Sausio 13-toji

Ką aš atsimenu apie sausio 13-tą prie 23-rius metus:
* Naktį iš miego pažadino tėvas ir pasakė - užpuolė Lietuvą.
* Atbėgau prie televizoriaus ir pamačiau paskutinius kadrus, televizijos transliacijos nebeliko.
* Masytės dainuojama daina "Laisvė".
* Tėvas išvyko į Vilnių, buvo baisu. Kaip paskui sužinojau statė barikadas prie LR seimo.
* Gedulas, pokalbiai apie įvykius mokykloje.

Klausimas kuris šiandien skamba daugelį informacinių kanalų - ar šiandien ateitų žmonės ginti nepriklausomybės, kaip tai darė tą sunkią sausio 13-tosios naktį? Atsakymas vienareikšmiškas - aš tikrai bučiau ten ir tikrai padaryčiau viską, kad mano dukrai nereikėtų gyventi nei vienerių metų okupacijoje.

Todėl norėdamas prisiminti ir pagerbti sausio 13-tos įvykių aukas ir dalyvius, šį šeštadienį sudalyvavau "Gyvybės ir mirties kelio" bėgime iš Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Pranešėm Trispalvę visi draugiškai ir tikrai buvo laiko pamąstyti apie tai, kaip mes gyvenam ir kaip mes galėjome gyventi jei ne įvykiai prieš 23 metus. Buvo smagu stebėti jaunimą "skutantį" kiek tik kojos neša, kareivius bėgančius ritmingai lyg būtų vienas kūnas (jie ir padarė didžiausią įspūdį dukrai), sportininkus kurie bandė įveikti trasą kuo greičiau ir pasidarė visiškai ramu - mes buvom, esam ir būsim čia, ir esant reikalui ginsim tai ką jau ne vieną kartą bandė iš mūsų atimti - Lietuvos nepriklausomybę.