Endurance life

  Šios vasaros pradžioje nusprendžiau išbandyti MilQuest 10 savaičių programą ir drąsiai galiu teigti, kad tai buvo geriausia investicija. Tai unikali fizinio pasirengimo programa, kurią sėkmingai baigus, gaunamas antsiuvas – ženklas, patvirtinantis dalyvio nuoseklumą ir pasiekimus. Programoje yra trys lygiai – mėlyna, žalia ir raudona. Nežinodamas, ko tikėtis, pasirinkau vidutinį – žalią lygį – ir tikrai nesuklydau. View this post on Instagram A post shared by BWS-MG (@balticwildswim) Visos 10 savaičių reikalavo intensyvaus darbo su kuprine, kurios svoris nuolat buvo 15 kg. Šis elementas padėjo sustiprinti mano ištvermę bei kūno jėgą, o pratimų įvairovė privertė peržengti savo ribas. Tai buvo ne tik treniruotė, bet ir sukarinto pasirengimo sistema. Įdomiausi pratimai: 1. Bėgimas (intervalinis ir ilgos distancijos) : Intervalinis bėgimas (sprintai 100-200 metrų su poilsio tarpais) buvo viena didžiausių iššūkių, bet puikiai lavino širdies ir kraujagys...

 Panika didėja, COVID-19 atvejų aplinkui nesuskaičiuosi, o stovykla vis artėja. Blin kaip nesinori pasigauti ir paskui negalėti išskristi. Atrodo likus 14 dienų iki kelionės, galėtum užsidaryti ir viskas būtų gerai, tačiau taip nėra – vaikai eina į mokykla, kontaktų vienaip ar kitaip būna, todėl slėptis po smėliu kaip stručiui manau nepavyks.  Jei sutrumpintų izoliacijos laiką iki 7 dienų, tuomet būtų paskutinė savaitė kritinė, tačiau gerai pagalvojus, nėra jokio skirtumo, nes gyventi tai vis tiek norisi ir reikia. Šiandien vėl treniruotė buvo su tuščiu skrandžiu, negėriau per treniruotę nei vandens ir viskas buvo gerai. Pradžioje atrodė, kad mirsiu nelygioje kovoje, tačiau susikaupiau, padirbėjau ir viskas kaip per sviestą, beveik be jokių energijos duobių ir pagal laiką. Distance: 2600 m Total time: 75 minutes Warmup: Easy 8x50 free @ 1:10 Moderate 8x25 IM @ 0:40 Endurance 1x200 kick @ 6:40 (+fins) Pre-set: Endurance 4x100 FrIM @ 2:25 (fly replace with free) Thresho...

  Šiandien ta diena, kai po trijų mėnesių baseinas buvo atidarytas ir leido prasiplaukti. Šiandien važiavau į baseiną jausdamas šiokią tokią įtampėlę, tiesiog nežinojau kokios bus sąlygos, kaip jausis organizmas vandenyje po tokios pertraukos. Labai bijojau, kad visas pasiektas progresas, bus kažkur dingęs ir vėl reikės viską pradėti iš naujo. Gerai norėčiau trumpai papasakoti apie karantino metu veikiantį baseiną. Maksimalus baseine galinčių būti žmonių kiekis yra 30. Tačiau vietoje 8 takelių, liko tik trys. Trys dvigubi takeliai – kiekvienam takelyje po 10 plaukikų. Nu ir tie kas yra turėję treniruotes baseine, gali puikiai suprati koks chaosėlis gali tvyroti tokiame takelyje. Apie „socialine distancija“ čia jau nekalbu, nes tikrai lengviau išlaikyti socialine distancija viename takelyje 5 plaukikams, nei 10 plaukikų dideliam plačiam, bet vis tiek viename takelyje. Pukšteliu į vandenį ir bandau žiūrėti, ar liko kas nors po tokios pertraukos. Pirmi keli ratukai, visikas „...

Nugaros reikalai man ramybės neduoda, jau turbūt kokius 2-3 metus. Bėgti nustojau, nes nugara neleido jaustis komfortiškai. Tikėjausi ją susitvarkyti ir vėl pradėti jaustis gerai, tačiau laikas nuo laiko ji man „šaudavo“ taip stipriai, kad aš niekaip nesuprasdavau kodėl man taip sekasi su ja. Pradžioje skausmai kartodavosi tik tuo periodu, kai šilumą keisdavo šaltis ir visą laiką nurašydavau liaudiškai diagnozei – tai gi perpūtė, pratraukė ir t.t. net nusipirkau vilnos apatinius marškinėlius, kurie turėjo užtikrinti tam tikrą saugumą nuo perpūtimo, pratraukimo. Labai nemažai skyriau dėmesio nugaros stiprinimui, balansiniams pratimams ir atrodė viskas jau lipa iš nesėkmių duobės ir vėl galėsiu pilnu tempu judėti, tačiau po kiekvieno pagerėjimo ateidavo žiaurus nusivylimas. Turbūt kiekvienas turėjęs nugaros problemų, galėtų  papasakoti – kaip iš didvyrio, patampi visišku bejėgiu. Nieko negali padaryti – nei batu apsiauti, nei užpakalio normaliai nusivalyti... Tampi ligoniu ir st...

Pirmos atvirų vandenų varžybos, kaip ir kiekvienas pirmas kartas buvo kažkas tokio. Bet pradžioje pabandysiu viską papasakoti kuo nuosekliau, nors turiu pripažinti - niekada nebuvau nuoseklus ir tai sunkiai man sekasi, tad skaitykite atidžiai. Ežeruose šiemet pradėjau plaukti vėlai, nes vanduo nebuvo pats šilčiausiais ir aš nemėgstu šalčio jau nuo tų laikų, kai dar plaukiodavau burlente Elektrėnų mariose. Atrodytų plaukimui tinkamą hidro kostiumą turiu nuo pernai, tačiau išdrįsti plaukti 15 laipsnių tesiekiančiam vandenyje, tikrai nėra pats maloniausias užsiėmimas žemėje. Aišku super "ruoniai" pasakytų, kad tokiam vandenyje jau net "hidreko" nereikia, bet aš pabūsiu šį kartą bambeklis ir  pasiliksiu prie savo nuomonės, kad 15 laipsnių yra šalta. Lietuvoje vykstančiuose atviro vandens renginiuose nėra leidžiama naudotis hidro kostiumais, todėl laukdamas Šveicarijos plaukimo truputį nerimavau. Todėl kai nerimas jau pradėjo nervinti aš likus vienai savaitei iki var...

Viskas labai paprasta. Nuo žiemos pradžios laižaisi traumas ir gydaisi keistas ligas, o kai ateina pavasaris, reikia imtis veiksmo. Susirenki trailo reikmenis, pačiumpi gerą nuotaiką ir išsiruoši į Laukinio trailo organizuojamą naktinį bėgimą - Lekėčių naktinės kalvos. Jokių kitų svarstymų, pasirenki ilgiausią (25 km) trasikę ir lauki, lauki, kada gi ateis tas prieš velykinis penktadienio vakaras. O penktadienis prasideda ir tęsiasi visiškai "Ne.Normalūs" stiliumi: Nenormaliai gauni lietaus dar Vilniuje... Nenormaliai skubi, bet vis tiek vėluoji... Kai supranti, kad į startą nespėji, tuomet aplanko nenormaliai gera nuotaika... Nenormaliai netikėtai oras pasitaiso ir nepaleidžia visa vakarą, net mėnulio pilnatį mačiau, gal kokias 3 minutes... Nenormaliai linksmai prabėgi ir supranti, kad ne rezultatas svarbiausias, o žmonės kurie yra čia ir dabar. Pasilinksminkite ir jūs, nes mes jau ruošiamės sekančiam etapui :)