17 Feb 2017

Audio knygos [2017 metai]

Sveiki, toliau tęsiu perklausytų audio knygų ir mano rekomendacijų sąrašiuko pildymą.

Taigi startuojam:
1. 
The Way of the Runner: A Journey into the Fabled World of Japanese Running - Adharanand Finn <*****> (R). Ši knyga jau antra šio autoriau šia tema ir tikrai ne blogesnė. Japonų bėgikai nėra tokie mistifikuoti kaip Kenijos atstovai, tačiau kodėl būtent šios tautos atstovai rikiuojasi po Kenijos bėgikų beveik visuose pasaulinio lygio bėgimuose ir kodėl jiems nesiseka stipriau konkuruoti ir netgi laimėti galima sužinoti šioje istorijoje.
Čia neseniai facebook'e užvirė diskusija apie tai, kas yra geras treneris mėgėjui, profesionalui ir ko iš trenerio reikėtų tikėtis, bei .t.t.? Paskaitykite šią knygą ir suprasite kokie įdomūs kultūriniai, sportiniai, asmenybių reikalai groją tarp japonų trenerių ir jų mokinių, ir kaip tai įtakoja jų pasirodymus.
2. 
33 Men: Inside the Miraculous Survival and Dramatic Rescue of the Chilean Miners - Jonathan Franklin <*****> (R). Aš sunkiai įsivaizduoju kaip galima išgyventi daugiau nei 18 dienų užgriuvus šachtai ir gerti vandenį kuris skirtas grąžtams vėsinti, paskui kai jau atsiranda kontaktas su išoriniu pasauliu dar pratęsti savo gyvenimą palaidotiems po žeme giliau nei du Eifelio bokštai ir laukti išlaisvinimo daugiau nei 66 dienos. Aš netgi atsimenu kai apie šį išlaisvinimas buvo transliuojama per televizijos žinias ir kaip šioje operacijoje dalyvavo vos ne visas pasaulis. Šioje knygoje viskas nuodugniai pasakojama, kaip įvyko nelaimė ir kaip vyko 33 šachtininkų gelbėjimas. Daug emocijų ir knygoje, ir skaitančiojo galvoje.
3. 
Furious George: My Forty Years Surviving NBA Divas, Clueless GMs, and Poor Shot Selection -
George Karl , Curt Sampson <*****> (R) Perskaičius knygą apie Jordono gyvenimą ir jo žaidimą NBA, buvo klausimų kaip ten su tokiomis žvaigždėmis ir atletais susigyvena treneriai. Štai ir gavau proga prisiliesti prie trenerių gyvenimo šioje ir kitose lygose, George Karl - tai treneris, kuris treniravo Arvydą Sabonį Madrido Reale, Liną Kleizą Denverio Nuggets ir t.t. Knyga tikrai verta pinigų ir laiko, imkite ir skaitykite :) 
4. 
Out of the Ashes: Tom Clancy's Op-Center -  Dick Couch , George Galdorisi , Tom Clancy <**> Stipriai silpnesnė knyga, nei "Tom Clancy Commander-in-Chief". Bet iškentėjus 30% pradžioje, toliau jau galima klausytis :)

5.
The CIO Paradox: Battling the Contradictions of IT Leadership - Martha Heller <*****> (R) super knyga, gerai sudėlioja mintis apie tai kas yra CIO, kam jos reikia verslui, kodėl verslas klaidingai tai supranta ir t.t. Kokia šios profesijos, vadovo pozicijos jos perspektyva ateityje. 
6. 
Elon Musk: Tesla, SpaceX, and the Quest for a Fantastic Future - Ashlee Vance <*****> (R) viena nuostabiausių biografinių knygų skaitytų per paskutinius metus. Visada yra man įdomu kaip sekasi Tesla Motors arba SpaceX kompanijoms ir kokie dabartiniai pasiekimai šioje srityje, bet kas per pilietis stovi už šių kompanijų vairo ir kaip jam sekasi tikrai nedaug ką žinojau, o šioje knygoje labai įdomiai pasakojama šių kompanijų raida, Elon'o darbo metodai ir gyvenimo tikslas. Kažkodėl perskaičius šią knygą aš neabejoju, kad būtent SpaceX pirmieji nuskris į Marsą ir netik nuskris, bet nugabens ten žmones. O kas liečia automobilį - sekantis bus greičiausiai Tesla 3 :)



Istorija:
2014 metai
2015 metai
2016 metai

31 Jan 2017

Monaco / Mote Carlo / One day in Monaco [Video]

Aš vis nesiliauju filmuoti ir eksperimentuoti kuriant video. Stengiuosi sukurti filmuką, kuris būtų įdomus žiūrėti, suderinta su muzika ir neilgas. Prašau, jūs komentaruose pasidalinti, kas ne taip ir kas nepatinka :) O dabar trumpai apie Monaka.
Šį rudenį su draugais ir šeimyna teko trumpam - vienai dienai, užsukti į Monako karalystę ir truputį ten apsidairyti.
Gaila nelabai nuskilo su oru ir teko pamatyti Monako karalystę neįprastą - tuščiomis gatvėmis, lietuje ir beveik be prabangos (jachtos ir automobiliai). Tačiau vistiek buvo verta, nors turbūt visai kitokį Monaką galima pamatyti F1 varžybų metu arba esant puikiam orui.
Čia maniškiai Top-3 ką reikėtų pamatyti Monake:
1. "Monaco aquariums"- vertas dėmesio, ypač su vaikais.
2. Pasivaikščioti po miestą ir karaliaus rūmus ant kalno, labai nuostabios panoramos ir vaizdai.
3. "Monte Carlo" kazino ir viskas kas aplinkui. Dukra konstatavo - Karalius turėtų gyventi "Monte Carlo" kazino, o ne ten ant kalno :)

23 Jan 2017

Nica, Pietų Prancūzija [VIDEO]

Aš jau ne vieną kartą pasakojau, apie savo pomėgį pabėgioti kelionių metu - tai padeda ištyrinėti mietą daug greičiau ir pamatyti daug daugiau nei einant pėstute arba važiuojant visuomeniniu transportu.
Dažnai girdžiu klausimą apie saugumą ir galiu drąsiai pasakyti, kad Europoje tikrai niekas nekreipia dėmesio į bėgantį žmogų ir tikrai daug mažiau tikėtina nukentėti nuo piktavalio. Aišku jei ir pavyksta įbėgti į kokį keistą susibūrimą, reikia žinoti vieną taisyklę - laiko piktavaliams tikrai būna labai mažai sugalvoti ką jie galėtų arba norėtų su jumis nuveikti, todėl nestojam ir judam toliau, o kas gali blogiausiai nutikti, tai išgirsti pavyjimui nesuprantama kalba kokį nors įžeidimą arba pagyrimą :)
Geriausias laikas aišku būna rytai, kai dar visi miega arba keliasi į darbus, bet man patinka ir vakarai. Tačiau tamsos metu geriau nepamiršti galvos žibinto ir popierinio žemėlapio, nes GPS laikrodis, telefonas gali numirti netikėtai ir jau paskui teks bandyti orientuotis be nieko, kartais net be kalbos :)
Ir dar vienas patarimas - turėti vietos kur apsistojote adresą ir foto/video įrenginį, kuris padės fiksuoti nuostabius vaizdus :)

O čia mano smagus prasibėgimas Nicoje, po lietingos nakties išaušo nuostabus, bet vėjuotas rytas š.m. lapkričio 21 d.:

17 Jan 2017

2016 metai, kokie jie buvo? [VIDEO]

Nežinau kas pasikeitė ir kodėl, bet paskutiniu metu bėgimo statistikos analizė pasidarė man žiauriai nepatraukli ir todėl rašyti praėjusių metų nubėgtų kilometrų skaičių ir t.t. visiškai nesinori. Ilgai galvojau ar verta daryti 2016 metų analizę, nes jie tikrai buvo ne geriausi visomis prasmėmis, bet galiausiai prisėdau ir sudėjau kelias mintis.


