Skip to main content

Dolomitai #2: pirmas kartas, kai kalnai leidžia grožėtis, ir antras, kai jie pradeda rimtus reikalus - 2016 (120K)

 2016: Lavaredo Ultra Trail - kai sugrįžti į tuos pačius kalnus, bet jau visai ne dėl to paties

Pasiruošimas Lavaredo 2016, jei žiūrėti visiškai sąžiningai, nebuvo toks, kokį galėtum pavadinti idealiu, ypač kai galvoje sukasi tikslas - 24 valandos. Trys savaitės po maždaug devyniasdešimt kilometrų, viena savaitė su 106 kilometrais, vienos 50 kilometrų varžybos su 2500 metrų sukilimo, du „Ne.Normalūs“ bėgimai po 38 kilometrus, trys ilgi bėgimai po 32-36 kilometrus - viskas atrodė kažkur tarp „geriau nei nieko“ ir „kažin, ar to pakaks“. Kilometrų buvo surinkta mažokai, bet kiek laiko buvo rasta, tiek ir surinkta, o ultra dažnai būna ne apie idealų planą, o apie tai, kiek realiai sugebi atsinešti iki starto.

Savaitė prieš atvykimą žadėjo maždaug 10-14 laipsnių šilumos ir daug lietaus, todėl bent jau teoriškai atrodė, kad sąlygos bus vėsios ir pakenčiamos. Tačiau atvykus temperatūra pačioje Cortinoje pakilo iki 28-30 laipsnių, saulė taip kepino, kad tiesiogine prasme klijavo prie žemės, o net 2500 metrų aukštyje vėsumos buvo minimaliai ir reikėjo slėptis nuo saulės. Toks karštis kėlė tikrą galvos skausmą dar net neįžengus į trasą, nes visos prognozės iki tol žadėjo visai kitokį scenarijų.

Iki starto likus dviem valandoms, Cortiną užklupo nerealaus stiprumo liūtis su žaibais ir stipriu vėju. Kalnuose toks siautulys nebeatrodo linksmai, nes visa aplinka labai greitai primena, kad visa tavo technika, planai, mitybos strategijos ir net geros treniruotės labai greitai tampa antraeilės, jei oras nusprendžia įvesti savo tvarką. Visa laimė, likus maždaug trisdešimčiai minučių iki starto, lietus liovėsi ir stovint starto koridoriuje jau darėsi karšta, todėl buvo aišku, kad lietaus striukė keliauja į kuprinę. Drėgmė tuo metu buvo didelė, temperatūra apie dvidešimt laipsnių, bet realus jausmas buvo toks, lyg būtų dar daugiau.

MAX_2046.JPG.jpg


<...>

Dėkoju, kad skaitote.

Tai yra sutrumpinta straipsnio versija. Pilnas tekstas publikuotas Long-term Practice Substack leidinyje.

👉 Skaityti pilną straipsnį:

https://mgreblikas.substack.com/p/dolomitai-2-pirmas-kartas-kai-kalnai

Comments

Popular posts from this blog

Mano vasaros investicija: MilQuest 10 savaičių programa

  Šios vasaros pradžioje nusprendžiau išbandyti MilQuest 10 savaičių programą ir drąsiai galiu teigti, kad tai buvo geriausia investicija. Tai unikali fizinio pasirengimo programa, kurią sėkmingai baigus, gaunamas antsiuvas – ženklas, patvirtinantis dalyvio nuoseklumą ir pasiekimus. Programoje yra trys lygiai – mėlyna, žalia ir raudona. Nežinodamas, ko tikėtis, pasirinkau vidutinį – žalią lygį – ir tikrai nesuklydau. View this post on Instagram A post shared by BWS-MG (@balticwildswim) Visos 10 savaičių reikalavo intensyvaus darbo su kuprine, kurios svoris nuolat buvo 15 kg. Šis elementas padėjo sustiprinti mano ištvermę bei kūno jėgą, o pratimų įvairovė privertė peržengti savo ribas. Tai buvo ne tik treniruotė, bet ir sukarinto pasirengimo sistema. Įdomiausi pratimai: 1. Bėgimas (intervalinis ir ilgos distancijos) : Intervalinis bėgimas (sprintai 100-200 metrų su poilsio tarpais) buvo viena didžiausių iššūkių, bet puikiai lavino širdies ir kraujagys...

2010 suvestinė / Summary / Resumé

2010 metai buvo labai įvairūs, ypač antroji jų dalis. Paminėsiu tik sportinę dalį. Nubėgta - 700 km. Prarasta svorio - 18 kg. Savijauta - puiki :) Kitų metų planai - Rygos ir Vilniaus 1/2 maratonai. (Šiemet turėjau bėgti Vilniuje, tačiau peršalimas sujaukė visus planus) Iš dalies nepavydžiu savo šuniui, kuris turėjo įveikti visus tuos kilometrus neturėdamas pasirinkimo. Tačiau dabar kai sniegas neleidžia mūsų vakarinių pasibėgiojimų - jis truputėlį liūdnas, manau tikrai sutiktų prasinešti naktiniu Vilniumi :) Atrasti MTB maratonai. Teko važiuoti - Vilniuje, Ignalinoje ir Anykščiuose. Sunkiausia ir labiausiai patiko aišku Ignalinoje. Vilniuje važiuota Velomaratone, tikrai įdomi patirtis. Reikia tikėtis kitais metais irgi bus panaši šventė dviračių mylėtojams. Aišku ateinantiems metams turiu daug įvairių planų, netik "betikslį" bėgiojimą, kaip kai kas galėtų pamanyti. Labai tikiuosi planai pavirs realybe. Apie tai kaip seksis, skaitykite čia.

"Laimingi žmonės"

Vienas iš kolegų pasiūlė pažiūrėti filmą "Laimingi žmonės". Šis filmas apie žmones gyvenančius Sibire ir nesukančius galvos dėl tokių dalykų kaip - politika, oligarchai, valdžia ir t.t. Jie tiesiog gyvena savo uždaram pasaulyje, medžioja, žvejoja. Šis filmas susideda iš 4 dalių - ruduo, žiema, pavasaris ir vasara. Tikrai vertas laiko sugaišimo, nes leidžia suprasti žmogaus galimybes gyventi tikrai mums atrodo nežmoniškose sąlygose, bei suprasti kokius sunkumus mūsų protėviai patirdavo kai buvo išvežti į Sibirą. 1. Ruduo: 2. Žiema: 3. Pavasaris: 4. Vasara: