Nuostabus laikas Barselonoje :) [VIDEO]

Puikus laikas, puiki kompanija, puikus oras, geri atsiminimai.

Reikia dažniau ištrūkti iš šalto Vilniaus, o gal persikelti laikinai kitamet į ten kur šilta žiema būna?:)

Čia taip mes leidom laiką Barselonoje:

Ir vėl ilgas bėgimas ar tikrai ir vėl?!

Kiekvienas bėgiojantis ir besiruošiantis vienokio ar kitokio ilgio bėgimo varžyboms, žino kas yra ilgasis bėgimas. Jo metu bėgikas lavina savo ištvermę ir pripratina kūną prie ilgo bet "sąlyginai" žemo intensyvumo. Išmoksta maitintis, gerti skysčius būtent tokių treniruočių metu.

Taigi, tokio tipo treniruotes atlikti žiemos metu yra labai sunku psichologiškai ir fiziškai. Aišku yra tarp bėgikų žmonių, kurie pasakys, tai niekai - aš galiu prie – 20 laipsnių šalčio visą dieną bėgioti ir man dzin, bet tai išimtis iš taisyklės ir tikrai nemanau, kad tinka visiems. 

Man asmeniškai prie didelių šalčių komfortiška yra iki 1,5 valandos, paskui aš prarandu motyvaciją ir pradedu šalti visur, kur tik galima įsivaizduoti. Danga taip pat yra sudėtinga, todėl bėgti taip, kaip reikia arba kaip nori, ne visada išeina. Ir vėl bus, kurie pasakys - nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Aišku galiu su tuo sutikti, bet ne kiekvienas bėgikas gali turėti savo batų spintoje 5-kias skirtingas bėgimo batų poras, pritaikitas skirtingom žiemos oro sąlygom – su šypai, su didesniais šypais, neperšlampamus, didesnius, su auliukais ir t.t. O jei pagalvojus čia tik batai, o kai ateina kalba apie tai kas virš batų, ten iš vis kosmosas ir aišku tokio tipo apranga nėra pigi, o reikia ir striukės, timpų, kelnių, baselayerių, kepurės, pirštinių, buff’ų, veido kaikės ir t.t. Žodžiu, kai pradedi žiūrėti, noras bėgti šaltu metų laiku iš karto atšoka. 

Jei pavyksta išspręsti aprangos klausimus, tuomet jau prasideda kiti – skysčiai, maitinimasis ilgų bėgimų metu ir t.t.. Skysčiai, geliukai bei visą kitą sušąla, kartais net į ledą, ką daryti tuomet? Dedi kuprinę kuo arčiau kūno, po išorine striuke ir t.t. bet čia tik laikini sprendimai ir ne visuomet esi garantuotas sėkme.

Parbėgus po 3-4 valandų ilgojo bėgimo, tokioje žemoje temperatūroje, aš asmeniškai būnu visiškai išsekęs ir atsistatymas būna tikrai ilgesnis nei 24 valandos, kas automatiškai sugadina sekančios dienos treniruotę.

Vieną dieną klausiausi podcast‘o (http://becomingultra.com/), gerai ultra pasaulyje žinomas bėgikas ir treneris Ian Sharman papasakojo metodą, kaip bėgti ilguosius bėgimus kraštuose, kuriuose žiema būna nepalanki ir atšiauri bėgimui - šalta temperatūra, daug sniego, slidu ir t.t.

Paklausiau ir net nustebau, kad aš nesugalvojau iki šiol šio metodo, tai nusprendžiau viską išbandyti savo kailiu ir tik tuomet papasakoti ar veiksmingas. 

Bėgau dvejus savaitgalius pagal šią rekomendaciją, kai oro temperatūra buvo -15 šalčio ir galiu pasakyti užtikrintai - iš lovos ryte išlipti yra daug lengviau, nei būdavo prieš tai. Mūsų žiemoms šis metodas super tinka ir kaip aš ankščiau iki to neprisigalvojau.

1. Ilgajį bėgimą suskirstai į tris dalis.

2. Susirasti sporto klubą, kuris būtų pakankamai nutolęs nuo namų ir turėtų bėgimo takelį.

3. Pasiruošti kuprinę su avalyne ir apranga, kuri tiktų sporto klube ant bėgimo takelio.

Treniruotė mano atveju turėjo būti - 3 valandų bėgimas, apie 27-30 km atstumas ir surinkti apie 1000 m sukilimo.

Dabar pačios treniruotės eiga:

1. Pirmoji dalis – bėgimas į sporto klubą, atstumas turėtų būti ne ilgesnis kaip valandos. Manau kiekvienas bėgantis, gali išgyventi 1 valandos bėgimą, prie bet kokių oro sąlygų.

2. Antroji dalis – bėgimas ant bėgimo takelio. Čia aš dariau tikslinę treniruotę – bėgimas su 12% arba 10% įkalnę, nes reikėjo surinkti 1000 m sukilimą. Aišku galima daryti tempukus, intervalus ir t.t. viskas priklauso nuo plano ir poreikio. Treniruotė vyksta apie 1 valandą, čia irgi galima iškentėti, nes ilgiau ant bėgimo takelio jau tikra kančia. 

Skysčių ir kalorijų papildymas vyksta prieš, per ir po bėgimo takelio, šiuo atveju viskas būna tinkamos temperatūros ir nereikia pergyventi dėl gerklės, užšalusio vandens ar sustingusio geliuko.
Tuomet nesiprausi, o sparčiai persirengęs į šaltam orui tinkamus sausus rūbus, sprunki į lauką.

3. Trečias etapas – bėgimas namo iš sporto klubo, trunka apie 1 valandą, reikalui esant, atstumą galima tai prailginti arba sutrumpinti.

Tokio tipo treniruotė atneša viską ką turi atnešti ilgasis bėgimas, bei eliminuoja viską arba beveik viską, ką galėtum gauti bėgdamas nepalankiomis šaltomis sąlygomis.

Sėkmės visiems išgyventi žiemą ir sveikinu visus su pavasariškai šilta vasario pradžia.  

P.S. Gal žinote, kur Vilniuje galima rasti tokio tipo bėgimo takelių sporto klubuose? Jei žinote, parašykite komentaruose :) Ačiū.

"Ūsai bėga" - renkam pinigėlius labdarai [VIDEO]

Kaip kiekvienais metais, lapkritis yra ūsų auginimo metas bei laikas kai yra dalinamasi patirtimi ir sutelkus jėgas padėdama vyrams kovoje prieš prostatos ir sėklidžių vėžį.
Lapkričio 28 diena, 12 valandą Gedimino kalno papėdėje buvo organizuotas labdaros bėgimas, kurio metu buvo skiriami pinigai prostatos ir sėklidžių vėžio tyrimams.

Vienas ratas buvo 1,8 km ilgio su Tryjų kryžių kalnu, kurį įveikus kiekvienas bėgikas pridėdavo po 1 EUR'ą į labdaros fondą. Bėgimas vyko 1 valandą, kiek bėgikas galėjo, tiek ir prisuko ratų į bendrą "katilą", o gavosi visai nemažai netoli 500 ratų = 500 EUR.
Smagu, kad Lietuvoje atsiranda rėmėjų, organizatorių bei dalyvių, kurie palaiko tokio pobūdžio akcijas ir jose dalyvauja vis daugiau žmonių.
Kelios akimirkos iš bėgimo čia:

RUN the NIGHT

Kas yra "Žolinės"? Ką reikia veikti "Žolinių" naktį? Ir dar daug daugiau klausimų kyla, kai ateina kokia nors "naktinė" lietuviška šventė. Tačiau kaip bebūtų keista, bet šiemet šis klausimas buvo išspręstas.
Aišku "žmonės" jau seniai sukioja smilių prie smilkinio ir sako, kad bėgimas tai tik "savotiškų ligonių" užsiėmimas, o dar bėgimas naktį, tamsoje ir dar miškais iš vis išeina už "žmonių" sąmonės suvokimo ribų.
Naktinis bėgimas turi savo specifiką, kurios nupasakoti "žmogui" arba bėgikui niekada nebėgusiam mišku naktį yra truputį sudėtinga, bet keli kriterijai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį - orientuotis vietovėje, šviesos šaltinis, bėgimo technika ir baimė.

Trasa buvo nužymėta tikrai gerai, gal kai kur ir reikėjo įsijungti kažkokius "šešto" jausmo sugebėjimą, bet iš esmės buvo taip - tie kas pastoviai pasiklysta, tie ir pasiklydo, tie kas su orientavimusi nežinomoje vietovėje sugyvena geriau, tie sėkmingai ir be problemų pasiekė finišą.

Žibintas, tokio tipo bėgime yra pagrindinis komforto ir geros vidines ramybės kaltininkas. Jei naktį matai nepakankamai arba pastoviai vargsti su žibintu, tuomet negali pajausti jokio naktinio bėgimo teikiamo malonumo. Žodžiu jei neturi tam tinkamo žibinto, tikrai rekomenduoju įsigyti. Girdėjau klausimų prieš bėgimą - "Kažin pasišviečiant telefonu aš nubėgsiu ar reikia imti rankinį "sunkų" žibintą?", atsakymas vienas - "Reikia žibinto, o geriausiai pritaikyto bėgimui:)"

Bėgimas miške/trail'u iš esmės skiriasi nuo bėgimo Vingio parke arba plentu, todėl reikėtų pasipraktikuoti, bent jau šviesiu paros metu. Tikrai nerekomenduočiau bėgti naktinio trail bėgimo, kaip pirmo savo bėgimo miške.

Dabar baimės, naktį galima bijoti visko - keisto garso, šešėlio, kompaniono ir t.t.  Kodėl taip atsitinka? Labai paprasta, kai akys nemato visko ką tikisi matyti, su aštrėja kiti žmogaus pojūčiai, tokie kaip klausą, uoslė ir t.t. O tai ko nesugeba apdoroti, įsijungia fantazija - štai čia ir pradeda žmonės matyti, tai ko iš tikro nėra...Žodžiu norint bėgti naktį, reikia nebijoti pasikliauti kitais savo pojūčiais, kuriuos mes gyvendami mieste naudojam žymiai rečiau, dažniausiai tikim tuo ką matom.

Tai štai, bėgimas buvo suorganizuotas, trasa sužymėta atšvaitais ir rugpjūčio 15 d. 21:30 pasirinkus atitinkamą atstumą (9 km arba 19 km) ir užsidėjus žibintą ant galvos startavome prie Gėlos ežero, Nemenčinės miškuose.

Atradimai:
* Trasos pradžioje, kai nurimo aistros ir išsiskirstė bėgikai, pelėdos vakaro dainos palydėjo į miško gilumą. Tikrai nuostabus jausmas, norėjosi sustojus pasiklausyti ilgiau.
* Išbėgus į pievas, žiogai užgrojo taip, lyg būtų palaikymo komandos nariai. Palinkėjau sėkmes :)
* Šikšnosparniai sklandantys virš galvos ir jų bandymai suprati šviesos ir šnopavimo šaltinio priežastį.
* Bėgimas sąmoningai išjungus žibintą ir grožintis pilnu žvaigždžių naktiniu dangumi, nepakartojami jausmai miesto vaikui, nes miesto šviesos neleidžia grožėtis tokiomis akimirkomis.
* Ir aišku didžiausias atradimas - girtas kaimo jaunimas, kurie rėkdami ir mosikuodami rankomis, vaikėsi bėgikus ir spėju norėjo pasijungti į tikrai neeilinę "Žolinių" šventimo ceremoniją.

Rezultatas - 20 km, 1:47:30 - http://www.movescount.com/moves/move72954247

Padėka:
Didžiausias dėkui sumanytojai ir vienai iš organizatorių  Viktorija Tomaševičienė, bei kaip visada puikiai dirbantiems Tengris vyrukams. Labai tikiuosi "RUN the Night" taps gera "Žolinių" šventimo tradicija.

Kai darbas veda iš proto...[VIDEO]

Taip jau atsitiko, kad paskutiniu metu daug laiko praleidžiu Paryžiuje. Darbų intensyvumas pasiekė piką, patogių skrydžių Vilnius-Paryžius nebeliko, todėl  taupant laiką, pinigus ir nuovargį - teko pasilikti čia ir savaitgalį.
Savaitgaliui buvo kelios alternatyvos - padirbėti, dar kartą padirbėti, paskui gal trumpam pasiganyti kokiam nors muziejuje :) Nei viena iš šių alternatyvų manęs neguodė, norėjosi ką nors pamatyti, bet ne patalpose. Versalio rūmai ir parkas buvo pasirinkti kaip alternatyva Paryžiaus šurmuliui. Tačiau sėsti į traukinį ir aplankyti Versalį atrodė nuobodžiai, todėl pasirinkau alternatyvą - trail bėgimas iš Paryžiaus, La Defense rajono į Versalio rūmus, pakeliui apžiūrint pasitaikiusius parkus, miškus ir miestelius. Šis maršrutas buvo patrauklus dar ir tuo, kad norėjosi pamatyti dienos šviesoje ECO Trail de Paris trasos dalis, kurias prieš dvejus metus įveikiau vakaro tamsoje.
GPSIES.com puslapio pagalba susikūriau preliminarų maršrutą http://www.gpsies.com/map.do?fileId=bccigkuarcyeabcz , GPX konfigūraciją įsikėliau į Suunto laikrodį ir jau buvau pasiruošęs šeštadienio bėgimui. Tačiau kažkur viduje kirbėjo mintis, reikia žemėlapio, nes jei "numirs" laikrodis arba nepavyks orientuotis pagal GPX informacija, bus bėdų. Truputį paieškojus galimybių turėti off-line detalų žemėlapį telefone, radau labai gerą/nemokamą programėlę ("ViewRanger GPX"), kuri leidžia parsisiųsti tam tikrus žemėlapio fragmentus ir juos naudoti be GSM/3G ryšio.
Viską susidėjau, pasiėmiau vandens ir šeštadienį 10 valandą ryto pajudėjau link Versalio. Rytas buvo apsiniaukęs ir net truputėlį vėsus, tačiau vėjui išsklaidžius debesis prasidėjo tikrai švelniai šilta vasariška diena.
Mano vidinė intuicija manęs neapgavo, 16 km mane visiškai supainiojo turėtas GPX kelias ir aš tiesiog pasiklydau. Kelis kartus bandžiau rasti teisingą kryptį, tačiau kas 10 minučių sutinkamos tos pačios bobutės su šuniukais, man signalizavo - bėgi ratais :). Štai čia ir padėjo susiorientuoti "ViewRanger" programėlė, po kelių perliptų tvorų aš sugebėjau patekti į teisingą kelia, kuris jau paskui be problemų nuvedė per miškus į Versalio miestelį, o paskui ir į rūmus.  Kodėl pasiklydau? Greičiausiai todėl, kad būtent ši atkarpa buvo paimta iš varžybų maršruto, o varžybų metu spėju buvo atidaryti kažkurie iš tvoroje esančių vartų, kurių aš neradau arba juos prabėgau.
Toliau viskas klostėsi puikiai, tikslas buvo pasiektas be didesnių nesklandumu.
Vandens atsargas pavyko papildyti tik Versalyje maisto prekių parduotuvėje, tačiau trūkumo nejaučiau - 1 litro buvo pakankamai. Atgal į Paryžių parvažiavau traukiniu, nors minčių buvo ir kitokių, tačiau susilaikiau - po kelių savaičių laukia kalnai, reikia truputį pristabdyti arklius.

Jei nepavyksta pažiūrėti video, nuoroda yra čia: https://youtu.be/mKXLp8RxxVM 

Sapieginės Xtreme 900 trail bėgimas [Video]

Šiemet nepavyko sudalyvauti varžybuose, kurias sugavojo Trail bedraminčiai ir puikiai įgyvendino Tengris komanda Sapieginės kalvose. Tačiau nepraleidau nuostabios progos pabėgioti su kamera tarp dalyvių ir užfiksuoti kelias akimirkas.
Tikiuosi šis video padės įsivaizduoti už ką mes mėgstam TRAIL'ą ir kaip mes jį bėgam čia Lietuvoje:


Sapiegine Xtreme Trail 900 - 2015 from Baltic Wild Run on Vimeo.

Kalnų parkas bėga ...[VIDEO]

Kiekvienas metų laikas yra savotiškai patrauklus. Tačiau man labiausiai patinka, kai žiema būna žiema, bei vasara būna vasara. Tačiau paskutiniu metu mūsų tokiais malonumais gamta nedžiugina. Pastoviai kažkas ne taip, kaip mes viltingai tikimės - tai lyja vidurį gruodžio, tai atšyla / atšąla per kelias valandas. Žodžiu visiška nesąmonė, prognozuoti arba prisitaikyti nėra lengva.
Taigi kaip ir kiekvienai metai gimtadieninis bėgimas turėjo įvykti, tačiau koks galėtų būti nebuvo aišku iki paskutinės akimirkos. Norėjosi kažko ypatingo ir kartu paprasto, kiek tam galiu skirti laiko, taip pat buvo klausimas, todėl pasirinkau "Kalnų parką", kuris visai prie namų ir jeigu  bus reikalas greitai parsirasti namo. Aišku sukilimo metrų rinkimas viliojo kaip niekada, nes miškas jau seniai ledinis ir juk tai gimtadieninis bėgimas, reikia gi lengvo iššūkiuko, bei aišku nepersistengti ir palikti laiko pamąstymams apie tai kas buvo ir tai kas bus. Mintys, planai ir t.t. kaip ir viskas aišku, o kas tie sukilimo metrai? Taip, taip rinkti sukilimo metrus yra vienas iš mėgstamiausiu trail bėgikų užsiėmimų, mes skaičiuojam vertikalius metrus bėgant į kalną ir nuo jo, o nubėgtas atstumas, dažnai tampa antraeiliu dalyku.
Per kelias valandas  Kalnų parke, žiemos veidas pasikeitė nuo švelnios iki rūsčios ir taip ne vieną kartą, tačiau aš neskubėdamas ir pasimėgaudamas audio knyga, nepastebėjau kaip susirinkęs ~ 1000 m vertikalaus sukilimo pasukau namų link.
Kitą dieną pagaliau nusibeldžiau į Liepkalnį su šeimyną, kur tikrai buvau smagiai nustebintas paslaugos kokybe. Aišku gaila, kad ne kiekvieną savaitgalį pavyksta aplankyti ir pasimėgauti Vilniaus kalniukais, bet tikrai yra kuo galima džiaugtis Vilniuje.
Kalnų parkas bėga kartu:

Winter Trail Running at Vilnius 2015 from Baltic Wild Run on Vimeo.