Bėgimas aplink Top-10 Lietuvos ežerų - Alaušas ir Luodis [VIDEO]

Pasiskaityti apie tai galima čia:

Alausas - http://mgreblikas.blogspot.com/2014/10/begimas-aplink-alauso-ezera-2014.html

Luodis - http://mgreblikas.blogspot.com/2014/10/begimas-aplink-luodzio-ezera-2014.html

Bėgimas aplink Luodžio ežerą - 2014

Ruduo nesnaudžia ir temperatūra krinta kiekvieną dieną. Kai reikėjo rinktis aplink kurį ežeriuką bėgti - Luodį ar Avilį, nusprendžiau rinktis Luodį, nes mažiau atvirų vietovių ir kovoti/"mėgautis" lediniu vėju Luodžio apylinkėse teks mažiau.  

Susiruošus laisvo penktadienio ryte prie Luodžio, termometro stulpelis rodė nei daug, nei mažai +2 laipsnius šilumos, lietus ir vėjas... Tačiau optimistiškai nusiteikęs, susikrovęs "viską" ko galėtų prireikti, pajudėjau link Salako miestelio.

Vilnius išlydėjo vėjo gūsiais ir smulkiu lietumi, tačiau mano viltis - Lietuvos sinoptikai, manęs nenuvylė, atvykus į vietą oras buvo patenkinamas mano užmojams.

Kaip ir buvo galima tikėtis, prie tokios temperatūros organizmas vis dar nepratęs ir priešinasi, nenori lysti iš šilto automobilio ir tie pirmieji šalti kartai, visą laiką būna tokie patys, bet sukaupęs visą norą kažką atrasti, išlendu ir ruošiuosi judėti numatytu maršrutu. 

Automobilį tokiose kelionėse, visą laiką palieku prie bažnyčios. Kiekvienas bažnytkaimis turi tokioje vietoje sutvarkęs automobilių stovėjimo aikštelę ir netgi beveik visur būna viešas tualetas - jei reikalas prispirtų.  

Pačiumpu 0,5 litro vandens , porą GU geliukų, jei netyčia užtrukčiau/pasiklysčiau, ir pirmyn aplinkui Luodį, kuris pasinėręs rudens rūke ir šaltyje tyvuliuoja už geltonų medžių sienos tolumoje. 

Maršrutas pirmoje dalyje driekėsi miškais ir tikrai labai džiugino berimstantis vėjas, kuris po gero pusvalandžio visai pranyko, tačiau ne ilgam, atviroje antrojoje maršruto dalyje, jis vėl atsibudo ir suteikė daugiau motyvacijos kuo greičiau pasiekti automobilį.  

Tik pradėjus bėgimą, dar nespėjus įsijausti vidurį miško mane pasitinko žydų kapinės.

Ištrauka iš zarasai.lt:

Senosios žydų kapinės

 

Į rytus nuo Salako, miške yra senosios žydų kapinės. Kada jos įkurtos, nėra žinoma, tačiau paskutinis laidojimas vyko 1941 m. Kapinės užima 1,51 ha plotą. 1998 m. aptvertos metaline tvora, kurios perimetras – 531 m.

Tvoros šiandien jau nebelikę, tačiau užlaidojimo plotas ir ten tvyranti atmosfera tikrai neeilinė. Aišku džiugino nupjauta vietinė miško augmenija, nes kitaip nebūtų pavykę pasižvalgyti po teritoriją, tačiau viskas kitkas nieko gero - daugiau jokios informacijos, jokių paaiškinimų/aprašymų suprantama kalba. Manau nebūtų žiauriai sudėtinga pateikti nors tokį aprašymą, kaip iš zarasai.lt.

Toliau bėgant keliose stovyklavietėse ir sodybose pavyko prasibrauti prie ežero ir pasidairyti, tačiau tai ne tas ežeras, kuris turi nuostabias apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiveria svaiginantys vaizdai. Gal todėl čia neradau didelio kiekio prabangaus nekilnojamo turto, kuris apsupęs Alaušo ir kitus vaizdingus Lietuvos ežerus.

Pirmoje pusėje sutikau tik viena žmogų, t.y. vieną super "pavargusį" vietinį triatlonininką su dviračiu, vos vos judantį, vakarykščių varžybų šleifas buvo toks stiprus, kad greičiausiai buvo ką tik po finišo.

Antroji trasos dalis, visiškai neverta dėmesio - vietinės reikšmės asfaltuotas kelias, pakankamai intensyvus automobilių eismas ir ežeras pasislėpęs už neįžengiamų medžių bei krūmynų ruožo, plytinčio tarp kelio ir vandens.

