Jau savaitė praėjo, kai baigėsi vienos nuostabiausių atostogų. Vykom į Italija slidinėti. Prieš tai dar niekada nebuvau kalnuose slidinėti, todėl buvo ir nerimo, ir jaudulio.
Važiavom į priekį 2000 km. nakvojom pusiaukėlėje Drezdene, Vokietijoje. Aisku oras buvo labai geras ir jei būtų daug noro, galima būtų nuvažiuoti nenakvojus, bet važiavom atostogauti, o ne kuo toliau nuvažiuoti. Pirmyn - atgal viso gavosi 4050 km.
Vykom į Val Garden'a, Italija, ten buvom po pietų šeštadienį. Slidinėti buvom pasiryžę 6 dienas, taip ir padarėm.
Gyvenom 10 žmogeliukų šito namo pirmam aukšte:
Pirmas rytas ir kylam ant kalno, nerimas veiduose yra, bet noras vis dar stumia į priekį.
Kai pakilom ir nusileidom nuo pirmo kalno, kuris tuomet atrodė pats baisiausias, o paskutinę diena buvo pats lengviausias :) išvydau viena nuostabiausiu vaizdų:
Viskas ten nuostabu, keltuvai, kokybė, oras ir t.t. Jokių eilių prie keltuvų, žmonės pakankamai mandagūs... Tiesiog kai atsimenu ten praleitą laiką, norisi viską pakartoti :)
Nusileidus nuo kalnu, kartais norisi atgauti jėgas, pasideginti saulėje... Nu zodžiu poilsiauti.
Pradžioje buvo sunkoka, 3 dienas nedrysom keliauti kažkur aukštai, todėl intensyviai tobulinom įgūdžius ir pasitikėjima savo jėgomis. O kai jau pasiekėm visai neblogų rezultatų, čiuožėm kartu su senbuviais:
Paskui padarėm bendrą foto:
O čia foto jau po pirmos dienos, dar narsos akyse nesimato :)
O šios foto atspindi visų atostogų metu vyravusią gera nuotaiką:
Labai paprasta išvada, kalnų slidės yra užkrečiamas dalykas....
Mes buvom čia: http://www.val-gardena.com/en/dolomiti-superski/page3.html
Važiavom į priekį 2000 km. nakvojom pusiaukėlėje Drezdene, Vokietijoje. Aisku oras buvo labai geras ir jei būtų daug noro, galima būtų nuvažiuoti nenakvojus, bet važiavom atostogauti, o ne kuo toliau nuvažiuoti. Pirmyn - atgal viso gavosi 4050 km.
Vykom į Val Garden'a, Italija, ten buvom po pietų šeštadienį. Slidinėti buvom pasiryžę 6 dienas, taip ir padarėm.
Gyvenom 10 žmogeliukų šito namo pirmam aukšte:
Pirmas rytas ir kylam ant kalno, nerimas veiduose yra, bet noras vis dar stumia į priekį.
Kai pakilom ir nusileidom nuo pirmo kalno, kuris tuomet atrodė pats baisiausias, o paskutinę diena buvo pats lengviausias :) išvydau viena nuostabiausiu vaizdų:
Viskas ten nuostabu, keltuvai, kokybė, oras ir t.t. Jokių eilių prie keltuvų, žmonės pakankamai mandagūs... Tiesiog kai atsimenu ten praleitą laiką, norisi viską pakartoti :)
Nusileidus nuo kalnu, kartais norisi atgauti jėgas, pasideginti saulėje... Nu zodžiu poilsiauti.
Pradžioje buvo sunkoka, 3 dienas nedrysom keliauti kažkur aukštai, todėl intensyviai tobulinom įgūdžius ir pasitikėjima savo jėgomis. O kai jau pasiekėm visai neblogų rezultatų, čiuožėm kartu su senbuviais:
Paskui padarėm bendrą foto:
O čia foto jau po pirmos dienos, dar narsos akyse nesimato :)
O šios foto atspindi visų atostogų metu vyravusią gera nuotaiką:
Labai paprasta išvada, kalnų slidės yra užkrečiamas dalykas....
Mes buvom čia: http://www.val-gardena.com/en/dolomiti-superski/page3.html
Labai smagu skaityti, nukele i musu keliones atsiminimus!:)
ReplyDeleteTeko pabuvoti Slovakijoje, Prancuzijoje ir Italijoje, tad galiu pasakyti, kad slidinejimas Italijos kurortuose yra geriausias. Ar del publikos, ar del gamtos, sunku pasakyti, bet atmosfera buna superine!