Ar sunku padaryti fotografiją? Tikrai ne.
Ar sunku padaryti gera fotografija? Greičiausiai taip.
Bet ar sunku padaryti fotografiją, kuri kalba? Manau sunku ir kartais net neįmanoma. 

Šiemet startavau su nauju projektu ir bandysiu prakalbinti juodai baltą arba baltai juodą fotografiją. Tikiu, kad ši kelionė suteiks daug gerų emocijų netik man pačiam, bet ir jums. 
Mieli draugai, jei jums įdomu kaip man seksis juodai baltoje erdvėje, siūlyčiau sekti mano "No_Color_Photography" profilį ir ten dalintis įžvalgomis :) Iki susitikimo prie juodai balto kadro!

Dabar manau reikėtų trumpam pažiūrėti kaip ten su bėgimu buvo. Suplanuota buvo tik 2 varžybos - Beskidzka 160 (45 km) ir Lavaredo (119 km), bei daugelis kitų keistų iniciatyvų. Iniciatyvos nusikėlė geresniems laikams, o varžybos vėl dalino savo pamokas ir pamokėles. 

Abejos varžybos suteikė labai daug patirties ir emocijų, tačiau jos abejos buvo išpildytos su trūkumais. 
Lenkijoje buvo nepavydėtinas oras ir čia jau buvo reikalų - bėgau be akinių, pasiklydau ir praleidęs vieną kontrolės punktą teoriškai gavau diskvalifikaciją, nors finišą ir pasiekiau. Pamoka #1 - jei jau pasiklydai ir nematai nužymėtos trasos, kaip bebūtų sunku, reikia suktis ir keliauti atgal, kol rasi vėl žymėjimą, jokiu būdu ne improvizuoti ir nebandyti kalnuose "ieškoti" ir tikėtis jį rasti priekyje. Pamoka #2 - kaip bebūtų sunku, malonumas visada šalia, tik jį reikia surasti.
Šios pamokos mane gelbėjo Lavarede ir manau dar gelbės ateityje. 

Italijoje buvo kažkas tokio nerealaus, visus mano nuotykius iš ten galima rasti šiame blogo įraše. Kokią pamoką davė Lavaredo? Dabar žinau kas yra "beveik" laiku sustoti, matyti ko iš tikro nėra, mėgautis tada, kai jau atrodo neįmanoma, spręsti problemas čia ir dabar ir t.t. Bet kokia kaina tų pamokų? Ogi ta, kiek pats sutinki ir išgali mokėti. Kartais viską sumoki iš karto, o kartais reikia mokėti ilgiau. Tai aš ir neimu labai į galvą, ir vis dar gydausi traumos padarinius, o kaip kūnas toliau tvarkysis negaliu pasakyti. Teigiamų poslinkių yra, bet tempas apgailėtinas. Apie pačia traumą bandysiu sukurti atskirą įrašą, todėl čia nesiplėsiu. 

Reikia daryti išvadas, o jos  labai paprastos: pirma metų pusė buvo darbinga, antroji buvo visiškas dugnas. Šiandien galiu tik konstatuoti, kad nuo dugno jau atsispyriau, tačiau plaukti vis dar nemoku...

Kitų metų planai žiauriai konservatyvūs, tik vienos varžybos - Oslo Eco Trail 80 km. Kas bus po jų, šiandien dienai nemastau, viską pasakys pats kūnas ir pėda po jų, o dabar išlėto ir atsargiai svajojam apie Oslo startą, nes iki jo dar reikia daug ką nuveikti.  

Video dar viena sritis, kurioje šiemet turėjau šiokį tokį progresą. Gaila laiko nesuradau visiems projektams įgyvendinti, bet tikrai nuveikiau nemažai. Gimė [Ne.Normalūs] projektukas, pavyko bent jau kelis Laukinio Trail bėgimus užfiksuoti ir aišku asmeninių kelionių fiksavimas. 
Filmavimo ir montavimo įgūdžiai yra tobulinami ir tikrai 2017 metais pradžiuginsiu ne vienu geru montažu. Čia jei nedirbat ir turite laiko, galite pažiūrėti kelis vertus dėmesio:

{Laukinis Trail}

[Ne.Normalūs]


Žiauriai geras ir smagus projektukas - Pirmos Canicross varžybos Lietuvoje PROMO


Visus kitus senus ir naujus video galima rasti ir pažiūrėti čia:
https://www.youtube.com/user/mgreblikas/videos



30 Dec 2016

Kas toliau? Reikia tavo pagalbos!

Aš gerai nepamenu kokiu tikslu ir kam šis blogas išviso atsirado... Keitėsi jo tematika per visus jo gyvavimo metu, bet taip ir neatsakiau sau į vieną klausimą:
Ar man/jums jis reikalingas ir kodėl aš turėčiau čia rašyti?

Aišku nesitikiu šiandien čia turėti pastovų skaitytoją, o kaip kitaip jei pats pastoviai nerašau. Tačiau vis tiek užduodu jums šį klausimą:
Ar verta toliau tęsti, ar įdomu skaityti ir kas būtų įdomu Jums? 

Prieš gerus 6 metus šiame blog'e dominavo informacija apie šunis ir jų dresūrą, paskui gyvenimas keitė įpročius ir šią erdvę užvaldė bėgimas, bei nuotykiai trail trasose. Aišku bėgimas ir toliau lieka mano gyvenime, bet gal jums/skaitytojams visai neįdomi ši tema?  Bėgimo ir sveiko gyvenimo būdo "Guru" internetinėje erdvėje dabar labai daug, kiekvienas dėsto savo viziją ir mokymus, o ar reikalingas dar vienas bėgimo/nuotykių idėjos skleidėjas, aš nežinau...

Vidumi jaučiu, kad norėčiau parašinėti čia apie savo keliones (ne bėgimo), informacines technologijas (kam, su kuo, kas ir kodėl), jausmus (savo, sau, visiems ir artimam), gyvenimo prasmę ir t.t. Tačiau ar jūs apie tai skaitysite, mano ir tik mano požiūris/patirtį į tas sritis?

Iki šiandien nieko aš jūsų neklausiau ir tiesa pasakius nelabai domėjausi kaip jūs laikotės, tačiau šiandien aš jaučiu, kad tas laikas atėjo ir aš klausiu:
Ar jūs pasiruošę čia ir toliau užsukti ir skaityti sunkiai, nerišliai bet iš širdies sudėliotas mintis internetinėje erdvėje ar jau viskas, geriau jau užtilti?

Laukiu jūsų nuomonių, komentaruose ir žengiam į naujus metus su nauja viltimi ir tikslais :) M.


21 Dec 2016

Laukinis trail - Dukštos [VIDEO]

Jau daugiau nei 3 mėnesiai kaip bandau gydyti savo pėdos bėdas ir bėgti trailą, bėgti miške ir t.t. dar niekaip negaliu. Norisi nerealiai, bet jau nieko čia nepadarysi. Tad Laukinio trail savaitgalį nusprendžiau labai švelniai pabėgioti ir užfiksuoti kelias akimirkas iš varžybų. Nebuvo tikslo nušviesti visas varžybas nuosekliai, nebuvo tikslo užfiksuoti visus įmanomus dribimus, o buvo noras užfiksuoti emociją ir perduoti ja jums. Gero žiūrėjimo: