Gyvenimą pakeitęs kompanionas :) [VIDEO]

Daug metų atgal, dar kai apie bėgimą žinojau tik tiek, kad aš jo nekenčiau ir jis man priminė prievoles mokykloje, būtent šuo pakeitė šį požiūrį ir tik jis atvedė mane į šį keistą užsiėmimą.

2006 metų pavasarį aš ir Lord'as (vokiečių aviganis), kuris tuo metu buvo dar tik 9 mėnesių amžiaus, sudalyvavom pirmose Lietuvos krašto apsaugos organizuojamose biatlono su šunimi varžybose, kur reikėjo bėgti 9 km, įveikti tris kliūčių ruožus, šaudyti iš kovinio ginklo, bei šuniui sulaikyti nusikaltėlį. Visa tai atlikti greitai ir užtikrintai. Krašto apsaugos kinologai buvo pagrindiniai dalyviai šiame renginyje, o mes visiškai "žali" ir vieninteliai civiliai tokio tipo varžybose. Šiandien jau beveik 10 metų praėjo po šių varžybų, bet prisiminimai lyg renginys būtų buvęs vakar.

2007 metų lapkričio mėnesį dalyvavom jau visai ne karinėse varžybose, tai vienos iš pirmųjų Canicross renginių. Apie bėgimą tuo metu žinojau tiek, kad reikia bėgimo batelių, kuriuos įsigyjau kelios dienos prieš varžybas. Gerai praleidom laiką ir tai buvo pirmas kartas, kai aš pravėriau duris savo galvoje į bėgimą. Tuo metu aš buvau vienintelis pilietis ne iš kinkinių sporto arba krašto apsaugos, o vokiečių aviganis iš vis visiems dalyviams buvo egzotika. Daugelis klausinėjo, kodėl aš kankinu vokiečių aviganį, nes jis nesutvertas tokio tipo varžyboms, o pakeliui reikės man jį netik nešti, bet ir tempti. Tokie veiksmai griežtai yra draudžiami pagal varžybų taisykles ir teisėjai pažadėjo įdėmiai mane stebėti, ar tik aš nekankinu gyvūno :)
 

Mano atsakas buvo paprastas - susitiksim finiše ir kiek žinau visi šunys moka bėgti. Aišku nebuvom mes greičiausi ir grakščiausi ta dieną, tačiau finišą mes pasiekėm, bei net užėmėm garbingą penktą vietą :)

Taip mes prisistatėm kinkomų šunų bendruomenei ir tapom canicross gerbėjai. 

2009 metų vasaros viduryje mes dalyvavom pirmose Dogtrekking (orientacinis žygis pėsčiomis poroje su šuniu) varžybose, ilgiausioje 25 km distancijoje. Tai buvo viena karščiausių birželio dienų, kurios metu buvo visko, tačiau mes sugaišę 6 valandas ir įveikę 35 km pasiekėm finišą pirmieji ir artimiausią persekiotoją aplenkėm 1,5 valanda. Aišku tai ne bėgimas, bet tai buvo veikla su šunimi. Šiose varžybose jau dalyvavo nemažas būrelis šunų, kurie nebuvo išveisti kinkimui arba bėgimui.  

Taip po truputį populiarėjo mano kasdieniniam gyvenime įvairios veiklos kartu su šunimi ir po truputį vis daugiau laiko užimdavo bėgimas bei canicross'as. 

Nors mano kompaniono jau nebėra šalia, tačiau įdėtas darbas, daug metų atgal, jau duoda vaisių ir žmonės supranta, kad šuns palikti namie nereikia, puikiai galima gerai leisti laiką kartu ir bėgti gali visos veislės, net ir tos kurios nėra sutvertos bėgimui.

Jau 2016 metų gegužės 14 įvyks pirmos ir tik Canicross'ui dedikuotos varžybos. Labai džiugu, kad šis užsiėmimas populiarėja Lietuvoje ir pritraukia vis daugiau ir daugiau entuziastų.  

Turėjau garbės prisidėti prie šio renginio organizacijos ir nufilmuoti jiems šį canicross'ą reklamuojantį video. Pasižiūrėkit, kokias puikias emocijas suteikia ši veikla šunims, bei jų šeimininkams. Čia puikia matosi, kad gali bėgti visi, netik šunys, bet ir žmonės. 

