir savanoriams kurie padėjo susiorientuoti trasoje, bei palaikė plojimais bėgikus - tai tikrai pakeldavo nuotaiką antroje trasos dalyje, kai reikėjo išlaikyti aukštą tempą.
Konkrečiai šiam atstumui (21,097 km.) nesiruošiau, nes buvo atsistatymo laikotarpis po Romos maratono, jautėsi mėšlungio pasekmės, raumenys pradėjo atsigauti ir normaliai dirbti tik po kokių 3 savaičių, dabar jau pradedu pasiekti prieš maratoną turėtą formą.
Bėgosi tikrai neblogai, širdies darbas buvo kiek per aukštas, tačiau kaip bebūtų keista jaučiausi tikrai gerai, todėl bėgau tuo tempu ką leido mano savijauta. Aukštas širdies darbas galėjo būti ir dėl tikrai šiltų oro sąlygų, organizmui reikia šiek tiek laiko adaptuotis prie pasikeitusių oro sąlygų.
Pirmoje dalyje pasijaučiau kaip "vėžlys", nes visi lenkė kaip vaiką... Tačiau po dviejų ratų viskas pasikeitė, super greiti bėgikai patapo labai lėti ir galima buvo juos lenkti vieną po kito. Antroje dalyje bėgti tokiu pačiu tempu kaip pirmoje pasidarė nuobodoka, todėl pradėjau žaidimą - prisivyk priešais bėgantį bėgiką ir aplenk. Taip žaidžiau iki pat finišo, kur prieš patį finišą net pavyko spurtuoti.
Trasa kuria mes bėgom:

 Rezultatas: 1:53:34, mano geriausias rezultatas buvo pagerintas lygiai 1 minute.
 Foto trasoje ir suvenyrinis medalis:

GPS informacija, čia galima pasižiūrėti kaip keitėsi bėgimo greitis kiekvienam kilometre:

Kalėdinis bėgimas 2011

2011 metų gruodžio 26 dieną,  Vilniuje vyko - "Kalėdinis bėgimas".  Bėgikams buvo galima rinktis distancijas tarp 1.5 km, 6 km arba 12 km. Renginyje dalyvavo tikrai nemažai bėgikų apie 500, organizacija buvo tikrai nebloga, oras bėgimui buvo puikus +8 laipsniai šilumos, sakyčiau gruodžio pabaigai gal ir per aukšta temperatūra, bet geriau jau toks pliusas nei plikledis, kuris dar buvo visame Vilniuje iki bėgimo likus 12 valandų.
O kaip gi sekėsi man? Jei sąžiningai sau - blogai :( Kodėl? Susiklostė daug aplinkybių į kurias be reikalo nekreipiau dėmesio.
Priežastys:
1. Pradėjau kosėti tris dienas iki bėgimo, kosulys neatrodė sunkus, tačiau buvo kitaip.
2. Per šiltai apsirengiau. Bandžiau saugotis, nes tipo "kosulys", kad neperšalčiau labiau.
3. Neturėjau gerti. Būdamas per šiltai apsirengęs, perkaitau ir praradau daug skyščių.

Susumavus visas šias priežastis, rezultatas 12 km ~ 1:06:00, tikslas buvo 1:00:00. Nuo tikslo atrodo nelabai toli, tačiau ne čia esmė. Po bėgimo buvo tokia bloga savijauta, kad galvojau nepareisiu namo... gerai, kad dalino karštą arbatą, kuri atleido gerklę - buvo beprasidėjęs kosulio priepolis, jaučiau kad taip bus, bet nieko negalėjau su savim padaryti. Aišku šis įvykis bus nebloga pamoka ateičiai.
Dabar nebėgu, kiekvieną dieną sėdžiu su inhaliatorimi tris kartus per dieną - kosulys po truputėlį rimsta, bet herpesas - puslialinė nuo vakar prie nosies, ant lūpos ir smakro. Skutimosi pasėkmė, jaučiu "užsėjau". Tačiau tai signalas, kad imunitetas šiuo momentu tikrai nėra aukščiausios formos :)

Čia galima pažiūrėti kaip man sekėsi:



Akimirkos po starto:

Vilniaus maratonas 2011

Išlaikant tradicijas, sudalyvavau 1/2 maratono bėgime Vilniuje rugsėjo 11 dieną. Sekėsi puikiai, ruošiausi be įtampos prabėgti distanciją greičiau nei per 2 valandas ir rezultatas - 1:54:36. Aišku galėjo būti 2-4 minutėm geresnis, bet džiaugiuosi ir tuo.

Kaip minėjau ankščiau, dabar seka jau didesnis atstumas ir tikrai didesni iššūkiai. Nuo ateinančio trečiadienio pradedu treniruočių maratoną orientuota į pilną distanciją, kaip seksis ir ar žiema leis tai daryti pažiūrėsim. Kitais metai sezoną norėčiau pradėti - Romoje, Italija.
Dabar apie patį bėgimą. Oras buvo nuostabus, planas veikė, skysčių šį kartą nepritrūkau -gėriau sistemingai, todėl pavyko išvengti raumenų traukimo ir t.t. Aišku Vilniaus maratono trasa nėra pati greičiausia, bet buvo tikrai labai smagu prabėgti Vilniaus gatvėmis su tiek daug bėgikų.

Pagaliau Vilniaus maratonas virsta tikrai nemažu renginiu, tačiau iki Rygos maratono organizacijos ir aiškumo tikrai dar trūksta, bet pastangos tikrai sveikintinos.
Kaip man sekėsi trasoje gamina matyti čia:

sportstracklive.com

Šiame bėgime pagerinau tikrai nemažai savo bėgimo laikų. Labai smagus įveikimo laikas yra 20 km per 1:47:15, jei tokiu tempu pavyktų bėgti visą distancija, gal tilpčiau į 4 valandas. To bandysim ir siekti kitais metais. Labai smagu buvo, kad bėgimas nebuvo labai banguotas ir jėgų sutaupiau iki pačio galo, netgi sakyčiau gal kiek truputį ir per daug :)