Truputį apie tai, kas mane linksmina jau ne pirmą kartą - susitikimai su vietiniai keturkojais. Darau išvadą tokią, kuo rečiau jie mato žmones, tuo daugiau siurprizų iš jų galima tikėtis.

Šunys, šunys ir dar kartą vietiniai šunys... Ketverių vietinių šunelių gauja, buvo didžiausia ir rimčiausiai nusiteikusi, patikrinti kas yra kas. Kaip tuo metu aš džiaugiausi vis dar turimais figūranto įgūdžiais, kuriuos įgavau domėdamasis šunų dresūra ir figūranto darbo patirtimi. Viskas baigėsi sėkmingai, pavyko išaiškinti kas čia bosas ir mūsų keliai išsiskyrė be nuostolių.
Jei kas bandys bėgti šiuo ir kitais maršrutais, siūlyčiau būti pasiruošus ir blogiausiam variantui - jie tikrai tikrins ar minkšta tavo koja. Bėkite be ausinukų, girdėkite kas darosi už nugaros, nes jie (šunys) atsiranda iš niekur, labai tyliai ir lojimu praneša apie savo ketinimus tik paskutiniu momentu, jei nepavyksta prisėlinti nepastebėtiems, reikia juos pasitikti atsisukus į juos veidu kuo ankščiau ir neleisti būti užkluptiems iš už nugaros netikėtai.

Dar vienas geras nuotykis - bulius. Taip taip, tas kuris pririštas prie kuolo pievoje. Kai vienoje laukymėje judėjau visai šalia mane stebinčio "mažulio", staiga nustebai kai, tas "mažulis" pajudėjo link manęs su rimtais ketinimais, patikrinti į mane savo ragų ar kaktos tvirtumą, žiauriai nudžiugau, kai tas kuoliukas liko įsmeigtas ten kur ir turėjo likti ir išgelbėjo mane nuo sprinto Luodžio apylinkių pievomis... Nelabai supratau kas galėjo patraukti taip jo dėmesį, gal mano raudonos spalvos kepuriukas o gal tiesiog norėjo jis pasibičiuliauti? :). Tuo momentu prisiminiau F.O.C.U.S Running klubo narius su savo raudonomis aprangomis ir šypsena nušvito mano veide... :)
Gal kas gali pasakyti, ar tikrai šie keturkojai turi neapykantą raudonai spalvai , o gal tiesiog tai visiškas falklioras?

GPX trasa, jei bus norinčių kartoti: http://www.gpsies.com/map.do?fileId=osthswytzqvbkmqt

Kada ir kur aš bėgu, galima rasti šioje paskyroje: https://www.facebook.com/balticwildrun

Jei yra noras jungtis, prašom kontaktuoti ir susiderinsim :)

Bėgimas aplink Alaušo ežerą - 2014

Praėjusį penktadienį ruduo jau buvo pradėjęs skleistis įvairiausiomis spalvomis, saulė vis dar šildė "makaulę", todėl laisvadienis buvo išnaudotas pasižvalgymui aplinkui vieną iš TOP-10 ežerų - Alaušą.  

Ką galima būtų papasakoti apie tai kas buvo atrasta bėgimo metu, o gi tikrai nedaug. Tik du pagrindiniai dalykai verti aptarimo:

1) Alaušas, kaip ir kiti Lietuvoje ežerai ir jų apylinkės, tikrai nuostabus.

2) Beveik visas jis apsuptas "PRIVATI VALDA" teritorijomis ir pasigrožėti, "paliesti" jį paprastam piliečiui neliko galimybės.

Bėgdamas aplink, pagaliau "supratau" kur lietuviai (daugelyje sodybų plevėsavo dvi vėliavos - trispalvė, bei vytis) investuoja savo uždirbtus arba nuslėptus nuo mokesčių pinigus, tai sodybos prie Alaušo ežero. Jos stebino netik savo šiuolaikiškomis išvaizdomis, bet ir savo dydžiu, elniais aptvaruose, šunimis bei užtvertais priėjimais prie ežero...

Ką turi bendro Alaušas ir Asvėja? Abu ežerai nuostabūs, tačiau Asvėja daugiau prieinama/pasiekiama keliaujančiam piliečiui, kuris gali pabūti aplinkui plytinčiuose "laukiniuose" miškuose, daugiau "to" kuo mes visą laiką didžiuojamės pasakodami užsieniečiui apie Lietuvos gamtą, o Alaušas man priminė ežerą esantį kažkur senosios Europos vidurį (Vokietija, Olandija ir t.t.), kur be leidimo prie jo neprieisi, išsimaudyti tam neskirtoje vietoje pavyks tik paslapčia, miškai ir visa teritorija aplinkui - "PRIVATI VALDA", kuri priklauso tik išrinktiesiems :(

Bėgti aplinkui Lietuvos ežerus, nėra taip paprasta, netgi sakyčiau - truputėlį pavojinga. Užpultas palaido "sodybų sargo" buvau 3 kartus, todėl jei nežinai kaip elgtis puolant šuniui, geriau bėgimo nekartok ir rinkis draugiškesnę aplinką.

TOP-10 planas toliau bus vykdomas ir iki šalčių apibėgsiu aplink Luodžio bei Avilio ežerus. Jei vėlyvas ruduo nepagailės gerų orų, tai imsiuosi ir kitų ežerų iš TOP-10 sąrašo.  

Maršrutas ir vietos, kurias verta apžiūrėti aplinkui Alaušo ežerą:

GPX trasa, jei bus norinčių kartoti: http://www.gpsies.com/map.do?fileId=tnehbpenxyrpejei

Kada ir kur aš bėgu, galima rasti šioje paskyroje: https://www.facebook.com/balticwildrun

Jei yra noras jungtis, prašom kontaktuoti ir susiderinsim :)

Dar kelios užfiksuotos akimirkos, kurios padės susidaryti įspūdį, koks yra Alaušas:

Apibėk Lietuvos Top 10 didžiausių ežerų kartu!

Idėja apibėgti TOP 10 didžiausių Lietuvos ežerų formavosi ilgai, kol nusprendžiau pradėti šį savo nuotykį jau š.m. rudenį.

Didžiausi Lietuvos ežerai:

Ežeras	Plotas, ha	Gylis, m
Drūkšiai (Keisim i Asvėją)	-	-
Dysnai	2439,4	6,0
Dusia	2334,2	31,7
Sartai	1331,6	22,0
Luodis	1320,0	16,5
Metelys	1292,0	15,0
Platelių ežeras	1209,6	46,6
Avilys	1209,0	13,5
Rėkyvos ežeras	1150,9	7,0
Alaušas	1054,0	42,0

Drūkštus pakeičiau Asvėja, vien dėl didelio nenoro gilintis į Baltarusijos pasienio subtilumus :)

Planas turėtų būtų toks:

* Asvėja bus bandoma įveikti š.m. spalio 12 dieną 8 val. startuoju Dubingiuose.

* Dusia + Metelys bus bandoma įveikti š.m. lapkričio mėnesį, orus ir dieną bandysiu derinti lapkričio mėnesį.

* Toliau visi likę ežerai vienas po kito, eiliškumas gali keistis atsižvelgiant į mano užimtumą, orus bei varžybų kalendorių.

* Kulminacija turėtų būti kitais metais rudeniop apibėgtos Kauno marios - trasa prasidėtų vienoje Nemuno pusėje (Piliuonoje), baigtųsi kitoje pusėje (Anglininkai). 

Truputį techninių niuansų:

* Trasos  - kuo daugiau "TRAIL", t.y. kuo arčiau ežero, tačiau įveikiamais takeliais, keliukais ir keliais, bekelės (off-road) bandysiu vengti pagal galimybes.

* Prieš kiekvieną bėgimą bandysiu suformuoti GPS track failą, kurio pagalba bus galima likti trasoje su GPS įrenginio pagalba.

* Taip pat bus sudaromas įprastas žemėlapis, kad būtų galima orientuotis vietovėje netekus GPS įrenginio.

* Kiekvienas bėgantis kartu, turėtų pasirūpinti pats vandeniu, rūbais, maistu ir t.t. pagal poreikius. Tai bus "self support" stiliaus bėgimai. Viskas kas reikalinga turėtų būti nešamasi kuprinėje.

* Kiekvienas bėgimas turėtų prasidėti ir baigtis šviesiu paros metu, tačiau jei yra tikimybė nespėti, rekomenduojama pasiimti žibintą. 

* Telefonas būtinas, kad būtų galimybė išsikvieti pagalba jei jos prireiks.
* Informuoti artimuosius kur vyksta bėgimas, bei kiek laiko tai galėtų trukti. Palikus šia informaciją, nelaimės atveju lengviau paaiškinti kur randiesi.

Susitiksim prie ežerų :)