Nugaros reikalai man ramybės neduoda, jau turbūt kokius 2-3 metus. Bėgti nustojau, nes nugara neleido jaustis komfortiškai. Tikėjausi ją susitvarkyti ir vėl pradėti jaustis gerai, tačiau laikas nuo laiko ji man „šaudavo“ taip stipriai, kad aš niekaip nesuprasdavau kodėl man taip sekasi su ja.
Pradžioje skausmai kartodavosi tik tuo periodu, kai šilumą keisdavo šaltis ir visą laiką nurašydavau liaudiškai diagnozei – tai gi perpūtė, pratraukė ir t.t. net nusipirkau vilnos apatinius marškinėlius, kurie turėjo užtikrinti tam tikrą saugumą nuo perpūtimo, pratraukimo. Labai nemažai skyriau dėmesio nugaros stiprinimui, balansiniams pratimams ir atrodė viskas jau lipa iš nesėkmių duobės ir vėl galėsiu pilnu tempu judėti, tačiau po kiekvieno pagerėjimo ateidavo žiaurus nusivylimas. Turbūt kiekvienas turėjęs nugaros problemų, galėtų papasakoti – kaip iš didvyrio, patampi visišku bejėgiu. Nieko negali padaryti – nei batu apsiauti, nei užpakalio normaliai nusivalyti... Tampi ligoniu ir stipriai priklausomu nuo artimųjų pagalbos bei nuskausminamų vaistų.
Vieną kartą buvau taip prisižaidęs, kad pragulėjau lovoje iki 3-4 parų, su iš skausmo perkreiptu veideliu, negalėdamas nei miegoti, nei gulėti. Visa laimė draugas padėjo suleisdamas vaistus ir padėjo iškęsti uždegimą. Po visu skausmu, skyriau daug dėmesio šiai problemai ir nutariau išsitirti nuo iki. Buvo padaryta viskas, kas buvo galima – rentgenas, magnetinis rezonansas, judesių amplitudės analizė ir dar bala žino kas. Ar aš nustebau, kai sužinojau ką rado? Tikrai taip, nes nieko apčiuopiamo nerado, sakė reikia pailsėti ir išsigydyti. Tuomet turėtu susitvarkyti, nes gi matai labai daug bėgioju, čia labai nesveika ir t.t.
Aš neprieštaravau, paklausiau rekomendacijų ir visiškai sustabdžiau bėgimą. Pasirinkau, tikrai draugiškiausią sporto šaką nugarai ir sąnariams – plaukimas. Kaip ir viskas klostėsi normaliai ir be jokių problemų. Kelis kartus buvo nugaros skausmai, tačiau pavartojus skirtų vaistų, bet sumažinus krūvius, vėl viskas būdavo gerai.
Bet man nedavė ramybės viena mintis – kažkas čia negerai, dabar nugaros skausmai pasirodydavo visai nepriklausomai nuo oro sąlygų. Jie tiesiog nukrisdavo ir reikėdavo kažką daryti. Niekaip nepavykdavo tiksliai užčiuopti priežasties. Bet jau buvo beveik aišku, kad čia ne perputimai kalti, čia kažkokia veikla duoda tam tikrus trigerius ir aš praleidęs pradžią paskui turiu bėdų. Pradžioje bandžiau viską suversti dideliems krūviams, nes plaukimas nauja sritis man, tai kūnas nespėja adaptuotis, todėl kenčia nugara. Deja netiesa, šiemet buvau 6 dienų plaukimo stovykloje, kurioje buvo žvėriški krūviai, tačiau nugaros neskaudėjo. Skaudėjo viską, bet tik ne nugarą. Tuo metu nebuvo laiko mąstyti, kodėl čia taip yra, tačiau giliai tikėjau, kad surasiu tam paaiškinimą.
Jau 6 savaitė kaip sėdim visi karantine ir niekur negalime eiti, niekur negalime sportuoti, visi baseinai uždaryti. Todėl dirbu iš namų ir intensyviai propaguoju – sausumos treniruotes plaukikams. Dirbu 5 dienas per savaitę ir viskas puikiai. Dabar vietoj bėgimo batelių arba plaukimo akinukų, kiekvieną miela diena man kompaniją palaiko gumos, gumos ir dar kartą gumos. Dirbant su gumomis, svarbu neužstigti rutinoje, turi pastoviai kaitalioti pratimus, sunkumą ir intensyvumą. Atrodo nieko naują, bet per tiek laiko jau baigiau išbandyti visus internete randamus sauso plaukimo, core ir kitus pratimus, reikėjo ieškoti kažko naujo. Pro akis nepraslydo gerai žinomo Chris Heria video, kuriame jis pasakoja ir rodo viso kūno pratimus su guma - https://youtu.be/rXPLkz0cVoI . Aš nieko nelaukęs išbandžiau ir likau nustebęs, kiek daug reikalų galima nuveikti su tinkamomis gumomis ir be jokios papildomos įrangos.
Mano pratimų racione atsirado nauji pratimai – mirties trauka, pritūpimai. Kažką panašaus dariau, tačiau taip apkrauti „sėdimąją“ nebuvo pavykę jau seniai. Vaikščiojau laimingas ir patenkintas treniruotės sėkme ir planavau kur tokio tipo treniruotę galėčiau įterpti į savo treniruočių grafiką.
Tačiau lygiai po 24 valandų išlindo mano nugara. Taip dar nestipriai, bet aš turėdamas ilgą patirtį jau pabudęs naktį supratau, kad prasidėjo tai ko aš tikrai nelaukiau.
Ryte perkračiau visus veiksmus ir padaręs kelis pratimus supratau – tinginys arba užmarštuolis moka kelis kartus daugiau. Po paskutinės treniruotės, neatlikau sėdimosios raumens tempimo, todėl jis atsigaudamas po krūvio ėmė ir sutrumpėjo, o tai automatiškai įtakojo skausmą apatinėje nugaros dalyje. Dvi dienas, nieko kito nedariau – tik atsargiai tempiau mano sėdimosios raumenukus. Jau po 24 valandų stipriai palengvėjo, o po 48 valandų visai pradingo uždegimo arba kitaip skausmo židinys.
Ar čia tikrai ši priežastis, dar reikia patvirtinti, bet planuoju pradėti bėgioti, daryti pritūpimus ir būtinai daryti tempimus po kiekvienos treniruotės. Kaip man seksis parašysiu vėliau, bet jei tai pasitvirtins, tai bus nuostabiausias karantino laikotarpio atradimas.
No comments:
Post a Comment