Šiandien ta diena, kai po trijų mėnesių baseinas buvo atidarytas ir leido prasiplaukti. Šiandien važiavau į baseiną jausdamas šiokią tokią įtampėlę, tiesiog nežinojau kokios bus sąlygos, kaip jausis organizmas vandenyje po tokios pertraukos. Labai bijojau, kad visas pasiektas progresas, bus kažkur dingęs ir vėl reikės viską pradėti iš naujo.
Gerai norėčiau trumpai papasakoti apie karantino metu veikiantį baseiną. Maksimalus baseine galinčių būti žmonių kiekis yra 30. Tačiau vietoje 8 takelių, liko tik trys. Trys dvigubi takeliai – kiekvienam takelyje po 10 plaukikų. Nu ir tie kas yra turėję treniruotes baseine, gali puikiai suprati koks chaosėlis gali tvyroti tokiame takelyje. Apie „socialine distancija“ čia jau nekalbu, nes tikrai lengviau išlaikyti socialine distancija viename takelyje 5 plaukikams, nei 10 plaukikų dideliam plačiam, bet vis tiek viename takelyje.
Pukšteliu į vandenį ir bandau žiūrėti, ar liko kas nors po tokios pertraukos. Pirmi keli ratukai, visikas „koldūnas“, vandens nejauti, kvėpuoti sunku, kažkur skubi ir t.t. Žodžiu lengva panikėlė yra ir reikia su ja susitaikyti. Prasuku kelis ratukus „drill‘su“, praplaukiu visais stiliais ir jaučiu kaip viskas po truputuka ateina. Pradžioje kvėpavimas, paskui rankos, matymas po vandeniu, grybšnis.
Apsipratus ir susukus pirmus kilometrus baseine, nusprendėme truputuka pakelti tempą – pasidaryti atkarpėles.
 |
| Tai čia yra "socialinė distancija" ar ne? |
Bendru sutarimu apturėjom tokį setą:
4x25m
2x50m
1x100m
1x200m
1x100m
1x200m
1x100m
2x50m
4x25m
Rukštelės prigeneravom pakankamai, raumenukus jaučiu neblogai. Rytojui džiovinu rankšluostuką ir ruošiuosi naujai dienai.
No comments:
Post a Comment