Endurance life

Audio knygą atradau pernai važiuodamas mašina į Italiją ir kai per 2 dienų kelionę aš perklausiau dvi knygas: 1) Haruki Murakami - Avies medžioklė (R) 2) Haruki Murakami - Prisukamo paukščio kronikos (dvi knygos) Vairavimo laikas neprailgo, netgi stebėtinai lengvai buvo įveikta kiekvieną dieną po 1000 km ir nei karto nepagalvojau apie nuobodulį, miegą ir t.t. muzikos visai neklausiau. Žodžiu buvo super. Po tos kelionės, pradėjau ieškoti galimybių audio knygas klausytis/skaityti važiuojant į darbą, bėgant ilgus bėgimus ir t.t. Lietuviškų audio knygų pasirinkimas buvo skurdokas, nusipirkimas komplikuotas, klausymosi/parsisiuntimo platforma sudėtinga... Tačiau kam išradinėti dviratį, kai pasaulyje dviračiu važinėjasi jau daug žmonių. Amazon teikiamas servisas audible.com patraukė mano dėmėsį ir dabar nuo 2014 metų pradžios, mes su juo draugaujame labai intensyviai. Aišku knygos įgarsintos anglų kalba, bet tikrai žiauriai profesionaliai ir tikrai klausosi labai smagi...

Ruduo nesnaudžia ir temperatūra krinta kiekvieną dieną. Kai reikėjo rinktis aplink kurį ežeriuką bėgti - Luodį ar Avilį, nusprendžiau rinktis Luodį, nes mažiau atvirų vietovių ir kovoti/"mėgautis" lediniu vėju Luodžio apylinkėse teks mažiau.   Susiruošus laisvo penktadienio ryte prie Luodžio, termometro stulpelis rodė nei daug, nei mažai +2 laipsnius šilumos, lietus ir vėjas... Tačiau optimistiškai nusiteikęs, susikrovęs "viską" ko galėtų prireikti, pajudėjau link Salako miestelio. Vilnius išlydėjo vėjo gūsiais ir smulkiu lietumi, tačiau mano viltis - Lietuvos sinoptikai, manęs nenuvylė, atvykus į vietą oras buvo patenkinamas mano užmojams. Kaip ir buvo galima tikėtis, prie tokios temperatūros organizmas vis dar nepratęs ir priešinasi, nenori lysti iš šilto automobilio ir tie pirmieji šalti kartai, visą laiką būna tokie patys, bet sukaupęs visą norą kažką atrasti, išlendu ir ruošiuosi judėti numatytu maršrutu.  Automobilį tokiose kelionėse, visą laiką palie...

Praėjusį penktadienį ruduo jau buvo pradėjęs skleistis įvairiausiomis spalvomis, saulė vis dar šildė "makaulę", todėl laisvadienis buvo išnaudotas pasižvalgymui aplinkui vieną iš TOP-10 ežerų - Alaušą.   Ką galima būtų papasakoti apie tai kas buvo atrasta bėgimo metu, o gi tikrai nedaug. Tik du pagrindiniai dalykai verti aptarimo: 1) Alaušas, kaip ir kiti Lietuvoje ežerai ir jų apylinkės, tikrai nuostabus. 2) Beveik visas jis apsuptas "PRIVATI VALDA" teritorijomis ir pasigrožėti, "paliesti" jį paprastam piliečiui neliko galimybės. Bėgdamas aplink, pagaliau "supratau" kur lietuviai (daugelyje sodybų plevėsavo dvi vėliavos - trispalvė, bei vytis) investuoja savo uždirbtus arba nuslėptus nuo mokesčių pinigus, tai sodybos prie Alaušo ežero. Jos stebino netik savo šiuolaikiškomis išvaizdomis, bet ir savo dydžiu, elniais aptvaruose, šunimis bei užtvertais priėjimais prie ežero... Ką turi bendro Alaušas ir Asvėja? Abu ežerai nuostabūs, ta...