2016 metai, kokie jie buvo? [VIDEO]

Nežinau kas pasikeitė ir kodėl, bet paskutiniu metu bėgimo statistikos analizė pasidarė man žiauriai nepatraukli ir todėl rašyti praėjusių metų nubėgtų kilometrų skaičių ir t.t. visiškai nesinori. Ilgai galvojau ar verta daryti 2016 metų analizę, nes jie tikrai buvo ne geriausi visomis prasmėmis, bet galiausiai prisėdau ir sudėjau kelias mintis.

Ar sunku padaryti fotografiją? Tikrai ne.

Ar sunku padaryti gera fotografija? Greičiausiai taip.

Bet ar sunku padaryti fotografiją, kuri kalba? Manau sunku ir kartais net neįmanoma. 

Šiemet startavau su nauju projektu ir bandysiu prakalbinti juodai baltą arba baltai juodą fotografiją. Tikiu, kad ši kelionė suteiks daug gerų emocijų netik man pačiam, bet ir jums. 

https://www.instagram.com/no_colors_photography/

Mieli draugai, jei jums įdomu kaip man seksis juodai baltoje erdvėje, siūlyčiau sekti mano "No_Color_Photography" profilį ir ten dalintis įžvalgomis :) Iki susitikimo prie juodai balto kadro!

Dabar manau reikėtų trumpam pažiūrėti kaip ten su bėgimu buvo. Suplanuota buvo tik 2 varžybos - Beskidzka 160 (45 km) ir Lavaredo (119 km), bei daugelis kitų keistų iniciatyvų. Iniciatyvos nusikėlė geresniems laikams, o varžybos vėl dalino savo pamokas ir pamokėles. 

Abejos varžybos suteikė labai daug patirties ir emocijų, tačiau jos abejos buvo išpildytos su trūkumais. 

Lenkijoje buvo nepavydėtinas oras ir čia jau buvo reikalų - bėgau be akinių, pasiklydau ir praleidęs vieną kontrolės punktą teoriškai gavau diskvalifikaciją, nors finišą ir pasiekiau. Pamoka #1 - jei jau pasiklydai ir nematai nužymėtos trasos, kaip bebūtų sunku, reikia suktis ir keliauti atgal, kol rasi vėl žymėjimą, jokiu būdu ne improvizuoti ir nebandyti kalnuose "ieškoti" ir tikėtis jį rasti priekyje. Pamoka #2 - kaip bebūtų sunku, malonumas visada šalia, tik jį reikia surasti.
Šios pamokos mane gelbėjo Lavarede ir manau dar gelbės ateityje. 

Italijoje buvo kažkas tokio nerealaus, visus mano nuotykius iš ten galima rasti šiame blogo įraše. Kokią pamoką davė Lavaredo? Dabar žinau kas yra "beveik" laiku sustoti, matyti ko iš tikro nėra, mėgautis tada, kai jau atrodo neįmanoma, spręsti problemas čia ir dabar ir t.t. Bet kokia kaina tų pamokų? Ogi ta, kiek pats sutinki ir išgali mokėti. Kartais viską sumoki iš karto, o kartais reikia mokėti ilgiau. Tai aš ir neimu labai į galvą, ir vis dar gydausi traumos padarinius, o kaip kūnas toliau tvarkysis negaliu pasakyti. Teigiamų poslinkių yra, bet tempas apgailėtinas. Apie pačia traumą bandysiu sukurti atskirą įrašą, todėl čia nesiplėsiu. 

Reikia daryti išvadas, o jos  labai paprastos: pirma metų pusė buvo darbinga, antroji buvo visiškas dugnas. Šiandien galiu tik konstatuoti, kad nuo dugno jau atsispyriau, tačiau plaukti vis dar nemoku...

Kitų metų planai žiauriai konservatyvūs, tik vienos varžybos - Oslo Eco Trail 80 km. Kas bus po jų, šiandien dienai nemastau, viską pasakys pats kūnas ir pėda po jų, o dabar išlėto ir atsargiai svajojam apie Oslo startą, nes iki jo dar reikia daug ką nuveikti.  

Video dar viena sritis, kurioje šiemet turėjau šiokį tokį progresą. Gaila laiko nesuradau visiems projektams įgyvendinti, bet tikrai nuveikiau nemažai. Gimė [Ne.Normalūs] projektukas, pavyko bent jau kelis Laukinio Trail bėgimus užfiksuoti ir aišku asmeninių kelionių fiksavimas. 

Filmavimo ir montavimo įgūdžiai yra tobulinami ir tikrai 2017 metais pradžiuginsiu ne vienu geru montažu. Čia jei nedirbat ir turite laiko, galite pažiūrėti kelis vertus dėmesio:

{Laukinis Trail}

[Ne.Normalūs]

Žiauriai geras ir smagus projektukas - Pirmos Canicross varžybos Lietuvoje PROMO


Visus kitus senus ir naujus video galima rasti ir pažiūrėti čia:
https://www.youtube.com/user/mgreblikas/videos