Oceanman Odesa, Ukraina [VIDEO]

Atvykus į Odesą penktadienį vakare vaizdas buvo tikrai kraupokas. Prie tokių sąlygų į Baltijos jūrą poilsiautojai yra neįleidžiami, o čia dar reikia galvoti apie ilgos distancijos įveikimą. Atsiimant startinius paketus ir matant organizatorių "lengvą" paniką veiduose, pasidarė aišku - šiandien sąlygos tikrai sudėtingos ir jei jūra nenurims, greičiausiai matysim planą "B", kurį turėtų būti paruošę organizatoriai.
Užmigti sekėsi labai sunkiai, nes tiesiai už lango siautė jūra ir bangų ošimas nedavė ramybės. Daug vilčių dėjau į rytą...

Bandžiau parašyti apie šia avantiūrą jau kelis kartus, bet niekaip nesigaudavo. Vis norisi papasakoti viską kas nutiko, bet paskui suprantu, kad niekam nėra įdomu skaityti mano „bėdavojimų“, visi gi ieško motyvacijos šiais laikais. Bet sėdau ir surašiau sau, kad daugiau nesikartotų šios klaidos.

...Pasiruošimas. Viskas vyko pagal planą, buvo suplaukta daug kilometrų atviram vandenyje, net buvo treniruotė Baltijos jūroje, kad tik kuo daugiau patirties susirinkčiau. Tačiau realios sąlygos buvo visai kita lyga – bangavimas, orientavimasis ir aišku medūzos. Bet apie šiuos elementus truputį žemiau, o čia gi reikia apie pasiruošimą. Pagrindinė išvada paprasta – plaukimo technika vandenyje yra kritinė, todėl treniruočių metu reikalinga daug įdirbio ir tikrai puikaus plaukimo trenerio. Vandenyje viskas labai paprasta – arba tu plauki arba tu skęsti, čia pėstute „namo“ nepareisi.

...Baimė. Jei žmogus sako, kad jis nieko nebijo, tai jis manau yra didžiausias tavo kelyje sutiktas bailys, nes jis bijo ir ne ko kito, o pačio savęs. Įvairiausių baimių egzistuoja, tik klausimas ar tu sugebi veikti baimės akivaizdoje ar tu tiesiog pasakai „aš negaliu“, „aš bijau“, „man baisu“ ir t.t. Man asmeniškai yra baisu ten, kur aš nesijaučiu 100% garantuotas savo įgūdžiais, kurie mane turėtų atves į „finišą“. Treniruotės formuoja įgūdžius, kurie sudėtingoje situacijoje turi tave gelbėti. Kaip sako – „Galva bijo, o rankos daro“, taigi prieš pasineriant į Juodosios jūros bangas buvo daug nežinomųjų, kurie kėlė nerimą, tačiau savo fizine būkle tikėjau ir tikrai žinojau, kad kentėti aš moku ir tai man turėtų leisti pasiekti tikslą.

Startas, kairėje galima įžiūrėti nerimuką :)

...Plaukimas. 8:15 instrukcijos, kaip ir kur plaukti. Klausantis kur išdėlioti plūdurai, pasidarė aišku, kad navigacija bus labai sunki. Tarp plūdurų atstumas varijuoja apie 1-1,5 km, o kadangi aš su -1,25 regėjimu, tai automatiškai užprogramuotas „grybavimas“. Planas buvo paprastas, startuoti su lėtais dalyviais ir laikytis kiek galima krūvoje, kad navigavimo naštą neštų aplinkiniai. 

Startas 8:30 ir visi mes vandenyje. Nežinau ar aš nesugebu nusipirkti normaliu plaukimo akinukų ar čia startinis jaudulys, bet visą laiką po starto varžybose aš turiu stoti ir tvarkytis akinukus, nes jie pradeda leisti vandenį. 

Taigi truputuką pasimakalavęs ir susitvarkęs akinius, likau beveik paskutinis ir pradėjau vytis savo navigacijos viltis. Dar nepriplaukus pirmo plūduro, maždaug 80 m. nuo kranto susidūriau su po vandeniu įrengtu bangolaužiu, kuris lygino bangas pliažų teritorijoje ir nuo kranto jūra atrodė vos ne kaip stiklas. 

Tolumoje matosi 80 metrų plūduras

Vos ne vos persiritau per kriauklėmis apaugusį bangolaužį, kuris buvo taip negiliai, kad plaukiant kriaukles galėjai rinkti netiesiant rankos. Manau ši netikėta kliūtis daugelį pristabdė, todėl be didesnių pastangų iki pirmo plūduro susigaudžiau grupelę plaukikų ir įsitaisęs jiems iš paskos išplaukiau į plačiuosius Odesos uosto vandenis. 

Visiems vienodos sąlygos

O čia jau prasidėjo tai, kas vadinama jūra – bangavimas buvo priešpriešinis ir per bangas nieko nesimatė. Bandžiau laikytis priekyje plaukiančių, nes tokiame vandenyje patirties neturėjau visai ir todėl žiauriai nenorėjau likti vienas. Truputi "pagėrus" vandens, pavyko pasikoreguoti plaukimo grybšnį, kvėpavimą ir jau beveik pripratus prie bangų aukščio, atrodė jau viskas čiki, kai netikėtai pradėjau pastebėti medūzų kontūrus. Reikėjo kažkaip prisipratinti tą jausmą, kad jos visai šalia, bet pakankamai giliai, kad jos neįtakotų mano plaukimo. Plaukimas buvo pakankamai intensyvus, kad nebūtų daug laiko galvoti apie gyvius, nes reikėjo laikytis kuo arčiau priekyje plaukiančių, kitu atveju liksiu vienas su bangomis, medūzomis ir dar velniai žino kuo. Taip judant link pirmo apsisukimo plūduro, man pavyko kelis kartus plekštelėti delnu per medūzos „pliką galvą“ ir lengvai tuo malonumu pasišlykštėti. Akys žiūrėjo į visas puses po vandeniu, kad tik būtų išvengta susidūrimo su medūzomis, o virš vandens bandžiau kiek įmanoma laikytis krūvoje. Po pirmo apsisukimo plūduro, laukė apie 2 km tiesioji su  bangavimu į nugarą. Tokia padėtis žiauriai pakėlė nuotaiką, greitį ir leido taupant jėgas "mėgautis" plaukimu.  Aišku navigacija buvo nesveikai sunki, tačiau truputį „grybaujant“ pavyko judėti į priekį ir nepaleisti vilties priekyje. Praplaukus tuos nugaros bangavimo kilometrus, teko daryti posūkį ir iš karto už plūduro bandyti pasistiprinti. O čia jau buvo viena iš didesnių mano klaidų. Kol išsitraukiau kalorijas iš plūduro, bangos privarė į jį pilną vandens ir jau tuomet jis pasidarė tarsi inkaras. 

Po šio pasistiprinimo pasidarė plaukti labai sunku, nes prikabintas plūduras buvo pilnas vandens ir sudarė papildomą svorį įveikiant bangas. Priartėjus prie kranto, darėsi plaukti dar sunkiau – bangos padidėjo ir išardė ir kartu plaukiusią grupę. Staiga pradėjo perštėti dešinės rankos pažastis, pasirodo jūros vanduo nuplovė visus vazelinus, tepalus, kuriais buvo ištepta viskas, kas galėtų nusitrinti. Tokie tepalai gėlam vandenyje puikiai saugo, tačiau jūroje labai greitai nusiplauna. 

Tuo momentu stipriai mąsčiau atkabinti plūdurą ir plaukti be jo, tačiau saugumo sumetimais nusprendžiau pabaigti pirmą ratą ir tuomet spręsti plūduro ir nutrynimų likimą. 

Praplaukus maždaug 4,5 km ir jau matant pirmo rato tarpinį finišą, aš pakliuvau į medūzų būrį ir viena jų pataikė tiesiai į kairės rankos pažastį. 

Medūza

Prisilietimo jausmas – vienas šlykščiausių ir tikrai ne iš pačių švelniausių. Dar pirmas 2-5 sekundes galvojau, kad šios medūzos nieko skausmingo nedaro, tačiau paskui apsigalvojau... Plaukdamas paskutinius pirmo rato metrus vos išvengiau dar kelių susidūrimų su medūzomis, kas mane galutinai pribaigė. Priplaukęs teisėjų valtį pirmo rato pabaigoje, pranešiau apie ketinimą pasitraukti ir gavęs leidimą, pasukau kranto link. 

Medūzos prisilietimas, skausmas po 3 val. praėjo

...Įranga. Patirtis daro savo. Viską ką naudojau, buvo neteisinga. Plaukimo kostiumas – reikia plaukti su pilnu, naudojau be rankovių. Plūduras – toks į kurį negali pakliūti vanduo. Maitinimas – tik geliukai ir susikišti už plaukimo kostiumo klešnių. Tepalai – naudojau nepakankamai, reikia išsitepti daug atidžiau, kad nereikėtų kovoti su kaklo, pažastų nutrynimais. Akinukai – esant galimybei įsigyti su dioptrijomis arba plaukti su linzėmis. Akinukai#2 – jei saulės nėra ir nebus, plaukti su kuo šviesesniais akiniai.

...Išvados. Tobulinti plaukimo įgūdžius. Įsigyti gerą pilną plaukimo kostiumą. Susirasti naują iššūkį gėlam vandenį, kad būtų lengviau pasiruošti.