Vilniaus maratonas 2013 arba "deguto šaukštas medaus statinėje"

Jau dešimtą rugsėjį iš eilės Vilniaus gatvėmis siautė bėgikai. Atsiradus solidžiam rėmėjui, Vilniaus maratonui pavyko pakilti į aukštesnį lygį. Organizatoriams ir trasos savanoriams neturiu jokių priekaištų - visko ko reikėjo rasdavau, visko ko norėjau gavau. Šypsenos ir paskatinimo žodžiai lydėjo visoje trasoje.
Vilnius yra mažas miestas jei lyginsi su mega-miestais tokiais kaip Roma, Berlynas, Paryžius ir t.t., todėl tikrai suprantu maratono organizatorius, kokie kyla sunkumai sudarant maratono trasą. Vieno rato 42,192 km ilgio trasą sudaryti būtų labai sunku ir tikrai nepavyktu išvengti "nuostabių" Šeškinės kalno vietovių arba reikėtų bėgti "nepakartojamais" didžiųjų prospektų apsuptyje (Laisvės pr. Savanorių pr. Ukmergės g. ir t.t.). Todėl dviejų ratų trasa gavosi pakankamai kompromisinė. Keli kalniukai, kurie buvo trasoje pridėjo savotiško "bėgimo pipiro" skonio šiam renginiui. Bendrai visam renginiui parašyčiau 9 balus iš 10-ties, vien dėl to kad man šis renginys nebuvo sėkmingas.

 

 Maniškio maratono priešistorė prasidėjo dar Ignalinoje, vienu mėnesiu ankščiau. Kritus MTB varžybose ir stipriai susimušus viską ką galima būtų tokio kritimo metu, mano maratono pasiruošimo paskutinis mėnuo buvo pilnai sugadintas. Po šio pasivažinėjimo pradėjau labai lengvai bėgti tik po 1,5 savaitės visiško "poilsio", nes sumušti šonkauliai neleido nei bėgti, nei juoktis,  nei čiaudėti arba giliau įkvėpti. Tempo treniruotes, arba kitaip sakant bandymus greičiau judėti, atnaujinau tik 7 dienos iki maratono starto, nors skausmas dar nebuvo 100% išnykęs. Kadangi paskutinis mėnuo buvo reabilitacinis, kelti sau kažkokius tikslus buvo naivoka, tačiau galvoje gimė idėja - laikas tilpti į 4 valandas.
Rytas prasidėjo gera nuotaika, bet atsikėlus 45 minutėm vėliau, viskas pakrypo keista linkme - vėlavau pusryčiauti, vėlavau į startą ir t.t.
MP3 grotuvas pasiimtas, tačiau nepakrautas.
Batai, oi tie batai - vėl "kažkas" pakuždėjo rinktis būtent juos, tikrai buvo pranešioti - 100 km buvo nubėgta su jais. Negaliu pasakyti, kad nebuvo jokio nerimo ar abejonių dėl jų, bet ne visą laiką gali atskirti tą mažą deguto šaukštą, kai stovi prie medaus statinės.
9:00 valanda. Startas. Vilniaus gatves nudažė maratono ir pusmaratonio bėgikai. Pirmus 20 km bėgau numatytu tempu ir viskas klostėsi "gerai", nedavė ramybės vienas niuansas - per aukštas širdies ritmas tokiam tempui, žinojau kas bus toliau, žinojau kad negerai, tačiau sustoti negalėjau. Ir staiga BUM! 20 km prasideda keistas jausmas abiejų kojų pėdose, tikrai nesusijęs su per aukštu tempu pirmoje maratono dalyje. Dar tokio jausmo nebuvau patyręs,  pavadinau jį paprastai - pėdų erozija. Daug negalvojęs supratau, kalti yra batai ir tik jie. Po maratono tuo 100% įsitikinau.
Pradėjus bėgti antrą ratuką, ties Geležinio Vilko tiltu, pasivijo 4 val. grupė. Grupės vedlys pasiūlė išjungti blogus jausmus ir pabandyti bėgti kartu. Tempas tiko, viskas buvo ganėtinai gerai, grupės atmosfera padėjo trumpam pamiršti savo pėdas ir pabandyti kabintis. Tačiau pasiekus Vingio parką aš  nebegalėjau ignoruoti skausmo ir padėjau mastyti kaip įveikti likusius 17 km. Vingio parkas tapo bandymų poligonu - reikėjo rasti kūno poziciją/bėgimo techniką, kuri leistų finišuoti, nes eiti visai negalėjau. Paieškų metu "vidinis demonas" ištarė - viskas čia tavo DNF :), nedaug trūko ir būčiau patikėjęs. Tačiau aišku viena - kaip bebūtų blogai visą laiką yra viltis. Blogiausiu momentu atsiranda mintis/idėja, kuri tave neša į priekį, tuo momentu nebūna jokių kojų, rankų, galvos, nugaros ir t.t., lieka tik ji - mintis/idėja.
Viskas kitkas buvo tiesiog nuostabu - jokių pritrynimų, jokių juodų nagų, beveik jokio mėšlungio, t.y. beveik medaus statinė, tačiau su deguto šaukštu :)
Reziumė paprasta - skausmas ateina ir praeina, "vidinis demonas" lieka amžiams. Bėgimas yra geriausia priemonė susitarti ir išmokti sugyventi su savo "vidiniu demonu".

