Laukinis trail – Kauno marios [VIDEO]

 Šis sezonas tikrai nebuvo pats geriausias ir po visiškai nevykusio Vilniaus maratono, jokiose varžybose neketinau dalyvauti iki pačių naujųjų metų. Kas ir kaip įvyko Vilniaus maratone, gal būti dar prisiversiu parašyti, tačiau dabar ne apie tai.

Taigi pabuvęs kurį laiką be varžybinės veiklos, nusprendžiau vieną gražią dieną pasidairyti ką galima nuveikti Lietuvoje ir aišku į mano akiratį pakliuvo Laukinis trailas. Pasinagrinėjau artimiausių varžybų trasą ir jau pradėjau kurti planus kaip ten nusigauti ir subėgti. Persimečiau su Viktorija keliais žodžiais apie laukiančias varžybas ir aš jau buvau dalyvių sąraše. Kaip tik tomis dienomis Lietuvoje slinko tikroji šių metų bobų vasara ir įkvėptas puikių saulės spindulių, nusprendžiau į šį nuotykį prikalbinti Irmantą. Aišku sunku pasakyti, kad reikėjo įkalbinti, tiesiog užsiminiau ir Irmantas jau dalyvių sąraše. Toliau viskas klostėsi puikiai, derinom kelionės laiką, kada reikės ir iš kur ką paimti, su kurio auto važiuojam ir t.t.

Viskas būtų buvę puikiai, tačiau per visą tą laukimo euforiją pamiršau pasižiūrėti kelintą valandą startas. Tos dienos laikas ir planai jau buvo suplanuoti minutės tikslumu ir varžybų startas mano super plane buvo numatytas lygiai 10 val. ryto. Kaip visą laiką prieš eidamas iš vakaro miegoti, patikrinu kada gi mums reikia startuoti ir lengvai nustembu kai pamatau, kad Laukinis trail – Kauno marios startas yra 12:00 ir mano visi planai rieda nuo kalno į balą.

Labai nesinorėjo griauti visos šeimynos planų ir teko improvizuoti. Visą laiką improvizuoti yra lengviau kai esi vienas ir tuomet planus gali keisti kaip patinka, tačiau šį kartą buvo įtrauktas Irmantas. Susiderinti su Irmantu keistai skambantį ir tikrai dar keisčiau atrodantį planą nebuvo sunku – tam užteko kelių FB messenger žinučių 00:30 nakties ir 8:30 ryto pajudėjom link Kauno marių.

O planas buvo labai paprastas – nekeisti nieko ir bėgti nužymėta trasa kaip suplanuota nuo 10:00, tuo pačiu metu savanoriškai patikrinant trasos žymėjimą. Aišku varžybinės dvasios automatu neliko, bet mes jos ir neieškojom, mums reikėjo laiko, vietos ir oro sąlygų, kad būtų galima gerai praleisti laiką nuostabiam gamtos prieglobstyje.

Viskas pavyko puikiai – pasimaudėm tikrai šaltose balose, buvom sulyti iki paskutinio siūlo, paslidinėjom purvynais, susuko apie 30 km ir pasigrožėjom nuostabia Kauno marių apylinkių gamta.

Mano manymu ankščiau ar vėliau turėtų atsirasti “nuliniai” bėgikai, kurie nedalyvauja varžybose, bet bėga anksčiau visų nužymėta trasa ir atlieka paskutinį trasos patikrinimą, kad varžybų eiga būtų maksimaliai sklandi ir trasa būtų kokybiška. Tokie bėgikai prisideda prie varžybų organizavimo, tačiau jose nedalyvauja. Organizatoriams nieko nekainuoja, tačiau jie gauna užtikrintą trasos žymėjimo kontrolę.

Šį kartą daug trasos pataisymų daryti nereikėjo, tačiau keletą nutrauktu, nuplautu žymėjimo juostų teko pakelti ir pririšti tinkamose vietose.  

Kaip mums sekėsi tyrinėti trasą ir gerai leisti laiką galit pažiūrėti šiame video: