Vilniaus Rogaining 2017 [VIDEO]

Laukinis trail – Kauno marios [VIDEO]

 Šis sezonas tikrai nebuvo pats geriausias ir po visiškai nevykusio Vilniaus maratono, jokiose varžybose neketinau dalyvauti iki pačių naujųjų metų. Kas ir kaip įvyko Vilniaus maratone, gal būti dar prisiversiu parašyti, tačiau dabar ne apie tai.

Taigi pabuvęs kurį laiką be varžybinės veiklos, nusprendžiau vieną gražią dieną pasidairyti ką galima nuveikti Lietuvoje ir aišku į mano akiratį pakliuvo Laukinis trailas. Pasinagrinėjau artimiausių varžybų trasą ir jau pradėjau kurti planus kaip ten nusigauti ir subėgti. Persimečiau su Viktorija keliais žodžiais apie laukiančias varžybas ir aš jau buvau dalyvių sąraše. Kaip tik tomis dienomis Lietuvoje slinko tikroji šių metų bobų vasara ir įkvėptas puikių saulės spindulių, nusprendžiau į šį nuotykį prikalbinti Irmantą. Aišku sunku pasakyti, kad reikėjo įkalbinti, tiesiog užsiminiau ir Irmantas jau dalyvių sąraše. Toliau viskas klostėsi puikiai, derinom kelionės laiką, kada reikės ir iš kur ką paimti, su kurio auto važiuojam ir t.t.

Viskas būtų buvę puikiai, tačiau per visą tą laukimo euforiją pamiršau pasižiūrėti kelintą valandą startas. Tos dienos laikas ir planai jau buvo suplanuoti minutės tikslumu ir varžybų startas mano super plane buvo numatytas lygiai 10 val. ryto. Kaip visą laiką prieš eidamas iš vakaro miegoti, patikrinu kada gi mums reikia startuoti ir lengvai nustembu kai pamatau, kad Laukinis trail – Kauno marios startas yra 12:00 ir mano visi planai rieda nuo kalno į balą.

Labai nesinorėjo griauti visos šeimynos planų ir teko improvizuoti. Visą laiką improvizuoti yra lengviau kai esi vienas ir tuomet planus gali keisti kaip patinka, tačiau šį kartą buvo įtrauktas Irmantas. Susiderinti su Irmantu keistai skambantį ir tikrai dar keisčiau atrodantį planą nebuvo sunku – tam užteko kelių FB messenger žinučių 00:30 nakties ir 8:30 ryto pajudėjom link Kauno marių.

O planas buvo labai paprastas – nekeisti nieko ir bėgti nužymėta trasa kaip suplanuota nuo 10:00, tuo pačiu metu savanoriškai patikrinant trasos žymėjimą. Aišku varžybinės dvasios automatu neliko, bet mes jos ir neieškojom, mums reikėjo laiko, vietos ir oro sąlygų, kad būtų galima gerai praleisti laiką nuostabiam gamtos prieglobstyje.

Viskas pavyko puikiai – pasimaudėm tikrai šaltose balose, buvom sulyti iki paskutinio siūlo, paslidinėjom purvynais, susuko apie 30 km ir pasigrožėjom nuostabia Kauno marių apylinkių gamta.

Mano manymu ankščiau ar vėliau turėtų atsirasti “nuliniai” bėgikai, kurie nedalyvauja varžybose, bet bėga anksčiau visų nužymėta trasa ir atlieka paskutinį trasos patikrinimą, kad varžybų eiga būtų maksimaliai sklandi ir trasa būtų kokybiška. Tokie bėgikai prisideda prie varžybų organizavimo, tačiau jose nedalyvauja. Organizatoriams nieko nekainuoja, tačiau jie gauna užtikrintą trasos žymėjimo kontrolę.

Šį kartą daug trasos pataisymų daryti nereikėjo, tačiau keletą nutrauktu, nuplautu žymėjimo juostų teko pakelti ir pririšti tinkamose vietose.  

Kaip mums sekėsi tyrinėti trasą ir gerai leisti laiką galit pažiūrėti šiame video:

Atradimo džiaugsmas [VIDEO]

Šią vasarą buvau Portugalijoje, ten bandžiau iš naujo atrasti atradimo, tyrinėjimo potraukį, kurį per paskutinius metus buvau ištaškęs ultra varžybų pagalba. Jau buvau daugiau nei metus nedokumentavęs, tačiau Portugalija man truputį atvėrė akis, sužadino norą pamatytais vaizdais ir atrastais atradimais dalintis. Labai bijausi vėl norą prarasti, todėl ateitį planuoju labai atsargiai ir žadu periodiškai dokumentuoti savo nuotykius ir jais pasidalinti. Kadangi nuotykiai neapsiriboja vien tik bėgimu, todėl bus įvairesnių netik iš bėgimo srities. 

O čia visiška improvizacija Aljezur regione, kur Atlanto vandenyno pakrantės gamta nuostabaus grožio:

Open water swimming arba pagaliau prisiruošiau :)

Visą laiką norėjau mokėti gerai plaukti ir plaukti mūsų Lietuvos ežerais.  Bet kaip visą laiką, tam pirmam žingsniui vis kažko trūkdavo. Ieškodavau pasiteisinimų, dažniausiai buvo šalta, šalta ir dar kartą šalta.
Tačiau šią vasarą atostogaujant teko "pasimaudyti", išbandyti banglentę Atlanto vandenyne prie Portugalijos krantų ir vanduo tikrai buvo šaltas, tačiau hidrokostiumas suteikė tokį komfortą, kad nesinorėjo lysti iš vandens.
Gerų įspūdžių dėka prieš savaitę nusprendžiau, kad gaišti laiko neverta ir pasikonsultavęs su kolegomis plaukikais, įsigyjau hidrokostiumą skirtą plaukimui.
Pirmadienio vakarą kostiumas gulėjo jau pas mane ant stalo ir su nekantrumu laukiau kas bus toliau, kaip čia su tuo plaukimu? Paskutinį kartą buvau plaukęs jau daug metų atgal.
Laukti ilgai nereikėjo, jau kitą dieną važiavau prie Žaliųjų ežerų ir matavausi ar teisingo dydžio kostiumą nusipirkau. Viskas buvo gerai su dydžiu ir jau skubėjau link vandens, net tapkių nepasiėmiau :)
Prisikabinau plūdurą prie diržo ir niurktelėjau pirmą kartą į vandenį. o kas gi čia dabar? Negaliu niekur paplaukti... :( Kostiumas laiko ant vandens ir plūdrumas visai kitoks nei be jo. Pirmas 10 minučių makalavausi kaip pirmokas, niekaip nesupratau kaip čia prisitaikyti, nes judesiai buvo neįprasti, kojos truputį aukščiau nei įpratai ir jos neskęsta... Trumpai tariant nereikia dirbtinai dėti pastangų, kad išsilaikytum vandens paviršiuje.

Vandenyje pasivoliojau apie 30 minučių ir tik į pabaigą pradėjau jausti plaukimo malonumą ir slydimą vandens paviršiumi. Aišku viena, kad greičiausiai nuo rudens reikės eiti kartu su dukra į plaukimo pamokas.
Gailiuosi tik vieno, kodėl taip ilgai reikėjo laukti ir ieškoti priežasčių, kostiumas suteikė 100% komfortą vandenyje ir dabar jau manęs niekas nesustabdys mėgautis plaukimo malonumais Lietuvos atviruose vandenyse.

Tiesa, gal yra norinčių ir galinčių pakonsultuoti plaukimo technikos klausimuose ir fiziškai parodyti praktikoje?

Tiems kas nori paklausti ar ateityje nusimato triatlonas? Šiandieninis atsakymas - NE :) Bet niekada nežinai kas bus rytoj :)

Kostiumas: http://www.wiggle.co.uk/orca-trn-thermo-wetsuit-wiggle-exclusive/

Laukinis trail - Dukštos [VIDEO]

Jau daugiau nei 3 mėnesiai kaip bandau gydyti savo pėdos bėdas ir bėgti trailą, bėgti miške ir t.t. dar niekaip negaliu. Norisi nerealiai, bet jau nieko čia nepadarysi. Tad Laukinio trail savaitgalį nusprendžiau labai švelniai pabėgioti ir užfiksuoti kelias akimirkas iš varžybų. Nebuvo tikslo nušviesti visas varžybas nuosekliai, nebuvo tikslo užfiksuoti visus įmanomus dribimus, o buvo noras užfiksuoti emociją ir perduoti ja jums. Gero žiūrėjimo:

Pokalbis apie bėgimą ir knygas

 

Truputį pakalbėjom apie bėgimą, knygas ir kaip galima suderinti šiuos du pomėgius. Visas tekstas žemiau :) Išvada viena - skaitykite knygas, o jei negalite, tuomet klausykite. Dabar jau atsiranda knygų ir lietuviu kalba - http://audioteka.com/lt/

====„Danske bank Vilniaus maratone“ tarp visų dalyvių bus galima išvysti ir vieną ištvermingiausių Lietuvos bėgikų Marių Grebliką, kuris paprastai neapsiriboja lengvu krosu ir ryžtasi įveikti ultramaratonų distancijas visoje Europoje. Artėjant Vilniaus maratono karštinei bėgikas rekomenduoją, ką daryti, kad ilgų distancijų bėgimas neprailgtų.

– Kaip į jūsų gyvenimą atėjo sportas? Ar visada buvote bėgikas?

– Įvairias sporto šakas išbandžiau dar mokykloje, sportavau ir studijų laikais. Tačiau pradėjus intensyviai dirbti tam tiesiog nebeliko laiko. Dirbant informacinių technologijų srityje sėdimo darbo yra labai daug, tad pradėjo sparčiai augti svoris.

Suvokimas, kad reikia kažką keisti atėjo gimus dukrai. Pamaniau, kad jos vietoje nenorėčiau turėti tėčio, kuris negali užlipti į antrą aukštą ar išeiti pasivažinėti dviračiu. Kitas paskatinimas pradėti bėgti buvo šuo, kuriam labai patikdavo du kartus per dieną išeiti pabėgioti. Ir štai, jau šešeri metai kaip aktyviai bėgioju.

– Koks šiuo metu pats didžiausias pasiekimas bėgimo srityje?

Taip, didžiąją dalį treniruočių bėgu su knyga, o jei tuo metu nerandu įdomios klausytis knygos, tuomet pasisiunčiu taip vadinamus „podcast“

– Galima sakyti, kad pats didžiausias pasiekimas tuo pačiu yra didžiausias nusivylimas. Šią vasarą dalyvavau ultramaratone, kurio trasa buvo 120 kilometrų kalnuose. Deja, tą kartą pavyko įveikti tik 95 kilometrus. Vis tik manau, kad įveikti tokį atstumą per mažiau nei 20 valandų yra puikus pasiekimas.

– Ne kartą savo tinklaraštyje rašėte, kad bėgate ne vienas, o su knyga, tiksliau audioknyga. Kaip atradote šias knygas?

– Audioknygas atradau tuo metu, kai važiavau į pirmas savo varžybas didesnes nei maratonas Italijoje. Vykau automobiliu ir taip jau sutapo, kad buvau į grotuvą įsirašęs porą garsinių knygų.

Tą kartą man knygos padėjo išlikti budriam ir saugiai įveikti daugiau nei 1000 kilometrų, o kelias visiškai neprailgo. Kiek vėliau ėmiau ieškoti ir daugiau garsinių knygų, o šiandien mano grotuve visuomet yra knygų.

– Ar šie du pomėgiai – bėgimas ir knygų klausymas – suderinami?

– Taip, tai suderinami pomėgiai, vis tik pirmiausia reikia išsiugdyti įprotį. Žmogui gana sudėtinga vienu metu daryti kelis darbus, šiuo atveju – bėgti ir įdėmiai klausytis knygos. Svarbu išmokti klausantis knygų neprarasti budrumo.

– Ar dabar visuomet bėgate su knyga?

– Taip, didžiąją dalį treniruočių bėgu su knyga, o jei tuo metu nerandu įdomios klausytis knygos, tuomet pasisiunčiu taip vadinamus „podcast“ apie bėgimą, keliones ar savo profesinę sritį.

– Kodėl bėgant verta klausytis knygų?

– Pirmiausia, ilgai bėgant laikas gali prailgti. Todėl knygos yra puikus būdas pasinerti į įdomų turinį ir užimti savo galvą kažkuo naudingu.

Taip pat, visi bėgikai žino, kad šis sportas užima laiko, net nebūnant profesionaliu sportininku, per savaitę bėgdami sugaištame bent 10 valandų, o tai ilgas laiko tarpas. Kad visas tas laikas nenueitų veltui, galima klausytis knygų. Taip ne tik tobuliname savo ištvermę ir kūną, bet ir sužinome kažką naujo, naudingo. Ir konkrečiai mano atveju, klausantis knygų užsienio kalba, labai tobulėja tos kalbos žinios. Tai galiu patvirtinti iš savo patirties.

– Kokie artimiausi jūsų planai?

– Šiuo metu ruošiuosi dalyvauti bėgime Lenkijos kalnuose. Tai bus 90 kilometrų ilgio trasa, kuri, tikiuosi, taps puikia šio sezono pabaiga. Dėl šių svarbių varžybų Vilniaus maratone pasirinkau bėgti tik pusmaratonį, tai bus puiki tempinė treniruotė prieš didįjį startą.

Šaltiniai:

http://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga-133-679445

http://www.1588.lt/straipsnis/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga

http://infa.lt/8545/ultramaratonu-begikas-marius-greblikas-jeigu-begti-tai-tik-su-knyga/

http://sportas.lrytas.lt/startai/120-kilometru-kalnuose-iveikes-atletas-i-maratona-ima-ir-knyga.htm

Dar vienas bėgimas [ne.Normalūs] formatu [VIDEO]

Š.m. birželio 1 dieną susukom 38 km Vilnius iki skausmo pažįstamose trail trasose ir surinkom po 1300 metrų sukilimo. Buvo smagu, atradom daug neatrastų vietų, sukando uodai, išsimaudėm dilgėlynuose ir žodžiu praleidom gerai laiką.

Čia video iš bėgimo:



O čia GPX, kas norės pats pasibėgti [ne.Normalūs] pėdomis :)