GPS informacija čia: http://www.movescount.com/moves/move18646822

Finišo jausmas tik teigiamas:

Apibėk Lietuvos Top 10 didžiausių ežerų kartu!

Idėja apibėgti TOP 10 didžiausių Lietuvos ežerų formavosi ilgai, kol nusprendžiau pradėti šį savo nuotykį jau š.m. rudenį.

Didžiausi Lietuvos ežerai:

Ežeras	Plotas, ha	Gylis, m
Drūkšiai (Keisim i Asvėją)	-	-
Dysnai	2439,4	6,0
Dusia	2334,2	31,7
Sartai	1331,6	22,0
Luodis	1320,0	16,5
Metelys	1292,0	15,0
Platelių ežeras	1209,6	46,6
Avilys	1209,0	13,5
Rėkyvos ežeras	1150,9	7,0
Alaušas	1054,0	42,0

Drūkštus pakeičiau Asvėja, vien dėl didelio nenoro gilintis į Baltarusijos pasienio subtilumus :)

Planas turėtų būtų toks:

* Asvėja bus bandoma įveikti š.m. spalio 12 dieną 8 val. startuoju Dubingiuose.

* Dusia + Metelys bus bandoma įveikti š.m. lapkričio mėnesį, orus ir dieną bandysiu derinti lapkričio mėnesį.

* Toliau visi likę ežerai vienas po kito, eiliškumas gali keistis atsižvelgiant į mano užimtumą, orus bei varžybų kalendorių.

* Kulminacija turėtų būti kitais metais rudeniop apibėgtos Kauno marios - trasa prasidėtų vienoje Nemuno pusėje (Piliuonoje), baigtųsi kitoje pusėje (Anglininkai). 

Truputį techninių niuansų:

* Trasos  - kuo daugiau "TRAIL", t.y. kuo arčiau ežero, tačiau įveikiamais takeliais, keliukais ir keliais, bekelės (off-road) bandysiu vengti pagal galimybes.

* Prieš kiekvieną bėgimą bandysiu suformuoti GPS track failą, kurio pagalba bus galima likti trasoje su GPS įrenginio pagalba.

* Taip pat bus sudaromas įprastas žemėlapis, kad būtų galima orientuotis vietovėje netekus GPS įrenginio.

* Kiekvienas bėgantis kartu, turėtų pasirūpinti pats vandeniu, rūbais, maistu ir t.t. pagal poreikius. Tai bus "self support" stiliaus bėgimai. Viskas kas reikalinga turėtų būti nešamasi kuprinėje.

* Kiekvienas bėgimas turėtų prasidėti ir baigtis šviesiu paros metu, tačiau jei yra tikimybė nespėti, rekomenduojama pasiimti žibintą. 

* Telefonas būtinas, kad būtų galimybė išsikvieti pagalba jei jos prireiks.
* Informuoti artimuosius kur vyksta bėgimas, bei kiek laiko tai galėtų trukti. Palikus šia informaciją, nelaimės atveju lengviau paaiškinti kur randiesi.

Susitiksim prie ežerų :)

Baltic Cup 100 km - estafetė 10x10 km

Baltic Cup 100 km vyko š.m. liepos 20 dieną, Vingio parke. Visi bėgo 2 km ilgio trasa, todėl 100 km bėgantys turėjo įveikti net 50 ratų, mums atitinkamai kiekvienam reikėjo susukti po 5 ratukus.

Šiose varžybose krito ilgai gyvavęs Lietuvos 100 km rekordas. Daugiau kaip 13 minučių rekordą pagerino Gediminas Grinius (http://d2g2.wordpress.com/). Dabartinis rekordas - 7 val. 7 minutės 18 sek., gal yra norinčių mesti šiam laikui iššūkį?

Finišuoja rekordininkas:

Mūsų komanda dalyvavo estafetėje 10x10 km ir buvo sudaryta iš bėgančių "blogerių". Kažkiek intrigavo sumanymas, nes komanda susitiko ir vienas kitą pamatė gyvai pirmą kartą tik renginio metu, o prieš tai vienas kitą žinojo tik iš įrašų blog'uose. 

Pasirodėm tikrai puikiai, 5 vieta iš 10 dalyvavusių komandų. Dauguma komandos narių pasiekė savo geriausią 10 km laiką arba buvo visai netoli jo. Dėl aukštesnės vietos pakovoti šį kartą šansų nebuvo, nes atsilikom daugiau nei 30 minučių nuo ketvirtą vietą užėmusios komandos. 

Man teko bėgti paskutiniam iš visų 10 komandos narių, bei užbaigti mūsų pasirodymą šiame renginyje. Jautėsi šiokia tokia atsakomybė, nes prabėgus blogais, nebaigus distancijos dėl traumos ir t.t., būčiau pavedęs komandą ir visų triūsas būtų buvęs neįvertintas. Pradžia buvo nereali - ką tik finišavo 100 km rekordininkas, prasidėjo stipri liūtis, kuri nuplovė bet kokią įtampą per pirmus kelis šimtus metrų ir 10 km prabėgau labai netoli savo geriausio laiko. 

 

Labai džiaugiuosi tokia iniciatyva ir labai tikiuosi, kad tai nebus pirmas ir paskutinis "BLOG'iečių" pasirodymas bėgimo eteryje. 

"BLOG'iečių" komandinio darbo rezultatai:

5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://noriubegti.blogspot.com/	P10KM	00:45:26.73
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://begtepirmyn.blogas.lt	L10KM	00:41:38.59
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://saldidruska.wordpress.com/	L10KM	00:43:36.08
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://noriubegti.blogspot.com/	L10KM	00:37:27.56
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://lapebega.wordpress.com/	L10KM	01:00:53.10
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://pingvinokojos.wordpress.com	L10KM	00:49:39.09
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://pingvinokojos.wordpress.com	L10KM	00:45:41.32
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://padugnini.wordpress.com	L10KM	00:48:48.59
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://aistera.wordpress.com/	L10KM	00:56:56.09
5	BLOG'iečiai, Vilnius	7:57:32,73	http://mgreblikas.blogspot.com	L10KM	00:47:25.58

Akimirkos po finišo - liko ištvermingiausi:

Trakų 1/2 maratonas <=> Vilniaus DnB 1/2 maratonas

Ilgai svarsčiau ką parašyti po šių dviejų pavasarinių renginių ir pagaliau sudėliojus viską galvoje kilo mintis - padarysi palyginimą "+" ir "-" kiekvieno renginio.

Trakų 1/2 maratonas:
"+"
* Startas laiku.
* Nuostabi trasa, ~ 50% ne asfaltas (gruntas).
* Vanduo buteliukuose.
* Numeris "medžiaginis", vardinis, nedidelis. Atsparus drėgmei, trinčiai ir t.t. puikiai laikėsi viso bėgimo metu.
* Galimybė atsispausdinti dalyvio diplomą su oficialiu laiku ir finišavimo vieta.
* Nuotraukos surūšiuotos pagal dalyvių numerius, bei yra galimybė peržiūrėti kartu su diplomu, laiku internetiniam Trakų 1/2 maratono puslapyje - pirmą kartą Lietuvoje!!!

"-"
* Laiko fiksavimo priemone ant bato.
* Nebuvo atsigaivinimo dušo.

Vilniaus DnB 1/2 maratonas:
"+"
* Startas laiku.
* Trasa Vilniaus senamiestyje.
* Pirmą kartą Lietuvoje, laiko fiksavimo daviklis buvo priklijuotas prie dalyvio numerio.
* Dušas trasoje atsigaivinti.

"-"
* Daug posūkių, sunku laikyti stabilų bėgimo tempą.
* Bloga starto vieta - 90 laipsnių posūkis pirmuose metruose, susidarė spūstis iš karto po starto.
* Vanduo buvo dalinamas plastikinėse stiklinėse, jos labai minkštos, bėgant sunku gerti.
* Numeris didelis ir labai neatsparus vandeniui/prakaitui, pabaigus bėgimą vos laikėsi ant marškinėlių.
* Nėra galimybės atsispausdinti diplomo su savo finišavimo laiku.
* Nėra foto, kurios būtų suskirstytos pagal dalyvių numerius.

Tikiuosi šie du pavasariniai bėgimo renginiai ir toliau gyvuos, bei su kiekvienais metais vis tobulės.
Įveikimo laikai:
Trakų 1/2 maratonas - 1:51:29
Vilniaus DnB 1/2 maratonas - 1:48:06

Akimirkos iš Trakų bėgimų:

Vilniaus 1/2 maratono akimirka:

37-tas Paryžiaus maratonas

Šį kartą ilgai negaišiu ir kol dar šilti prisiminimai, viską bandysiu sudėti į šį įrašą.
Pradžioje truputėli pasižiūrėkim kaip sekėsi ruoštis šiam bėgimui:

Buvo sudaryta 24 savaičių treniruočių programa ir norėjosi šį kartą kuo tiksliau ir geriau ją įvykdyti. Žiema šiemet Lietuvoje nebuvo labai palanki ilgo nuotolio bėgikams, bet jau gyvenam ten kur gyvenam, todėl negalima teisintis dėl blogo oro.
Periodas nr.1, 1 savaitė iškrito iš treniruočių grafiko dėl ligos - gerklė, sloga ir t.t. žodžiu buvo nieko gero, tuo labiau sergant peršalimo ligomis po pernykštės patirties nusprendžiau užteks. Išsigydžiau ir pradėjau toliau sekti treniruočių grafiku.
Periodas nr. 2, 1-2 savaitės labai prasto, šalto su daug sniego oro, bei vėl sloga ir kosulys. Buvo pasirinktas pilnas išgijimas, kad sloga netaptų chroniška ir nenusitęstų iki pavasario, kuris taip ir neatėjo :)
Tempo treniruotės visiškai iškrito, vietoje jų buvo tiesiog sukami kilometrai, nes turint tiek sniego ir tokius orus, nebuvo sąlygų, taip pat nesinorėjo patirti traumos slidžioje bėgimo trasoje.
Treniruočių programa buvo įvykdyta 78%. Turbūt pirmą kartą taip netoli galutinio 100% tikslo.
Savaitę prieš išvykimą į Paryžių šeimyna apsirgo ir mano važiavimas buvo pakibęs ant plauko, labai pasisekė man, nes šiam virusui turbūt buvau atsparus, ko nepasakyčiau apie žmoną ir dukrą, bei auklę. Kaip be būtų gaila, palaikymo komanda sumažėjo perpus.
2013 balandžio 3 dieną mes išvykom į Paryžių. Sinoptikai nieko gero nežadėjo, teko pasiimti ir žieminę bėgimo aprangą. Nežiūrint į tai, pavasaris į Paryžių atėjo likus 15 km iki finišo, o starto vietoje buvo saulėta bet tik +2 laipsniai šilumos. Pirmą kartą mačiau tiek daug drebančių bėgimo išsiilgusių žmonių vienoje vietoje.

Pakliūti į starto vietą taip pat nebuvo labai paprasta, nes šį kartą Paryžiaus maratono organizatoriai leido registruotis rekordiniam dalyvių skaičiui 50.000, aišku startavo mažiau - 40108, finišavo dar mažiau - 38690.

Bėgti šiam maratone buvau nusprendęs su kuprine, kurią žadu naudoti vasarą kalnuose. Reikėjo išbandyti kaip ji funkcionuoja - viskas veikė kuo puikiausiai (gėrimo ir maitinimosi strategija pasiteisino). Labai džiaugiausi apsirengęs šiltai, su ilgom rankovėm džemperiu ir liemene nuo vėjo. Džemperį nusivilkau ir susidėjau į kuprinę tik 20 km, o liemenę naudojau visą laiką apsisaugoti nuo šalto "pavasarinio" vėjo.
Bėgimo batus naudojau Brooks Green Silence - pasiteisino 100% (jokių mėlynų pirštų/nagų, nuospaudų, jokio skausmo kelio sąnaryje, pėdose ir t.t.)

30 km patyriau staigų ir netikėtą kairės kojos dvigalvio šlaunies raumens mėšlungį (Biceps femoris). Teko sustoti 2-3 minutėm ir susitvarkyti su netikėtu nemaloniu jausmu. Turbūt iš šono atrodžiau kaip pakirstas kulkos, nes susilaukiau užuojautos ir palaikymo, kas motyvavo dar greičiau atsistatyti. Aišku po tokio šoko, negalėjau bėgti 5:15 tempu, bet patiko, kad sugebėjau susitvarkyti su skausmu ir tai buvo pirmas maratonas, kurį bėgau nuo pradžios iki galo. Sustojęs buvau tik 20 km nusirengti ir papildyti vandens atsargas, 30-tajame km teko, kaip jau minėjau, šalinti mėšlungio padarinius. Daugiau sustojimu nebuvo.

Labiausiai patiko:

* Bėgikų kultūra - nebuvo jokių susistumdymų, konfliktų ir t.t. visi labai draugiški. Ko labiausiai trūko Berlyne.

* Palaikymo grupės. Didelį įspūdį padarė gaisrininkų brigados su gaisrinėmis mašinomis, garbės sargybos atiduodama pagarba bėgikams 12-jame km prie rūmų, būrelis žmonių siūliusių visiems dalyviams atsigerti šampano, bei aišku nuostabūs konditeriai dalinę meduolius visiems bėgikams 38 kilometre.

* Finišo erdvė. Finišavusių marškinėliai buvo išduodami tik kirtus finišo liniją kartu su atminimo medaliu, ko nebuvo Berlyne. Ten finišavusio marškinėlius, atminimo medalius galėjai nusipirkti net nebėgęs maratono.

Labiausiai nepatiko:

* Šaltas oras, bet ką padarysi kai pavasaris vėluoja visoje Europoje.

Jau po finišo:

Paryžiaus maratoną tikrai rekomenduočiau, man jis šiai dienai yra geriausias.

Truputi statistikos:

* Trasa buvo įveikta per 4:07:21 (pasiektas geriausias rezultatas, pagerintas Berlyno laikas 4 minutėmis)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 

Dar kelios foto, bet jau ne apie bėgimą:

37-tasis "Kalėdinis bėgimas" Vilniaus gatvėmis

Antri metai iš eilės pavyksta sudalyvauti "Kalėdiniam bėgime". Šiemet gamta pasigailėjo bėgimo entuziastų ir leido saulei nudžiuginti daugiau kaip 1200 dalyvių.
Norėčiau paanalizuoti 2011 ir 2012 metų bėgimus:
2011 metų:

Laikas - 1:07:24
Atstumas - 12 km.

2012 metų:

Laikas - 0:59:24
Atstumas - 12 km.

Aišku įveikimo laikas greitesnis, bet ne čia pagrindinis akcentas į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį. Antra distancijos dalis - ji šiemet beveik tokio pačio intensyvumo/greičio kaip pirmoji, o pernai buvo žymiai lėtesnė. Dabartinis tikslas yra pasiekti santykį 51% (pirmoji dalis) ir 49% (antroji dalis), t.y. antroji dalis turėtų būti 2% greitesnė, nei pirmoji. Aišku toks santykis trumpoje distancijoje yra lengviau pasiekiamas, nei 1/2 arba pilno maratono atstume, bet ties tuo dirbame ir reikia tikėtis bus pasiekta.

"Kalėdinio bėgimo" - Geras, Blogas ir Nemalonus.
Geras - puikus oras, gausus skaičius dalyvių, žiūrovų.
Blogas - laiko kortelių bei medalių deficitas.
Nemalonus -chaosas starto koridoriuje, suplakimas visu bėgimų startų į vieną. Dėl šios priežasties kirsti starto linija pavyko tik po 2 minučių, bei starto laiko nukėlimas 10 minučių.

Palinkėjimas - Tikiuosi bėgsim kitais metais "Kalėdiniam bėgime" ir pademonstruosime dar geresnius rezultatus nei šiemet. 
Dar labai norėčiau didelį AČIŪ pasakyti savo šeimynai, nes jų palaikymas man labai svarbus. 

Detalesnė informacija čia: http://www.movescount.com/moves/move9551032

39-tas BMW Berlyno maratonas

Apie Berlyno maratoną bandžiau rašyti jau kelis kartus ir niekaip nebaigdavai, ne dėl to kad nebūtų ką rašyti, tiesiog kiekvieną kartą nepavykdavo sudėlioti minčių, t.y. pasakyti tai kas sukasi galvoje po šio maratono.
Renginys tikrai buvo organizuotas aukščiausiu lygiu, viskas buvo laiku, aišku ir jokių nesusipratimų - tokių kaip Vilniuje su rūbine, Romoje su eilėmis į stato vietą ir t.t. Berlyne viskas buvo 99% gerai, 1% pasilieku ateičiai, visą laiką reikia kažko siekti ir tobulėti :)
Tačiau gal kokį mėnesį po šio renginio galvojau, kad kažkas man ten nepatiko, kažko man ten trūko, gal buvo per daug ir niekaip negalėjau susivokti ko. Dabar žinau tiksliai. Nepatiko man masinė psichozė, perdėta euforija ir t.t. Trūko gamtos, buvo pastovus triukšmas - "palaikymas". Gal visa tai ir suteikia šiam renginiui spalvingumo, bet man tai nepatinka. Daugiau norėtųsi atsisukti į patį bėgimą ir jo teikiamą jausmą, nei tiesiog bėgti ir klausytis visą laiką rėkusią minią. Aš daugiau ten pavargau nuo "sirgalių" ir dalyvių konfliktų bėgimo trasoje, nei nuo pačio bėgimo. Manau tie kas bėga greičiau nei 3:30:00 tokių dalykų nematė, nes tiesiog nebūna laiko tam ir jie startuoja 15 minučių ankščiau, bet kai startuoji iš pačios pabaigos, tuomet tokių dalyku prisižiūri, kad linksma darosi. Kartais atrodo, kad 3-4 eilių Berlyno keliai yra per siauri "super" bėgikams. Tikrai kelis kartus pasigailėjau, kad kameros neturiu, būtų puikus youtube video.
Šiandien tikrai neišsižadu plento maratonų ateityje, bet planuodamas savo kitų metų varžybų tvarkaraštį prioritetus teiksiu "trail marathon" formatui. Privalumų nevardysiu, bet man tai labiau patinka nei plentas. Aišku tokio tipo varžyboms reikia specifinio pasiruošimo, vietovės ir t.t., nes jų dauguma vyksta kalnuose.

Pagrindinis tikslas, kai pribręsiu, sudalyvauti šiose varžybose:

* SALOMON 4 TRAILS
* GORE-TEX® TRANSALPINE-RUN

Truputėlis info ir foto iš Berlyno:
* Trasa buvo įveikta per 4:11:38 (11:39 blogiau nei buvo suplanuota, bet 24 minutėm geriau nei Romoje)
* Čia galima pamatyti GPS informaciją kaip man sekėsi. 
Foto: