39-tas BMW Berlyno maratonas

Apie Berlyno maratoną bandžiau rašyti jau kelis kartus ir niekaip nebaigdavai, ne dėl to kad nebūtų ką rašyti, tiesiog kiekvieną kartą nepavykdavo sudėlioti minčių, t.y. pasakyti tai kas sukasi galvoje po šio maratono.
Renginys tikrai buvo organizuotas aukščiausiu lygiu, viskas buvo laiku, aišku ir jokių nesusipratimų - tokių kaip Vilniuje su rūbine, Romoje su eilėmis į stato vietą ir t.t. Berlyne viskas buvo 99% gerai, 1% pasilieku ateičiai, visą laiką reikia kažko siekti ir tobulėti :)
Tačiau gal kokį mėnesį po šio renginio galvojau, kad kažkas man ten nepatiko, kažko man ten trūko, gal buvo per daug ir niekaip negalėjau susivokti ko. Dabar žinau tiksliai. Nepatiko man masinė psichozė, perdėta euforija ir t.t. Trūko gamtos, buvo pastovus triukšmas - "palaikymas". Gal visa tai ir suteikia šiam renginiui spalvingumo, bet man tai nepatinka. Daugiau norėtųsi atsisukti į patį bėgimą ir jo teikiamą jausmą, nei tiesiog bėgti ir klausytis visą laiką rėkusią minią. Aš daugiau ten pavargau nuo "sirgalių" ir dalyvių konfliktų bėgimo trasoje, nei nuo pačio bėgimo. Manau tie kas bėga greičiau nei 3:30:00 tokių dalykų nematė, nes tiesiog nebūna laiko tam ir jie startuoja 15 minučių ankščiau, bet kai startuoji iš pačios pabaigos, tuomet tokių dalyku prisižiūri, kad linksma darosi. Kartais atrodo, kad 3-4 eilių Berlyno keliai yra per siauri "super" bėgikams. Tikrai kelis kartus pasigailėjau, kad kameros neturiu, būtų puikus youtube video.
Šiandien tikrai neišsižadu plento maratonų ateityje, bet planuodamas savo kitų metų varžybų tvarkaraštį prioritetus teiksiu "trail marathon" formatui. Privalumų nevardysiu, bet man tai labiau patinka nei plentas. Aišku tokio tipo varžyboms reikia specifinio pasiruošimo, vietovės ir t.t., nes jų dauguma vyksta kalnuose.

Pagrindinis tikslas, kai pribręsiu, sudalyvauti šiose varžybose:

* SALOMON 4 TRAILS
* GORE-TEX® TRANSALPINE-RUN

Truputėlis info ir foto iš Berlyno:
* Trasa buvo įveikta per 4:11:38 (11:39 blogiau nei buvo suplanuota, bet 24 minutėm geriau nei Romoje)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 
Foto:

Mano pirmas maratonas

Kiek pamenu po Vilniaus 1/2 maratono, nusprendžiau bandyti bėgti pilną 42,192 km distanciją ir kaip pirmą maratoną pasirinkau - Marathon di Rome.
Maratono diena buvo kovo 18, 2012, atvykom į Romą 3 dienos prieš. Labai nustebau, nes Romoje tuo metu buvo visiška priešingybė Lietuvos orams, Romoje buvo +25, Lietuvoje tuo metu ~-5. Žodžiu žiauriai didelis skirtumas buvo man, reikėjo laiko adaptuotis prie temperatūrinio skirtumo.

Tačiau pažiūrėjus į italus, buvo sunku tuo patikėti, nes jie visi vaikčiojo apsirengę kaip mes gilų rudenį. Tačiau mes iš "šiaurės", tai mums buvo linksma.

Penktadienį prieš maratona padariau rytinę, lengvą treniruotę, kuri padėjo suprasti kokius sunkumus galiu tikėtis ryšium su klimatu ir temperatūriniu skirtumu. Tikrai supratau, kad bus sunku su skyščiais ir greičiausiai nepavyks išvenkti mėšlungio. 

Roma yra Roma, negali ten sėdėti ir tiesiog ilsėtis, laukti starto. Daug laiko praleidi keliaudamas po miestą, apžiūrinėdamas gerai žinomas vietas - Vatikanas, fontanai, ispanų laiptai ir t.t.

 

Maratono mugė buvo tolokai nuo centro, parodų ir muziejų kvartale. Ten pasiėmėm startinius numerius, kuprines, maikutes. Aplankėm parodą - daug stendų apie kitus europos miestų maratonus, sportinio inventoriaus parduotuvės - begimo bateliai, apranga ir t.t.

 

Maratone dalyvavo apie 20000 bėgikų, dėl tokio skaičiaus tikrai jautėsi, kad mieste artėja didelis bėgimo renginys. Šeštadienį didžiają dalį laiko bandžiau leisti ilsėdamasis, nesukti kilometrų keliaudamas po Romos senamiestį, valgyti makaronus ir laukti sekmadienio starto. Vakare aplankiau starto vietą, pasiruošimas jau vyko pilnu tempu - eismas buvo uždarytas, teritorija atitverta:

Kovo 18 diena, 8:00 bandom pakliuti prie bagažo automobilių, paliekam savo daiktus ir skubam į startą.

Bėgimas buvo tikrai nuostabus iki 27 kilometro jaučiausi labai puikiai, nieko netrūko :) Daug gėrimų, vaisių, sirgalių ir t.t. nuotaika nereali, tačiau patirties stoka ar nepakankamas treniruočių kiekis tokiam klimate, davė apie save žinoti. Šlaunų raumenys pradėjo spazmuoti nuo 27 km. toliau buvo keli variantai:

1. Sutraukia raumenis galutinai ir maratono nebaigiu - pasamonėje nuvyjau šitą mintį. Sunku ja buvo išlaikyti toli, bet pavyko :)
2. Sumažini tempą ir bandai kažkokiu būdu pasiekti finišą. Nesisekė, nes kiekvienas nelygumas, kalniukas ir t.t. iššaukdavo mėšlungį.
3. Pasirinktas buvo variantas - suvartota magnio ir bėgimas pakeistas į bėgu kol galiu, jei mėšlungis neleidžia bėgti, einu kol atleidžia raunenis, tuomet vėl bėgu bent jau lėtai.
Visų bėgikų minima "maratono siena" manęs šiame bėgime nepavijo, jaučiausi labai gerai. Jei ne kojos, turėjau viltį sutilpti į 4 valandas. Tačiau kaip pirmas kartas, tikrai gerai ir taip :)
Rezultatas:
Atstumas - 42,192 km
Laikas - 4:35:00

Visi kurie įveikė trasą ir finišavo, gauna atminimo medalį ir vaizdą, emocijas visam gyvenimui:

Slidinėjimas Italijoje

Jau savaitė praėjo, kai baigėsi vienos nuostabiausių atostogų. Vykom į Italija slidinėti. Prieš tai dar niekada nebuvau kalnuose slidinėti, todėl buvo ir nerimo, ir jaudulio.

Važiavom į priekį 2000 km. nakvojom pusiaukėlėje Drezdene, Vokietijoje. Aisku oras buvo labai geras ir jei būtų daug noro, galima būtų nuvažiuoti nenakvojus, bet važiavom atostogauti, o ne kuo toliau nuvažiuoti. Pirmyn - atgal viso gavosi 4050 km.

Vykom į Val Garden'a, Italija, ten buvom po pietų šeštadienį. Slidinėti buvom pasiryžę 6 dienas, taip ir padarėm.

Gyvenom 10 žmogeliukų šito namo pirmam aukšte:



Pirmas rytas ir kylam ant kalno, nerimas veiduose yra, bet noras vis dar stumia į priekį.



Kai pakilom ir nusileidom nuo pirmo kalno, kuris tuomet atrodė pats baisiausias, o paskutinę diena buvo pats lengviausias :) išvydau viena nuostabiausiu vaizdų:





Viskas ten nuostabu, keltuvai, kokybė, oras ir t.t. Jokių eilių prie keltuvų, žmonės pakankamai mandagūs... Tiesiog kai atsimenu ten praleitą laiką, norisi viską pakartoti :)

Nusileidus nuo kalnu, kartais norisi atgauti jėgas, pasideginti saulėje... Nu zodžiu poilsiauti.





Pradžioje buvo sunkoka, 3 dienas nedrysom keliauti kažkur aukštai, todėl intensyviai tobulinom įgūdžius ir pasitikėjima savo jėgomis. O kai jau pasiekėm visai neblogų rezultatų, čiuožėm kartu su senbuviais:










Paskui padarėm bendrą foto:



O čia foto jau po pirmos dienos, dar narsos akyse nesimato :)



O šios foto atspindi visų atostogų metu vyravusią gera nuotaiką:





Labai paprasta išvada, kalnų slidės yra užkrečiamas dalykas....

Mes buvom čia: http://www.val-gardena.com/en/dolomiti-superski/page3.html

#4 - Atostogos

Šiandien bandysiu baigti apžvalgą savo buvusių atostogų.

Kelias dienas keliavom pakrante, žvalgėm apylinkes. Todėl pavyko užfiksuoti keleta nuostabių vaizdų.

1. Dovilė bando apskaičiuoti atstumą iki vandens.

2. Aš irgi patikrinau ar ten aukštai.

3. Tačiau vietiniams ispanams šis aukštis tik pramoga.

4. Miestelio vaizdas nuo pusiasalio.

5. Sekančia dieną nusprendėm dviračiais važiuoti į kitoje pusėje matomą pusiasalį.

6. Bevaikščiojant miesteliu, sutikom laukines kates, gyvenančias prie viežbučių. Rainos katės tikrai atrodo kitokios negu mūsų.

7. Varpinė, aišku neveikę, bet pastatas skyrėsi iš aplinkos. Kažkuo priminė Kolumbo laikus ....

8. Čia iš viežbučio balkono dirbau truputį paparaciu. Tai užfiksavau kaip neatsakingai dirba gelbėtojai, kaip ir kas vyksta įlankoje stovinčiose jachtose, vokiečių aviganį einantį gatvėje.

9. Važiuodami dviračiais radom visai kitokius pakrantės vaizdus.

10. Panorama