O jums būna, kad po poilsio dienų jautiesi taip lyg to poilsio kaip ir nebuvo. Šiandien dienai negaliu atsakyti kodėl man taip būna, bet dažniausiai tai atsitinka, kai atostogų/poilsio metu, galva negali atsijungti arba nuo darbų arba nuo suplanuotu arba planuojamų veiksmų atostogų metu.
Tiesiog kai su visa šeima atostogauji, tuomet nori/nenori jaučiasi įtampa, nes reikia pasirūpinti maistu kelis kartus per diena, sugalvoti pramogų jaunimui ir dar galvoti ir stebėti ar visi jaučiasi gerai ir ar niekam nieko netrūksta. Patsai lieki visiškai paskutiniai vietoje ir dažniausiai jau džiaugiesi tuo kas lieka po visko arba bandai rasti šiokios tokios teigiamos motyvacijos ir supančių įvykių.
Panašu į tai, kad reikia poilsio kartais sau ir be rūpesčių, nes taip jau pradedi pamiršti, kas yra atostogos ir kai darai ne tai kas reikia, o tai ko nori.
Nekenčiu tokios būsenos, tačiau koks mielas ir nuostabus jausmas apima, kai visi susėda į automobilį ir pajudam namų link, tiesiog toks jausmas kaip parvažiuoji iš ilgos emigracijos į gimtąją šalį ir kiekvienas medis, krūmas ar griovys tiesiog šypsosi ir sako – viskas bus gerai, kitą kartą turėtų būti lengviau :)
Rytoj jau pirmadienis ir nauja darbo savaitė, nieko džiuginančio, bet prasideda nauja treniruočių savaitė, o tai jau visai pozityvu. Bus naujų treniruočių, bus apie ką parašyti, forma gerėja r ne be reikalo, juk jau nepilnos 4 savaitės liko iki plaukimo stovyklos Tenerifėje. Tikiuosi Covid‘as liks nuošalyje ir pavyks savo gimtadienį paminėti bendraminčių apsuptyje, plaukimo takelyje po nuostabia Tenerifės saule. Plačiau apie stovykla parašysiu plačiau, kai visi niuansai bus sudėlioti ir galėsiu papasakoti.
No comments:
Post a Comment