Jau ketvirta karantino savaitė prasidėjo. Darbuojuosi beveik mėnesį iš namų ir jau nebedžiugina. Aišku galėčiau pasakyti didelį ačiū darbdaviui, kuris sudaro sąlygas jaustis komandos nariu ir intensyviai darbuoti šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Tačiau gyvo bendravimo su kolegomis jau pradedu rimtai pasiilgti. Visos nuotolinio bendravimo priemonės negali pakeisti kavos gėrimo pertraukėlių, bendrų pietų arba tiesiog pokalbių kilusių spontaniškai darbo vietoje.
Kol nebuvo karantino, nelabai tikėjau, kad man taip truks bendravimo. Atrodė kad galėčiau išgyventi vienas ir bendradarbių man prireiks tik tiek kiek darbams atlikti, tačiau pasirodo klydau. Bendrauti yra malonu ir būtina, nes žmogus yra sociali būtybė. Kitu atveju mes vis dar gyventumėm uolose ir žudytumėm vieni kitus maistui.
Šiandien sėdžiu ir galvoju - namų areštas yra bausmė ar ne? Dar prieš karantiną, šiuo klausimu mano nuomonė buvo labai paprasta - nei čia bausmė, nei čia ką - sėdi namie ir viskas. Tačiau dabar šiuo klausimu stipriai keičiasi mano požiūris ir tikrai daugiau taip nebemanau. Suprantu, kad žmogus pripranta net sėdėdamas vienutėje ir jaučiasi sąlyginai gerai...
Šiandien visi nori, kad karantinas baigtųsi, vėl normalus gyvenimas būtų tarp mūsų, deja greičiausiai senas, nerūpestingas gyvenimas nebegrįš. Ar bus vakcina ar ne, čia jau nebe didelis skirtumas, nes tas nesaugumo jausmas bus tarp mūsų. Aišku higienos reikalai, turėtų pasiekti visai kitą lygį, bet ar tai atneš ilgalaikę naudą aš nebūčiau tikras. Dar kai virusas buvo tik Kinijoje sakiau, kad Europoje tai tikrai taip nebus, nes rankų higiena, geriamas vanduo, maisto gamyba ir gyventojų tankumas visai kitame lygyje, bet kaip aš klydau ir šiandien turime, tai ką turime.
Klausimas vis dar aktualus šiandien - tai kiek mes iškęsim? Galvoju, jei žinočiau, kad karantinas tęsis kokius 2-3 mėnesius, jaučiu būtų lengviau susitaikyti ir laukti. Dabar situacija yra kaip tempiama guma - kas dvi savaites, karantiną pratęsiam dar dviem savaitėms ir taip atrodo tęsis be galo be krašto. Be birželio 1 dienos greičiausiai nieko nebus, sėdėsim visi namie ir tiek žinių. Kai kuriam verslui bus leista veikla su tam tikrais apribojimais, bet žmonės sėdės namie ir lauks Joninių. Joninės turėtų būti tikra viruso išvarymo šventė ir aišku be didelių susibūrimų, aišku su kaukėmis, bet jau su kepsniukais, laužais ir gali būti su artimais žmonėmis kartu, o ne per nuotolį.
Tai kiek aš galiu iškęsti? Nelabai aiškiai suformulavau :)
- Taip aš galiu iškęsti ir iškęsiu iki pačio galo :) Būkite sveiki ir susitiksime po karantino...
<...>
No comments:
Post a Comment