Endurance life

Pirmos atvirų vandenų varžybos, kaip ir kiekvienas pirmas kartas buvo kažkas tokio. Bet pradžioje pabandysiu viską papasakoti kuo nuosekliau, nors turiu pripažinti - niekada nebuvau nuoseklus ir tai sunkiai man sekasi, tad skaitykite atidžiai. Ežeruose šiemet pradėjau plaukti vėlai, nes vanduo nebuvo pats šilčiausiais ir aš nemėgstu šalčio jau nuo tų laikų, kai dar plaukiodavau burlente Elektrėnų mariose. Atrodytų plaukimui tinkamą hidro kostiumą turiu nuo pernai, tačiau išdrįsti plaukti 15 laipsnių tesiekiančiam vandenyje, tikrai nėra pats maloniausias užsiėmimas žemėje. Aišku super "ruoniai" pasakytų, kad tokiam vandenyje jau net "hidreko" nereikia, bet aš pabūsiu šį kartą bambeklis ir  pasiliksiu prie savo nuomonės, kad 15 laipsnių yra šalta. Lietuvoje vykstančiuose atviro vandens renginiuose nėra leidžiama naudotis hidro kostiumais, todėl laukdamas Šveicarijos plaukimo truputį nerimavau. Todėl kai nerimas jau pradėjo nervinti aš likus vienai savaitei iki var...

Viskas labai paprasta. Nuo žiemos pradžios laižaisi traumas ir gydaisi keistas ligas, o kai ateina pavasaris, reikia imtis veiksmo. Susirenki trailo reikmenis, pačiumpi gerą nuotaiką ir išsiruoši į Laukinio trailo organizuojamą naktinį bėgimą - Lekėčių naktinės kalvos. Jokių kitų svarstymų, pasirenki ilgiausią (25 km) trasikę ir lauki, lauki, kada gi ateis tas prieš velykinis penktadienio vakaras. O penktadienis prasideda ir tęsiasi visiškai "Ne.Normalūs" stiliumi: Nenormaliai gauni lietaus dar Vilniuje... Nenormaliai skubi, bet vis tiek vėluoji... Kai supranti, kad į startą nespėji, tuomet aplanko nenormaliai gera nuotaika... Nenormaliai netikėtai oras pasitaiso ir nepaleidžia visa vakarą, net mėnulio pilnatį mačiau, gal kokias 3 minutes... Nenormaliai linksmai prabėgi ir supranti, kad ne rezultatas svarbiausias, o žmonės kurie yra čia ir dabar. Pasilinksminkite ir jūs, nes mes jau ruošiamės sekančiam etapui :)