  

Kalnų parkas bėga ...[VIDEO]

Kiekvienas metų laikas yra savotiškai patrauklus. Tačiau man labiausiai patinka, kai žiema būna žiema, bei vasara būna vasara. Tačiau paskutiniu metu mūsų tokiais malonumais gamta nedžiugina. Pastoviai kažkas ne taip, kaip mes viltingai tikimės - tai lyja vidurį gruodžio, tai atšyla / atšąla per kelias valandas. Žodžiu visiška nesąmonė, prognozuoti arba prisitaikyti nėra lengva.
Taigi kaip ir kiekvienai metai gimtadieninis bėgimas turėjo įvykti, tačiau koks galėtų būti nebuvo aišku iki paskutinės akimirkos. Norėjosi kažko ypatingo ir kartu paprasto, kiek tam galiu skirti laiko, taip pat buvo klausimas, todėl pasirinkau "Kalnų parką", kuris visai prie namų ir jeigu  bus reikalas greitai parsirasti namo. Aišku sukilimo metrų rinkimas viliojo kaip niekada, nes miškas jau seniai ledinis ir juk tai gimtadieninis bėgimas, reikia gi lengvo iššūkiuko, bei aišku nepersistengti ir palikti laiko pamąstymams apie tai kas buvo ir tai kas bus. Mintys, planai ir t.t. kaip ir viskas aišku, o kas tie sukilimo metrai? Taip, taip rinkti sukilimo metrus yra vienas iš mėgstamiausiu trail bėgikų užsiėmimų, mes skaičiuojam vertikalius metrus bėgant į kalną ir nuo jo, o nubėgtas atstumas, dažnai tampa antraeiliu dalyku.
Per kelias valandas  Kalnų parke, žiemos veidas pasikeitė nuo švelnios iki rūsčios ir taip ne vieną kartą, tačiau aš neskubėdamas ir pasimėgaudamas audio knyga, nepastebėjau kaip susirinkęs ~ 1000 m vertikalaus sukilimo pasukau namų link.
Kitą dieną pagaliau nusibeldžiau į Liepkalnį su šeimyną, kur tikrai buvau smagiai nustebintas paslaugos kokybe. Aišku gaila, kad ne kiekvieną savaitgalį pavyksta aplankyti ir pasimėgauti Vilniaus kalniukais, bet tikrai yra kuo galima džiaugtis Vilniuje.
Kalnų parkas bėga kartu:

Winter Trail Running at Vilnius 2015 from Baltic Wild Run on Vimeo.

Trakų 1/2 maratonas <=> Vilniaus DnB 1/2 maratonas

Ilgai svarsčiau ką parašyti po šių dviejų pavasarinių renginių ir pagaliau sudėliojus viską galvoje kilo mintis - padarysi palyginimą "+" ir "-" kiekvieno renginio.

Trakų 1/2 maratonas:
"+"
* Startas laiku.
* Nuostabi trasa, ~ 50% ne asfaltas (gruntas).
* Vanduo buteliukuose.
* Numeris "medžiaginis", vardinis, nedidelis. Atsparus drėgmei, trinčiai ir t.t. puikiai laikėsi viso bėgimo metu.
* Galimybė atsispausdinti dalyvio diplomą su oficialiu laiku ir finišavimo vieta.
* Nuotraukos surūšiuotos pagal dalyvių numerius, bei yra galimybė peržiūrėti kartu su diplomu, laiku internetiniam Trakų 1/2 maratono puslapyje - pirmą kartą Lietuvoje!!!

"-"
* Laiko fiksavimo priemone ant bato.
* Nebuvo atsigaivinimo dušo.

Vilniaus DnB 1/2 maratonas:
"+"
* Startas laiku.
* Trasa Vilniaus senamiestyje.
* Pirmą kartą Lietuvoje, laiko fiksavimo daviklis buvo priklijuotas prie dalyvio numerio.
* Dušas trasoje atsigaivinti.

"-"
* Daug posūkių, sunku laikyti stabilų bėgimo tempą.
* Bloga starto vieta - 90 laipsnių posūkis pirmuose metruose, susidarė spūstis iš karto po starto.
* Vanduo buvo dalinamas plastikinėse stiklinėse, jos labai minkštos, bėgant sunku gerti.
* Numeris didelis ir labai neatsparus vandeniui/prakaitui, pabaigus bėgimą vos laikėsi ant marškinėlių.
* Nėra galimybės atsispausdinti diplomo su savo finišavimo laiku.
* Nėra foto, kurios būtų suskirstytos pagal dalyvių numerius.

Tikiuosi šie du pavasariniai bėgimo renginiai ir toliau gyvuos, bei su kiekvienais metais vis tobulės.
Įveikimo laikai:
Trakų 1/2 maratonas - 1:51:29
Vilniaus DnB 1/2 maratonas - 1:48:06

Akimirkos iš Trakų bėgimų:

Vilniaus 1/2 maratono akimirka:

37-tasis "Kalėdinis bėgimas" Vilniaus gatvėmis

Antri metai iš eilės pavyksta sudalyvauti "Kalėdiniam bėgime". Šiemet gamta pasigailėjo bėgimo entuziastų ir leido saulei nudžiuginti daugiau kaip 1200 dalyvių.
Norėčiau paanalizuoti 2011 ir 2012 metų bėgimus:
2011 metų:

Laikas - 1:07:24
Atstumas - 12 km.

2012 metų:

Laikas - 0:59:24
Atstumas - 12 km.

Aišku įveikimo laikas greitesnis, bet ne čia pagrindinis akcentas į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį. Antra distancijos dalis - ji šiemet beveik tokio pačio intensyvumo/greičio kaip pirmoji, o pernai buvo žymiai lėtesnė. Dabartinis tikslas yra pasiekti santykį 51% (pirmoji dalis) ir 49% (antroji dalis), t.y. antroji dalis turėtų būti 2% greitesnė, nei pirmoji. Aišku toks santykis trumpoje distancijoje yra lengviau pasiekiamas, nei 1/2 arba pilno maratono atstume, bet ties tuo dirbame ir reikia tikėtis bus pasiekta.

"Kalėdinio bėgimo" - Geras, Blogas ir Nemalonus.
Geras - puikus oras, gausus skaičius dalyvių, žiūrovų.
Blogas - laiko kortelių bei medalių deficitas.
Nemalonus -chaosas starto koridoriuje, suplakimas visu bėgimų startų į vieną. Dėl šios priežasties kirsti starto linija pavyko tik po 2 minučių, bei starto laiko nukėlimas 10 minučių.

Palinkėjimas - Tikiuosi bėgsim kitais metais "Kalėdiniam bėgime" ir pademonstruosime dar geresnius rezultatus nei šiemet. 
Dar labai norėčiau didelį AČIŪ pasakyti savo šeimynai, nes jų palaikymas man labai svarbus. 

Detalesnė informacija čia: http://www.movescount.com/moves/move9551032

39-tas BMW Berlyno maratonas

Apie Berlyno maratoną bandžiau rašyti jau kelis kartus ir niekaip nebaigdavai, ne dėl to kad nebūtų ką rašyti, tiesiog kiekvieną kartą nepavykdavo sudėlioti minčių, t.y. pasakyti tai kas sukasi galvoje po šio maratono.
Renginys tikrai buvo organizuotas aukščiausiu lygiu, viskas buvo laiku, aišku ir jokių nesusipratimų - tokių kaip Vilniuje su rūbine, Romoje su eilėmis į stato vietą ir t.t. Berlyne viskas buvo 99% gerai, 1% pasilieku ateičiai, visą laiką reikia kažko siekti ir tobulėti :)
Tačiau gal kokį mėnesį po šio renginio galvojau, kad kažkas man ten nepatiko, kažko man ten trūko, gal buvo per daug ir niekaip negalėjau susivokti ko. Dabar žinau tiksliai. Nepatiko man masinė psichozė, perdėta euforija ir t.t. Trūko gamtos, buvo pastovus triukšmas - "palaikymas". Gal visa tai ir suteikia šiam renginiui spalvingumo, bet man tai nepatinka. Daugiau norėtųsi atsisukti į patį bėgimą ir jo teikiamą jausmą, nei tiesiog bėgti ir klausytis visą laiką rėkusią minią. Aš daugiau ten pavargau nuo "sirgalių" ir dalyvių konfliktų bėgimo trasoje, nei nuo pačio bėgimo. Manau tie kas bėga greičiau nei 3:30:00 tokių dalykų nematė, nes tiesiog nebūna laiko tam ir jie startuoja 15 minučių ankščiau, bet kai startuoji iš pačios pabaigos, tuomet tokių dalyku prisižiūri, kad linksma darosi. Kartais atrodo, kad 3-4 eilių Berlyno keliai yra per siauri "super" bėgikams. Tikrai kelis kartus pasigailėjau, kad kameros neturiu, būtų puikus youtube video.
Šiandien tikrai neišsižadu plento maratonų ateityje, bet planuodamas savo kitų metų varžybų tvarkaraštį prioritetus teiksiu "trail marathon" formatui. Privalumų nevardysiu, bet man tai labiau patinka nei plentas. Aišku tokio tipo varžyboms reikia specifinio pasiruošimo, vietovės ir t.t., nes jų dauguma vyksta kalnuose.

Pagrindinis tikslas, kai pribręsiu, sudalyvauti šiose varžybose:

* SALOMON 4 TRAILS
* GORE-TEX® TRANSALPINE-RUN

Truputėlis info ir foto iš Berlyno:
* Trasa buvo įveikta per 4:11:38 (11:39 blogiau nei buvo suplanuota, bet 24 minutėm geriau nei Romoje)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 
Foto:

XI-asis Danske banko Vilniaus maratonas

2012 rugsėjo 9 dieną, Vilniuje vyko kasmetinis "Danske banko Vilniaus maratonas".  Šiemet buvo suplanuota 1/2 distancija, nes rugsėjo 30 dieną vykstu į 39-tą BMW Berlyno maratoną, nesinorėjo likus tiek laiko bėgti pilną 42 kilometrų atstumą.
Specifinio tikslo nebuvo, bandžiau bėgti 5:00, 5:15 min/km greičiu ir stebėti kaip reaguoja kūnas į krūvius. Norėtųsi bėgti tokiu tempu visą distanciją, bet dar šiandien nesu tikras ar tai pavyks, nes reikėjo daryti daugiau ilgų "tempo" treniruočių.
Labai stipriai nesigilinsiu į potyrius naujoje trasoje, tik galiu pasakyti - ji tikrai daug kartų geresnė nei visos buvusios trasos kartu sudėjus.

Bėgama buvo ratais, vieno rato ilgis apie 10 km. Visą kelią lydėjo nuostabūs Vilniaus vaizdai, gera publika ir DJ'u muzika, labiausiai DJ Mamania pakeldavo nuotaika ties Gedimino pr. ir Vilniaus g. sankryža su savo mixiukais :)

Rezultatas:

Start time	9:30'58
End time	11:17'21

PB rezultatas - 21,097 km -> 1:46:23
GPS informacija, čia galima pasižiūrėti kuri trasa buvo sėkmingesnė, kuri sunkesnė:



Oficialus laikas truputį skiriasi, bet starto liniją kirtau kaip matosi iš laiko tik po 31 sekundės.
Diplomas:

Jau ne pirmą kartą bėgu Vilniuje, bet dar nei vienos foto neturiu iš bėgimo, todėl nelabai galiu vizualinėmis priemonėmis perduoti savijautą. Tačiau radau rengėjų puslapyje tikrai nemažai foto, kurios galėtų padėti susidaryti nuotaiką tvyrojusią Vilniaus gatvėse. 

Bėgimas aplink Trakų ežerus

Rugsėjo 1 dieną buvo nuspręsta paminėti kiek kitaip. Išsikeltas tikslas apibėgti Galvės ir Skaiščio ežerus ir 8:00 buvo startuota nuo visiem gerai žinomos Trakų vietos - krantinė priešais Trakų pilį.
Rytinis Trakų miestelis tikrai buvo tuščias ir ramus. Ramybė buvo tokia, kurios tikrai 8:00 Vilniuje sunkiai berasi.

Ežerai buvo nuspręsta apibėgti pagal laikrodžio rodyklę, todėl pirmoji dalis kelio buvo tikrai nuostabi - miesto gatvelės, dviračių takas. Ties 4-5 kilometru pasibaigė "penkių žvaigždučių" bėgimo takas, toliau teko vingiuoti siauru paežerės keliuku, kur sutikau tik žvejų automobilius pakelėse, bei daug žvejų pakrantėje. 

Po 6 kilometrų pasiekiau dvarą, kurį daugelis gerai pažįsta iš vestuvinių nuotraukų. Trumpam sustojau, pasigrožėjau Trakų pilimi iš kitos pusės ir apsukau ratuką dvaro parko takeliais. Tačiau vaizdeliai matyti prie pačio dvaro tikrai buvo daug geresni, nei aš pamačiau likusioje parko dalyje. Gaila, bet dar yra kur tobulėti :)

Toliau prasidėjo navigacijos ypatumai. Teko truputi paklaidžioti kol įveikiau 10-11 kilometrą, tačiau  problemos kurias turėjau čia neprilygs kas bus toliau :)
Apie 12 kilometrą pribėgau tikrai nuostabią sodybą, tačiau pamatęs du didelius Kaukazo aviganius nusitaikiusius į mane, tikrai labai apsidžiaugiau, kad tvora skyrė mane nuo jų. Apie 300-400 metrų jie mane lydėjo ir tikrai nenorėjo sutikti su tuo, kad aš kitoje tvoros pusėje. Buvo mintis nufotografuoti apsiputojusius nasrus, bet pagalvojau, jei aš sustosiu, gali tvora ir neatlaikyti, o tuomet nebus kam foto žiūrėti :)
Toliau staiga visa "bėgimo romantika" baigėsi, nes vietoj smagaus keliuko prasidėjo solidu žvyrkelis.
Pasiekus 18 kilometrą žemėlapis ir realybė stipriai skyrėsi. Didžioji dalis keliukų ir t.t. aplink Skaistį yra privati valda, užkardos ir t.t. todėl nepavyko sekti numatytu maršrutu, teko ieškoti kitos išeities. Kiek paklaidžiojęs ir suradęs aiškiai išreikšta žvyrkelį nuskubėjau link Lentvario.
Ties 21 kilometru pasiekiau kelią - Lentvaris <=> Trakai. Toje sankryžoje policija stabdė automobilius, kai aš pasisveikinau ir paklausiau į kurią pusę Trakai, policijos pareigūnas stipriai nustebo, bet kryptį nurodė :)
Parbėgus į Trakus pasivaišinau kibinais ir išskubėjau namo, nes dar laukė "Sostinės dienos" su šeimyna.
Maršrutą galima pasinagrinėti čia:

XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias

2012 birželio 23 dieną vyko XXXXI bėgimas aplink Elektrėnų marias. Kai dėliojausi šių metų planus, ilgai negalvojęs, nusprendžiau sudalyvauti šiam bėgime. Tam buvo kelios priežastys:
* Elektrėnai - daug sentimentų šiam miestui (čia augau, baigiau mokyklą), norėjosi pamatyti seniai matytas vietas. Kaip viskas pasikeitę, miškas užaugęs ir t.t.
* 1/2 maratono distancija - daugiau tokios distancijos varžybų šiuo metų laiku netoli Vilniaus, nepavyko rasti.
* Joninės - norėjosi Joninių proga kažkur prabėgti, todėl buvo pasirinktas šis bėgimas.
Oras bėgimui tikrai buvo puikus, gal tik vėjas kartais užpūsdavo kiek per stiprus, bet proto ribose. Trasa man buvo nežinoma, bėgau ja pirmą kartą. Kas nustebino? Nuostabūs vaizdai, rekordinis dalyvių skaičius (149 bėgikai - 1/2 maratono trasoje), kalvos :) Kalvų tikrai tiek nesitikėjau, bet labai puikiai jaučiausi, todėl pavyko bėgti neblogu tempu ir pasiekti finišą rekordinių laiku. Trasa pažymėta puikiai, daug vandens punktų, policija ir trasos personalas dirbo puikiai ir t.t.
1:49:34 - 21,097 km, progresas ~4:00 minutės. Labai džiaugiausi šiuo rezultatu, nors specialiai to nesiekiau.
Judam teisinga kryptimi, tikiuosi Berlyne pavyks subėgti į 4:00:00 valandas pilną maratono distanciją.
Starto/finišo vieta - suvargusiam Elektrėnų stadione:

Čia matosi geltonų plytų pastatas, kuriame gyvenom apie 2 metus kai tik atsikraustėm i Elektrėnus. Buvo žiaurus bendrabutis. Vieta kur stoviu fotografuodamas irgi turi savo istorija, čia aš išsimaudžiau lediniam vandenyje ankstyvą pavasarį šokinėdamas per suskilusias lytis. Šis stadionas visa laiką kiek pamenu skesta vandenyje, ne išimtis buvo ir šį kartą :)

Mokykla:

Prisiminiau kaip čia pradėjau eiti į pirmą klasę :) Tiesiai matomas kalniukas - čia čiuožinėjau su rogėmis. Šiame stadione tėvas mokino mane šliuožti slidėmis :) Daug įvykiu buvo per tuos pirmus dvejus gyvenimo metus Elektrėnuose. Smagu prisiminti.

GPS track:

Mano pirmas maratonas

Kiek pamenu po Vilniaus 1/2 maratono, nusprendžiau bandyti bėgti pilną 42,192 km distanciją ir kaip pirmą maratoną pasirinkau - Marathon di Rome.
Maratono diena buvo kovo 18, 2012, atvykom į Romą 3 dienos prieš. Labai nustebau, nes Romoje tuo metu buvo visiška priešingybė Lietuvos orams, Romoje buvo +25, Lietuvoje tuo metu ~-5. Žodžiu žiauriai didelis skirtumas buvo man, reikėjo laiko adaptuotis prie temperatūrinio skirtumo.

Tačiau pažiūrėjus į italus, buvo sunku tuo patikėti, nes jie visi vaikčiojo apsirengę kaip mes gilų rudenį. Tačiau mes iš "šiaurės", tai mums buvo linksma.

Penktadienį prieš maratona padariau rytinę, lengvą treniruotę, kuri padėjo suprasti kokius sunkumus galiu tikėtis ryšium su klimatu ir temperatūriniu skirtumu. Tikrai supratau, kad bus sunku su skyščiais ir greičiausiai nepavyks išvenkti mėšlungio. 

Roma yra Roma, negali ten sėdėti ir tiesiog ilsėtis, laukti starto. Daug laiko praleidi keliaudamas po miestą, apžiūrinėdamas gerai žinomas vietas - Vatikanas, fontanai, ispanų laiptai ir t.t.

 

Maratono mugė buvo tolokai nuo centro, parodų ir muziejų kvartale. Ten pasiėmėm startinius numerius, kuprines, maikutes. Aplankėm parodą - daug stendų apie kitus europos miestų maratonus, sportinio inventoriaus parduotuvės - begimo bateliai, apranga ir t.t.

 

Maratone dalyvavo apie 20000 bėgikų, dėl tokio skaičiaus tikrai jautėsi, kad mieste artėja didelis bėgimo renginys. Šeštadienį didžiają dalį laiko bandžiau leisti ilsėdamasis, nesukti kilometrų keliaudamas po Romos senamiestį, valgyti makaronus ir laukti sekmadienio starto. Vakare aplankiau starto vietą, pasiruošimas jau vyko pilnu tempu - eismas buvo uždarytas, teritorija atitverta:

Kovo 18 diena, 8:00 bandom pakliuti prie bagažo automobilių, paliekam savo daiktus ir skubam į startą.

Bėgimas buvo tikrai nuostabus iki 27 kilometro jaučiausi labai puikiai, nieko netrūko :) Daug gėrimų, vaisių, sirgalių ir t.t. nuotaika nereali, tačiau patirties stoka ar nepakankamas treniruočių kiekis tokiam klimate, davė apie save žinoti. Šlaunų raumenys pradėjo spazmuoti nuo 27 km. toliau buvo keli variantai:

1. Sutraukia raumenis galutinai ir maratono nebaigiu - pasamonėje nuvyjau šitą mintį. Sunku ja buvo išlaikyti toli, bet pavyko :)
2. Sumažini tempą ir bandai kažkokiu būdu pasiekti finišą. Nesisekė, nes kiekvienas nelygumas, kalniukas ir t.t. iššaukdavo mėšlungį.
3. Pasirinktas buvo variantas - suvartota magnio ir bėgimas pakeistas į bėgu kol galiu, jei mėšlungis neleidžia bėgti, einu kol atleidžia raunenis, tuomet vėl bėgu bent jau lėtai.
Visų bėgikų minima "maratono siena" manęs šiame bėgime nepavijo, jaučiausi labai gerai. Jei ne kojos, turėjau viltį sutilpti į 4 valandas. Tačiau kaip pirmas kartas, tikrai gerai ir taip :)
Rezultatas:
Atstumas - 42,192 km
Laikas - 4:35:00

Visi kurie įveikė trasą ir finišavo, gauna atminimo medalį ir vaizdą, emocijas visam gyvenimui: