Bėgimas aplink Top-10 Lietuvos ežerų - Alaušas ir Luodis [VIDEO]

Pasiskaityti apie tai galima čia:

Alausas - http://mgreblikas.blogspot.com/2014/10/begimas-aplink-alauso-ezera-2014.html

Luodis - http://mgreblikas.blogspot.com/2014/10/begimas-aplink-luodzio-ezera-2014.html

Audio knyga ir kaip ji atėjo į mano gyvenimą...

Audio knygą atradau pernai važiuodamas mašina į Italiją ir kai per 2 dienų kelionę aš perklausiau dvi knygas:

1) Haruki Murakami - Avies medžioklė (R)

2) Haruki Murakami - Prisukamo paukščio kronikos (dvi knygos)

Vairavimo laikas neprailgo, netgi stebėtinai lengvai buvo įveikta kiekvieną dieną po 1000 km ir nei karto nepagalvojau apie nuobodulį, miegą ir t.t. muzikos visai neklausiau. Žodžiu buvo super.

Po tos kelionės, pradėjau ieškoti galimybių audio knygas klausytis/skaityti važiuojant į darbą, bėgant ilgus bėgimus ir t.t. Lietuviškų audio knygų pasirinkimas buvo skurdokas, nusipirkimas komplikuotas, klausymosi/parsisiuntimo platforma sudėtinga...

Tačiau kam išradinėti dviratį, kai pasaulyje dviračiu važinėjasi jau daug žmonių. Amazon teikiamas servisas audible.com patraukė mano dėmėsį ir dabar nuo 2014 metų pradžios, mes su juo draugaujame labai intensyviai. Aišku knygos įgarsintos anglų kalba, bet tikrai žiauriai profesionaliai ir tikrai klausosi labai smagiai. Aišku klausytis audio knygos atliekant intensyvias treniruotes nepavykta, bet bėgant ilgus begimus arba lengvus, visa laiką klausausi kas tuo momentu būna mano grojaraštyje. 

Čia išklausytų knygų sąrašiuką per 2014 metus ir pažymėsiu (R) raide knygas, kurias rekomenduočiau perskaityti arba paklausyti :)

1. The Art of Mental Training (Unabridged) - D. C. Gonzalez (R)

2. Good Business - Mihaly Csikszentmihalyi (R)

3. Age of Context (Unabridged) - Robert Scoble, Shel Israel (R)

4. The Rise of Superman: Decoding the Science of Ultimate Human Performance - Steven (R)

5. Running Away (Unabridged) - Robert Andrew Powell

6. A Survival Guide for Life (Unabridged) - Bear Grylls (R)

7. The Auschwitz Volunteer: Beyond Bravery - Witold Pilecki, Jarek Garlinski (translator) (R)

8. The Art of Learning (Unabridged) - Josh Waitzkin (R)

9. Finding Ultra: Rejecting Middle Age, Becoming One of the World’s Fittest Men, and Discovering Myself - Rich Roll

10. The Summit Seeker (Unabridged) - Vanessa Runs

11. Stop Drifting, Start Rowing (Unabridged) - Roz Savage (R)

12. The Everything Store: Jeff Bezos and the Age of Amazon - Brad Stone

13. Business Stripped Bare: Adventures of a Global Entrepreneur - Richard Branson

14. Eat and Run (Unabridged) - Scott Jurek, Steve Friedman

15. Steve Jobs - Walter Isaacson (R)

16. Wild: From Lost to Found on the Pacific Crest Trail (Oprah's Book Club 2.0) - Cheryl Strayed

17. Outliers - Malcolm Gladwell (R)
18. Rich Dad Poor Dad - Robert T. Kiyosaki (R)
19. The Spirit of Kaizen - Bob Maurer, Leigh Ann Hirschman (R) - knyga, kurią turi būti perskaitęs kiekvienas žmogus!!!
20, The Quest - Daniel Yergin (R) - kas yra/buvo/bus energetika, saugumas ir kaip tai įsilieja į šiuolaikinis pasaulis. Knyga verta kiekvieno išleisto pinigo :)
21. My Life on the Run (Unabridged) - Bart Yasso, Amby Burfoot
22. Why Good People Can't Get Jobs: The Skills Gap and What Companies Can Do About It - Peter Cappelli
23. The Obstacle Is the Way: The Timeless Art of Turning Trials into Triumph - Ryan Holiday
24. The Practicing Mind: Developing Focus and Discipline in Your Life - Thomas M. Sterner (R) - knyga kuri pakeis jūsų kiekvieną dieną į gerą pusę.

Bėgimas aplink Luodžio ežerą - 2014

Ruduo nesnaudžia ir temperatūra krinta kiekvieną dieną. Kai reikėjo rinktis aplink kurį ežeriuką bėgti - Luodį ar Avilį, nusprendžiau rinktis Luodį, nes mažiau atvirų vietovių ir kovoti/"mėgautis" lediniu vėju Luodžio apylinkėse teks mažiau.  

Susiruošus laisvo penktadienio ryte prie Luodžio, termometro stulpelis rodė nei daug, nei mažai +2 laipsnius šilumos, lietus ir vėjas... Tačiau optimistiškai nusiteikęs, susikrovęs "viską" ko galėtų prireikti, pajudėjau link Salako miestelio.

Vilnius išlydėjo vėjo gūsiais ir smulkiu lietumi, tačiau mano viltis - Lietuvos sinoptikai, manęs nenuvylė, atvykus į vietą oras buvo patenkinamas mano užmojams.

Kaip ir buvo galima tikėtis, prie tokios temperatūros organizmas vis dar nepratęs ir priešinasi, nenori lysti iš šilto automobilio ir tie pirmieji šalti kartai, visą laiką būna tokie patys, bet sukaupęs visą norą kažką atrasti, išlendu ir ruošiuosi judėti numatytu maršrutu. 

Automobilį tokiose kelionėse, visą laiką palieku prie bažnyčios. Kiekvienas bažnytkaimis turi tokioje vietoje sutvarkęs automobilių stovėjimo aikštelę ir netgi beveik visur būna viešas tualetas - jei reikalas prispirtų.  

Pačiumpu 0,5 litro vandens , porą GU geliukų, jei netyčia užtrukčiau/pasiklysčiau, ir pirmyn aplinkui Luodį, kuris pasinėręs rudens rūke ir šaltyje tyvuliuoja už geltonų medžių sienos tolumoje. 

Maršrutas pirmoje dalyje driekėsi miškais ir tikrai labai džiugino berimstantis vėjas, kuris po gero pusvalandžio visai pranyko, tačiau ne ilgam, atviroje antrojoje maršruto dalyje, jis vėl atsibudo ir suteikė daugiau motyvacijos kuo greičiau pasiekti automobilį.  

Tik pradėjus bėgimą, dar nespėjus įsijausti vidurį miško mane pasitinko žydų kapinės.

Ištrauka iš zarasai.lt:

Senosios žydų kapinės

 

Į rytus nuo Salako, miške yra senosios žydų kapinės. Kada jos įkurtos, nėra žinoma, tačiau paskutinis laidojimas vyko 1941 m. Kapinės užima 1,51 ha plotą. 1998 m. aptvertos metaline tvora, kurios perimetras – 531 m.

Tvoros šiandien jau nebelikę, tačiau užlaidojimo plotas ir ten tvyranti atmosfera tikrai neeilinė. Aišku džiugino nupjauta vietinė miško augmenija, nes kitaip nebūtų pavykę pasižvalgyti po teritoriją, tačiau viskas kitkas nieko gero - daugiau jokios informacijos, jokių paaiškinimų/aprašymų suprantama kalba. Manau nebūtų žiauriai sudėtinga pateikti nors tokį aprašymą, kaip iš zarasai.lt.

Toliau bėgant keliose stovyklavietėse ir sodybose pavyko prasibrauti prie ežero ir pasidairyti, tačiau tai ne tas ežeras, kuris turi nuostabias apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiveria svaiginantys vaizdai. Gal todėl čia neradau didelio kiekio prabangaus nekilnojamo turto, kuris apsupęs Alaušo ir kitus vaizdingus Lietuvos ežerus.

Pirmoje pusėje sutikau tik viena žmogų, t.y. vieną super "pavargusį" vietinį triatlonininką su dviračiu, vos vos judantį, vakarykščių varžybų šleifas buvo toks stiprus, kad greičiausiai buvo ką tik po finišo.

Antroji trasos dalis, visiškai neverta dėmesio - vietinės reikšmės asfaltuotas kelias, pakankamai intensyvus automobilių eismas ir ežeras pasislėpęs už neįžengiamų medžių bei krūmynų ruožo, plytinčio tarp kelio ir vandens.

Truputį apie tai, kas mane linksmina jau ne pirmą kartą - susitikimai su vietiniai keturkojais. Darau išvadą tokią, kuo rečiau jie mato žmones, tuo daugiau siurprizų iš jų galima tikėtis.

Šunys, šunys ir dar kartą vietiniai šunys... Ketverių vietinių šunelių gauja, buvo didžiausia ir rimčiausiai nusiteikusi, patikrinti kas yra kas. Kaip tuo metu aš džiaugiausi vis dar turimais figūranto įgūdžiais, kuriuos įgavau domėdamasis šunų dresūra ir figūranto darbo patirtimi. Viskas baigėsi sėkmingai, pavyko išaiškinti kas čia bosas ir mūsų keliai išsiskyrė be nuostolių.
Jei kas bandys bėgti šiuo ir kitais maršrutais, siūlyčiau būti pasiruošus ir blogiausiam variantui - jie tikrai tikrins ar minkšta tavo koja. Bėkite be ausinukų, girdėkite kas darosi už nugaros, nes jie (šunys) atsiranda iš niekur, labai tyliai ir lojimu praneša apie savo ketinimus tik paskutiniu momentu, jei nepavyksta prisėlinti nepastebėtiems, reikia juos pasitikti atsisukus į juos veidu kuo ankščiau ir neleisti būti užkluptiems iš už nugaros netikėtai.

Dar vienas geras nuotykis - bulius. Taip taip, tas kuris pririštas prie kuolo pievoje. Kai vienoje laukymėje judėjau visai šalia mane stebinčio "mažulio", staiga nustebai kai, tas "mažulis" pajudėjo link manęs su rimtais ketinimais, patikrinti į mane savo ragų ar kaktos tvirtumą, žiauriai nudžiugau, kai tas kuoliukas liko įsmeigtas ten kur ir turėjo likti ir išgelbėjo mane nuo sprinto Luodžio apylinkių pievomis... Nelabai supratau kas galėjo patraukti taip jo dėmesį, gal mano raudonos spalvos kepuriukas o gal tiesiog norėjo jis pasibičiuliauti? :). Tuo momentu prisiminiau F.O.C.U.S Running klubo narius su savo raudonomis aprangomis ir šypsena nušvito mano veide... :)
Gal kas gali pasakyti, ar tikrai šie keturkojai turi neapykantą raudonai spalvai , o gal tiesiog tai visiškas falklioras?

GPX trasa, jei bus norinčių kartoti: http://www.gpsies.com/map.do?fileId=osthswytzqvbkmqt

Kada ir kur aš bėgu, galima rasti šioje paskyroje: https://www.facebook.com/balticwildrun

Jei yra noras jungtis, prašom kontaktuoti ir susiderinsim :)

Bėgimas aplink Alaušo ežerą - 2014

Praėjusį penktadienį ruduo jau buvo pradėjęs skleistis įvairiausiomis spalvomis, saulė vis dar šildė "makaulę", todėl laisvadienis buvo išnaudotas pasižvalgymui aplinkui vieną iš TOP-10 ežerų - Alaušą.  

Ką galima būtų papasakoti apie tai kas buvo atrasta bėgimo metu, o gi tikrai nedaug. Tik du pagrindiniai dalykai verti aptarimo:

1) Alaušas, kaip ir kiti Lietuvoje ežerai ir jų apylinkės, tikrai nuostabus.

2) Beveik visas jis apsuptas "PRIVATI VALDA" teritorijomis ir pasigrožėti, "paliesti" jį paprastam piliečiui neliko galimybės.

Bėgdamas aplink, pagaliau "supratau" kur lietuviai (daugelyje sodybų plevėsavo dvi vėliavos - trispalvė, bei vytis) investuoja savo uždirbtus arba nuslėptus nuo mokesčių pinigus, tai sodybos prie Alaušo ežero. Jos stebino netik savo šiuolaikiškomis išvaizdomis, bet ir savo dydžiu, elniais aptvaruose, šunimis bei užtvertais priėjimais prie ežero...

Ką turi bendro Alaušas ir Asvėja? Abu ežerai nuostabūs, tačiau Asvėja daugiau prieinama/pasiekiama keliaujančiam piliečiui, kuris gali pabūti aplinkui plytinčiuose "laukiniuose" miškuose, daugiau "to" kuo mes visą laiką didžiuojamės pasakodami užsieniečiui apie Lietuvos gamtą, o Alaušas man priminė ežerą esantį kažkur senosios Europos vidurį (Vokietija, Olandija ir t.t.), kur be leidimo prie jo neprieisi, išsimaudyti tam neskirtoje vietoje pavyks tik paslapčia, miškai ir visa teritorija aplinkui - "PRIVATI VALDA", kuri priklauso tik išrinktiesiems :(

Bėgti aplinkui Lietuvos ežerus, nėra taip paprasta, netgi sakyčiau - truputėlį pavojinga. Užpultas palaido "sodybų sargo" buvau 3 kartus, todėl jei nežinai kaip elgtis puolant šuniui, geriau bėgimo nekartok ir rinkis draugiškesnę aplinką.

TOP-10 planas toliau bus vykdomas ir iki šalčių apibėgsiu aplink Luodžio bei Avilio ežerus. Jei vėlyvas ruduo nepagailės gerų orų, tai imsiuosi ir kitų ežerų iš TOP-10 sąrašo.  

Maršrutas ir vietos, kurias verta apžiūrėti aplinkui Alaušo ežerą:

GPX trasa, jei bus norinčių kartoti: http://www.gpsies.com/map.do?fileId=tnehbpenxyrpejei

Kada ir kur aš bėgu, galima rasti šioje paskyroje: https://www.facebook.com/balticwildrun

Jei yra noras jungtis, prašom kontaktuoti ir susiderinsim :)

Dar kelios užfiksuotos akimirkos, kurios padės susidaryti įspūdį, koks yra Alaušas:

Atrask tai, kas visai šalia.... [VIDEO]

Teko keletą savaičių padirbėti Milton Keynes, Anglija, todėl kai tik pasitaikė laisvesnis vakaras nusprendžiau truputėli pasižvalgyti po apylinkes ir pažiūrėti kur čia galima pabėgioti ir ką gero pamatyti. O pasirodo visai įdomių dalykų būna paslėpta visai šalia, tik reikia apsidairyti ir nebijoti žengti vieną, kitą žingsnį į priekį.
 Grand Union Canal - pasirodo Anglijoje yra kanalas, kuris driekiasi nuo Birminghem'o apie 220 km link Londono, jame anglai vis dar plaukioja baržiniais laivais, juose gyvena ir jaučiasi laisvi. Tikrai buvo nuostabu stebėti laivus nuo sutrešusiu, avarinės būklės iki nerealiai gražių, tiesiog namų ant vandens. Jie ten žvejoja tiesiai per laivo langa, nuo jo denio ir gaminasi valgyti virtuvėje laive arba ant laužo krantinėje. Ta bendruomenė man priminė kažkuo Christiania, Kopenhagoje, nors tokios laisvės jie čia tikrai neturi:) .
 Pasidomėjus plačiau, pasirodo net Ultra bėgimas yra palei šį kanalą, kuris greičiausiai nėra labai populiarus, visgi 145 mylios yra netrumpas keliukas :)
 Kaip man sekėsi ir ką aš ten pamačiau galima pažiūrėti čia:

Trail Running at Milton Keynes, UK from Baltic Wild Run on Vimeo.

Bėgimas aplink Avėjos ežerą - 2014

Asvėja - kažkas magiško ir nuostabaus Lietuvos ežerų padangėje. Ežeras, kuris nominuotas ilgiausiu ir turbūt gražiausiu Lietuvoje, šiemet pirmą kartą priėmė "trail bėgimo" entuziastus. 

Organizatoriai nuveikė nuostabų darbą, parengė trijų distancijų trasas (10, 33, 55 kilometrų), aiškiai jas sužymėjo ir leido džiaugtis nerealiais vaizdais, bėgant aplinkui ilgiausią Lietuvos ežerą.

33 km distanciją leido patirti visus malonumus ir truputį pakovoti su savimi. Nenorėjau persistengti ir rinktis ilgosios trasos, vien dėl artėjančio Vilniaus maratono ir sumažėjusių treniruočių skaičiaus, kuris sutrumpėjo dėl neprognozuojamo darbo grafiko ir kelionių. 

Kai nekeli labai aukštų reikalavimų rezultatui, neblogai pažįsti trasą ir stengiesi kuo daugiau būti ir pagauti būseną - "being in the Flow", viskas nusidažo visai kitomis spalvomis ir nuotaikomis. Nei vienas kalniukas nebūna persunkus, atstumas per ilgas, finišas per toli ir niekas (balsas galvoje) nekalba nesąmonių. Tiesiog bandai sugerti visas teigiamas emocijas, būti čia ir dabar, galvoti apie nuostabiausius dalykus žemėje - laimę, meilę, šeimą... Vieną kartą atidarius tas duris ir per jas žengus į vidų, daugiau jų užverti ar pamesti raktą nesigaus, tu tiesiog vis bandai žengti ten ir praradęs laiko nuovoką, būti ir atrasti vis naujus pojūčius, emocinę pusiausvyrą ir pilnatvės jausmą.

Pernai pirmą kartą aplink Asvėją bėgau bandydamas prisiliesti prie istorinių šio ežero ištakų ir bėgimo metu klausyta audio knyga E. Malukas "Karalienė Barbora", tai tik padėjo labiau išjausti, tačiau tikrai nesitikėjau po metų skrieti tomis pačiomis vietovėmis su didžiuliu "trail bėgimo" mylėtojų būrių ir džiaugtis nuostabia bėgimo švente, bei užplūdusiais naujais pojūčiais.
Labai tikiuosi šis bėgimas taps Lietuvos trail bėgimo entuziastų vasaros sezono uždarymo renginiu ir leis kiekvienos vasaros pabaigoje prisiliesti prie šio nuostabaus gamtos lopinėlio.

Velniškas vakaras su Geniminu Griniumi (video)

LTU TrailRunning People susitiko su Gediminu, paminėjo jo praėjusį gimtadienį, prabėgo simbolinį Vilniaus centro trailiuką, užkopė į Gedimino kalną, užkando arbūzo ir pasiklausė linksmų Gedimino trailo ir ne tik istorijų.

Velniškas vakaras su Gediminu Griniumi from Baltic Wild Run on Vimeo.

Dolomiti Extreme Trail 2014 (video)

Dolomiti Extreme Trail 2014 from Baltic Wild Run on Vimeo.

53 km jau nebuvo baisu, tačiau 3800 m sukilimo ir tiek pat nusileidimo - jau kėlė šiokius tokius nerimo drugelius. Ir kaip paaiškėjo ne be reikalo. Atvykus į Forno di Zoldo Belluno, Dolomitai pasitiko nuostabiu oru ir nepakartojamais vaizdais.  Prieš numerių atsiėmimą turėjau šiek tiek laiko, todėl spėjau truputėlį pačiupinėti trasos (apie 6 km). Radau, kaip ir galima tikėtis, 1,5 km aukštyje pavasarį tik ateinantį - tirpstantis sniegas, upeliais tekantis vanduo ir purvo vonios, mintis apie komfortą ir lengvą pasibėgiojimą dingo ir truputį pradėjo sėtis nerimo sėkla galvoj.

Pasidarė visiškai aišku po dar kelių trasos atkarpų apžiūrėjimo, kad turėsiu kažką nepamirštamo ir tikrai reikalaujančio visų jėgų.
12 valandų likus iki starto, organizatorių ištartos kelios frazės - pažadino laukimo ir nerimo pliūpsnį, kažkur viduje:
* Trasoje yra apie 2-3 km sniego ilgio ruožas, bukite atsargūs.
* Sniegas šlapias, todėl yra rizika nuslysti, savanoriai budės, saugos, jei reikės gaudys...
* Trasa sunki, bet to juk jūs ir atvažiavote....
* Šią trasą geriausiai apibūdino elitinė sportininkė, kuri moterų kategorijoje laimėjo šių metų bėgimą, o bendroje įskaitoje buvo 15-ta: - Ši trasa, kaip poezija ir skausmas vienu metu :)

Po tokių pasisakymų buvo aišku, kad šeštadienio rytą (startas 5:30) startuos neeilinis nuotykis Dolomitų kalnuose.
Rytas prasidėjo, kaip ir priklauso Italijoje, nuostabaus skonio kapučino kavos puodeliu starto vietoje (kavinės visos pradėjo dirbti nuo 4 val. ryto), dienos plano aptarimu tarp LT bėgimo entuziastų, bei starto laukimo bundančių kalnų apsuptyje. Prieš startą dar galvoje sukosi visokių keistų minčių, planų ir t.t., tačiau paskui viskas dingo ir liko tik aš ir kalnai.

Pirmas 15 km buvo smagūs ir nesudėtingi, tačiau oras kaito, saulė darėsi vis stipresnė, todėl reikėjo maksimaliai koncentruotis ir laikytis skysčių ir maisto strategijos, nes tikrai nesinorėjo vėl turėti bėdų su virškinimu ir savijauta. 6 km. nusirengiau visus ilgus ir šiltus drabužius ir pajudėjau lengvai ir vėsiai.
Sniego, purvo intarpai prasidėjo nuo 10 km ir su kiekvienu kilometru vis darėsi daugiau ir daugiau.
Prasidėjus singletrack'ui pakliuvau į lėčiau judančių bėgikų būrį, kur lenkimai buvo visiškai neįmanomi, todėl buvo susitaikyta su esama padėtimi ir grožimasi laukine gamta, bei bandoma išvengti "dribimų" į kiekvieną purvo+sniego+ledinio vandens vonią :)

Dideli nuotykiai prasidėjo nuo 14-15 km, lipant į pirma labai stačią įkalnę (statumas - lyg liptum kopėčiomis) suplėšiau vienos lazdos diržą, 10 metrų už manęs prasidėjo akmenų griūtis, kitiems dalyviams tiesiai ant galvų - visi laiku sureagavo, aukų pavyko išvengti. Kaip ir nieko nenutiko, tačiau baimės pridėjo visiems ir tempas dar labiau sulėtėjo.

Techniškai sudėtingas kopimas pasirodė visiškai niekis, palyginus su techniškai sudėtingais nusileidimais - virvės visai šalia krioklio, slidu ir klaidos padarymo galimybė dideli, o taip nesinori baigti čia savo pasirodymo. Saulė taip pat nuo pačio ryto negailėjo, todėl skysčiai tapo labai svarbūs. Vandens buvo beveik visur, nes gerti galima ko ne iš kiekvieno sraunesnio kalnų upelio, kurių buvo begalė. Išgerdavau maždaug apie 1 litrą vandens kas valandą ir dehidratacijos taip ir nepasiekiau. Ledinis vanduo periodiškai atgaivindavo ir nuteikdavo pozityviai. Vienas italas netgi dantis valėsi vieno sustojimo prie vandens šaltinio metu, gaila nekalbėjo angliškai, todėl nepavyko sužinoti šio jo sprendimo priežasčių.
Prasidėjus sniego ruožui, kuris driekėsi apie 3 km, buvau visiškai šokiruotas. Teko leistis virvėmis nuo stataus snieguoto šlaito, šokinėti nuo vieno sniego kupsto ant kito, pavargau kaip "šuo", kol supratau, kad čiuožti ant užpakalio yra optimaliausią ir linksmiausia metodas pasiekti pakalnę šioje atkarpoje. Vietomis sniego storis buvo apie 1,5 metro, kadangi koja kelis kartus įsmuko iki kirkšnies ir "dugno" nepavyko pasiekti.

Bėgant kalnų šlaitais, įkalnėmis ir nuokalnėmis niekaip nerasdavau galimybės paimti kamerą ir nufilmuoti visus purvo vonių niuansus, ledinio vandens upelius ir bundančios gamtos grožį, nes rankose visą laiką buvo kopimo lazdos, akys sekė visą laiką kas vyksta po kojomis, nes tik atsipalaiduoji ir jau turi nuostabų dribimą į ledinį vandenį arba tokios pačios temperatūros purvyną.
Kartais buvo renkamasi alternatyva judėti lėtai prieš galimybę judėti greitai ir nukritus čiuožti kelis šimtus metrų žemyn, o paskui jei viskas OK tuos pačius šimtus metrų kabarotis atgal ir bandyti tęsti savo kelionę.

Organizatoriai labai sumaniai sudėliojo trasą, nes iššūkiai sekė vienas kitą ir nebuvo nei vieno nuobodaus kilometro. Maitinimosi punktai vietoje ir laiku, juose visko ko širdis geidė, gal vienintelis trūkumas, vėlesniuose punktuose, nebuvo sūraus maisto, bet šį kartą man kaip ir nelabai jo trūko.

Mėšlungis - šį kartą radau kaip su juo kovoti, pasitelkiau šalto sniego kompresus , kurie atvėsino raumenis ir leido jaustis gerai visą antrąją trasos dalį.
Finišuoti nebuvo lengva, nes  "tiesioji" buvo ~8 km ir vis į nuokalnę, zigzagu su ~1000 m  peržemėjimu. Lygumų sraigei tikrai buvo ką veikti, tačiau kaip bejudėčiau lėtai, šioje atkarpoje turbūt aplenkiau daugiausiai bėgimo dalyvių.

Truputį statistikos: http://www.movescount.com/moves/move33390930

Tokio tipo bėgimams reikalingi bėgimo bateliai būtų su didelių ir galingu protektoriumi, greitai džiūvantys ir atsparūs sudėtingai vietovei, nes iš mano batų po šio bėgimo liko tik "šlapia" ir "juoda" vieta :) Visa laimė, finišavus gavau naujus Trail tipo bėgimo batelius, vietoj finish'erio medalio :)

Keletas panoraminių vaizdų, kurie padės susidaryti, kokie nuostabūs Italijos Dolomitai ir koks nuostabus buvo oras:

Pastebėjimai iš Trakų ir Vilniaus bėgimų :)

Jau antri metai iš eilės dalyvauju šiuose dviejuose pavasariniuose bėgimuose - Trakų ir DnB pusmaratoniai. Antri metai iš eilės registruoju bendradarbių komandą ir todėl pabandysiu įvertinti organizatorių įgūdžius bendraujant su klientais ir ką gerai arba blogai jie daro (tai tik mano patirtis) :)
1. Registracija į renginį:
  a) Trakų pusmaratonis - nusiunčiau dalyvių sąrašą elektroniniu paštu ir užregistravo komandą per 1-2 dienas. Sąskaitą buvo išrašyta per 3 paras, iš kurių 1 nedarbo diena.
  b) DnB pusmaratonis - nusiuntė registruotis į web puslapį, išmesti arba pakeisti informaciją apie dalyvį sąraše per web puslapi galimybės nėra, elektroniniu paštu komunikuoja labai lėta - vienas laiškas per savaitę :) Sąskaitą išrašė po ilgų bandymų prisibelsti per 1,5 savaitės ir tai neteisingai, turėjo taisyti.
2. Grupinės registracijos nuolaidos:
  a) Trakų pusmaratonis - nuolaida pritaikyta, pabendravus su organizatoriumi socialiniam tinkle.
  b) DnB pusmaratonis - į jokias kalbas nesileido, griežtas "NE" buvo atsakyta paštu.
3. Numeriai ir jų išdavimas:
  a) Trakų pusmaratonis - viskas vienoje vietoje, komandos numeriai sugrupuoti, bet atsiimti gali kiekvienas asmeniškai arba visos komandos iškarto. Patys numeriai - super kokybės, vandeniui, trinčiai ir t.t. atsparios medžiagos.
  b) DnB pusmaratonis - numeriu išdavimas per dvi vietas - DnB banke Oze ir Akropolyje :) Informacija web puslapyje teigė, kad pusmaratonio distancijos numerius pasiimti banke, tačiau ten pat jokios informacijos apie tai jei pusmaratonį bėgantis narys yra komandoje, tavo numeris "stebuklingai" nukeliauja su visos komandos numeriais į Akropolį. Kam tokia "super" logistika reikalinga, niekaip nesupratau, nes Akropolyje komandiniai numeriai vistiek nebuvo sugrupuoti ir kiekvieno numerio reikėjo ieškoti atskirai, ko pasekoje klaidų nepavyko išvengti. Patys numeriai - popierius, kuris neatsparus vandeniui, plyšta, sunkiai tvirtinasi ir ne visą laiką lieka pritvirtintas iki finišo.
4. Vanduo ir maitinimo punktai:
  Daug prirašyta apie tai, kaip nesisekė šių dalykų suvaldyti DnB pusmaratonio organizatoriams ir kaip viskas buvo puikiai Trakų pusmaratonyje. Prie šių pastebėjimų galėčiau pridėti vieną - vanduo 0.5 litro talpoje yra žymiai geriau nei 2 litrų. DnB - kaip minimum pakeisti tarą iš labai didelės į mažytę. O kalbos, kad nereikia imti dideliu butelių ir t.t. manau neveikia, nes kas yra ant stalo vandens punkte, tą galima imti pagal nutylėjimą :) O 2 litrų buteliai tikrai stovėjo ant stalų vandens punktuose.

Vilniuje trasa ir oras, akivaizdžiai buvo ne PR darymui, manau PR atidėti galima iki Kauno arba Olimpinio bėgimo.

Keista buvo matyti žmones, visiškai nesusivokusius ką reikia daryti prie +32 laipsnių  ir kaip išlikti aktyviam. Žiauru buvo stebėti krentantį politiką prieš pat kojas su stiklinėmis akimis ir nesuvokiančio aplinkos. Tačiau buvo labai smagu pasidalinti vandens atsargomis su puškuojančiais bėgikais ir išgirsti jų ačiū, bei pajusti pagalbos ištiestą vandens šlangą arba vandens pilną kibirą iš gerai nusiteikusių vilniečių :)

Linkiu visiems daugiau tolerancijos, pagalbos vieni kitiems ir ne kas kitas kaip jūs patys atsakingi už tai ką darote...

Cyprus Trail Running

Cyprus Trail Running 2014

Smagiai pabėgiojau su naujais bičiuliais iš Kipro.Įdomi patirtis buvo, kai iš +13 persikeli į +35 laipsnius šilumos, miegi tik 3 valandas ir paskui skrieji Kipro kalvomis. Keisti dalykai vyksta su žmogaus kūnu, bet patirtis yra patirtis :) 

Nemalonu buvo sutikti gyvate, tiesiai po kojomis, bet viskas gerai, kas gerai baigesi :) 

Tegu kiekvienas sekantis žingsnis atneša naujus nuotykiu... Dolomitai jau laukia :)

Su šv. Vėlykom ir pavasariu!

Vilnius Trailrunning - Happy Easter :) .

Su šv. Vėlykom ir atėjusiu nuostabiu pavasariu nuo bundančių Vilniaus kalvų :) 

Jei bus norinčių, galiu pabūti vedliu ir supažindinti su šia nuostabia Vilniaus Trail bėgimo trasa.

Eco Trail de Paris - 2014 (80k)

Video link: http://vimeo.com/90828535

Tai buvo mano pirmas bėgimas ilgesnis nei 55 km ir tai tikrai kėlė keistą nerimą, nebuvo visiškai aišku, ko laukti, su kokiais sunkumais susidursiu ir kaip pavyks susitvarkyti su vidumi. Aišku pasitikėjimo pridėjo finiše laukianti šeimyna ir Lietuvoje nuotoliniu būdu palaikantys LTU Trail Running People ir BLOGiečiai :)
Pirmieji 22 km prabėgo labai konservatyviai, beveik visą laiką buvo lyguma, per šiuos kilometrus surinkau tik 180 m sukilimo, saugojau kojas ir visą energiją ateities kalvoms.  Mano nelaimei vėjas nurimo, dangus išgiedrėjo, temperatūra pakilo ir jau "šiaurės žmogus" pradėjo kaisti. Deja be nuobodžių laukų, pamiškių, krūmynų, gyvenviečių ir vedukų, nieko uždegančio nepamačiau ir 22 kilometre esantį "gaivinimosi" punktą pasiekiau vis dar geros savijautos, bei su viltimi kažkur netolimoje ateityje pamatyti kalvas, "single track'ą" ir t.t.

Sekanti atkarpa nuo 22 km iki 45km buvo lemtinga, bet taip pat ir labai įdomi. Ties 28 km pradėjau jausti, kad kažkas negero darosi su mano skrandžiu, jis pilnėja/stoja, todėl prakaitavimas liovėsi, vanduo pradėjo kliuksėti skrandyje, o temperatūra aplinkos ir vidaus kilo. Miškuose turėjau atvėsti, tačiau medžių lapija dar labai nyki, o vėjas visiškai "išsijungė", todėl viltį atvėsti miškuose teko nuvyti. Kiekvienas didesnis kalniukas pasidarė vis sunkesnis ir po kiekvieno kopimo pabaigos mintis apie vėmimą mane pradėjo persekioti. Negerą jausmą stiprino nemažai Eco-trail kolegų, kurie gyveno tokiomis pačiomis problemomis ir jau buvo pasinėrę į "priekelmių" karalystę. Žinodamas kaip man būna blogai po šio proceso, bandžiau vengti arba atidėti "jį" maksimaliai ilgai - likau tik su "baselayer'iu", sumažinau tempą, geriau vandenį mažais gurkšniais, priverstinai stojau "šlapintis" (nebuvo lengva), tam tikra laiko tarpa visai nieko nevartojau ir tik pasijutus kiek saugiau/lengviau sportinį gelį su keliais vandens gurkšniais susiurbdavau.
45 km buvo tik vanduo, o sekantis punktas tik  55 kilometre su maistu, kurio pagalba gal būt pavyks atgaivinti skrandžio veikimą ir atstatyti kalorijų/energijos trūkumą. Šalto vandens keli gurkšniai laikinai pagerino situaciją, bet mėšlungis pradėjo persekioti jau kiekvienoje lygioje atkarpoje.

Nežiūrinti į tai kad savijauta buvo nekokia, tačiau teiginys - "get fun my frend!!! - autorius žinomas:)" sukosi galvoje visą laiką. Mėgavausi slenkančių pro šalį apylinkių, miestelių vaizdais - pilys, sodai, vietiniai sirgaliai, vaikams dalinau penkis ir t.t. Stengiausi viską daryti, kad tik nesisuktų mintys apie tai, kas vyksta viduje. Žiauriai smagu buvo išgirsti prancūzų tembru "Marius!!! GO GO" trasoje.

55 kilometras mane pasitiko su nauja strategija -> Coca-Cola + sūrūs čipsai, tik nuo šių dalykų, kai apie juos galvojau arba į juos žiūrėjau, manęs nepurtė. Ir BUUM, po pirmo 0,5 litro šaltos Colos ir saujos čipsų mano skrandis pasakė - YES MAN, I LIKE THAT :). Kofeinas pravėrė akis, praskaidrino mintis ir žodžiu kojos buvo pasiruošusios nešti (beveik Red-Bull reklama).

Išpyliau visus elektrolitus, papildžiau gertuves 0,5 litro Colos ir 0,5 litro vandens, užsidėjau žibintą ant galvos, apsirengiau, nes "tipo" visi rengėsi, nes "tipo" turėjo atvėsti, nes "tipo" naktis ir jau buvau "pasiruošęs" tamsiam periodui :). O gavosi taip - po 2 km buvau slapias, prakaitas vėl sruvo upeliu, net vienu momentu pagalvojau - pradėjo lyti, nors skrandis jau dirbo, akys rodė, kojos nešė, reikėjo kažką koreguoti. Nenorėdamas "ištirpti", visus "naktinius apsirengimus" vėl sukroviau i kuprinę ir  likau tik su "baselayer", užsistačiau visišką popsą ausinuke - "Modern Talking" ir judėjau kiek įgalėdamas greičiau finišo link, juk liko tiek nedaug :)
Bėgti visiškoje tamsoje, single-tracku paežere, kai virš galvos matai žvaigždės, skraidančius šikšnosparnius, senas pilis - tikrai nuostabu, vien dėl šios akimirkos verta buvo tiek "vargti".
Atvėsus orui perkaitimo ir skrandžio bėdos baigėsi, tačiau prasidėjo - didžioji NAVIGACIJA. Nors organizatoriai trasą pažymėjo neblogai, tačiau klaidų nepavyko išvengti. Buvo tokių įtartinų posūkių, kur reikėjo spėti 50% - 50 % ir remtis nuojauta.
Labai įdomus jausmas apima, kai leidiesi nuo kalno, įdedi paskutines likusias jėgas ir sutinki bėgiką, kuris juda priešinga kryptimi, klausi - "nejaugi neteisinga kryptimi aš judu?", tačiau prancūzas negali pasakyti nei žodžio angliškai, nei supranta ko aš čia klausiu, toliau lieki prie savo krypties ir neapsirinki.
Dar viena situacija - sutinki porą (vyras ir moteris) su prožektoriais ant galvos, bėgimo kuprinėmis ir t.t. bėgančius vėl priešinga tavo judėjimui kryptimi, po tokio pačio klausimo "nejaugi neteisinga kryptimi aš judu?", gaunu atsakymą - "no, no we are turisto !!!:)", apsidžiaugiau ir nulėkiau toliau.
Tačiau pasiklysti visgi pavyko, tačiau ne kažkur miške, o tiesiog Paryžiuje, bėgant paleis upę. Mieste navigacija dėl šviesų ir palengvėja ir tuo pačiu metu pasunkėja, nes šviesą atspindinčių objektų, kuriuos gali palaikyti trasos žymėjimu, atsiranda labai daug, reikia būti labai išradingu ir pasikliauti savo navigacijos sugebėjimais, nes bandos jausmas gali nunešti labai toli.
Tamsos laiko moralas - koncentruokis į kelią, žiūrėk kur statai kojas ir nesidairyk į tave lenkiančius arba lenkiamus bėgikus, nes krisi skaudžiai :) Pamoka išmokta, gerai kad ne savo kailiu :)
Puiku, nes derinys Coca-Cola + vanduo vežė ir nuvežė iki pačios pabaigos, o blogi atsiminimai pasimirš ir liks tik teigiama emocija.

Truputį statistikos čia: http://www.movescount.com/moves/move28528551

Treadmill training during cold weather at winter :)

Paskutinės savaitės puikiu oru bėgikų nedžiugino. Vidutinio intensyvumo treniruotes buvo galima daryti ir prie tokios -15 ir netgi -20 laipsnių šalčio, tačiau apie tempo arba intervalines treniruotes to pasakyti  negalima.
Niekada nebuvau didelis fanas sporto klubų bei bėgimo takelių, tačiau reikia rinktis geresnį/saugesnį variantą iš blogiausių. Sugalvojau kelis variantus treniruočių ant takelio, kurios nebūtų tokios nuobodžios ir duotų šiokios tokios naudos šiuo šaltuoju periodu.

Fartlek (speed game) - mano mėgstamiausia :)
1. Start with 5 minute warming-up -> easy or moderate heart rate. 
2. 2 minute tempo session -> hard heart rate. 
3. 1 minute easy recovery jogging -> easy heart rate. 
3. 3 minute tempo 
4. 2 minute easy recovery 
5. 4 minute tempo 
6. 3 minute easy recovery 
7. 5 minute tempo 
8. 3 minute easy recovery 
9. 4 minute tempo 
10. 2 minute recovery 
11. 3 minute tempo 
12. 1 minute recovery 
13. 2 minute tempo 
14. 5 minute easy cold down 

Overall 45 minute workout for speed session 

Hills workouts (Pyramid) 

1. 5 minute warming-up 

2. 1 minute 2% incline with moderate speed 

3. 1 minute 4% moderate 

4. 1 minute 6% moderate 

5. 1 minute 8% moderate 

6. 1 minute 10% moderate 

7. 1 minute 12% moderate 

8. 1 minute 10% moderate 

9. 1 minute 8% moderate 

10. 1 minute 6% moderate 

11. 1 minute 4% moderate 

12. 1 minute 2% moderate 

13. 5 minute 0% easy 

14. Repeat pyramid  (from 2. to 12.) one more time 

15 6 minute 0% cold down

Overall 40 minute workout

Progression hills: 

1. 5 minute warming-up 

2. 1 minute 2% incline moderate speed 

3. 1 minute 4% speed–2 => moderate + 0.5 km/h 

4. 1 minute 6% speed–3 => speed–2 + 0.5 km/h 

5. 1 minute 8% speed–4 => speed–3 + 0.5 km/h 

6. 1 minute 10% speed–5 => speed–4 + 0.5 km/h 

7. 1 minute 12% speed–6 => speed–5 + 0.5 km/h 

8. 1 minute 15% (maximum incline) speed–6 

9. 5 minute 0% easy jogging 

10. Repeat Progression hill workout 

11. 11 minute 0% cold down

0.5 km/h - you can change speed step in to bigger, if you are able to handle speed and incline till end of exercise. 

Overall 35 minute workout

Interval speed game: 

1. 5 minute warming-up 

2. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

3. 1 minute tempo speed - 13 km/h 

4. 1 minute moderate speed - 10 km/h

5. 1 minute tempo speed - 13.5 km/h

6. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

7. 1 minute tempo speed - 14 km/h 

8. 1 minute moderate speed - 10 km/h

9. 1 minute tempo speed - 14.5 km/h

10. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

11. 1 minute tempo speed - 15 km/h 

12. 1 minute moderate speed - 10 km/h

13. 1 minute tempo speed - 15.5 km/h

14. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

15. 1 minute tempo speed - 16 km/h 

16. 1 minute moderate speed - 10 km/h

17. 1 minute tempo speed - 16.5 km/h

18. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

19. 1 minute tempo speed - 17 km/h 

20. 1 minute moderate speed - 10 km/h

21. 1 minute tempo speed - 16.5 km/h

22. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

23. 1 minute tempo speed - 16 km/h 

24. 1 minute moderate speed - 10 km/h

25. 1 minute tempo speed - 15.5 km/h

26. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

27. 1 minute tempo speed - 15 km/h 

28. 1 minute moderate speed - 10 km/h

29. 1 minute tempo speed - 14.5 km/h

30. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

31. 1 minute tempo speed - 14 km/h 

32. 1 minute moderate speed - 10 km/h

33. 1 minute tempo speed - 13.5 km/h

34. 1 minute moderate speed - 10 km/h 

35. 1 minute tempo speed - 13 km/h 

36. 10 minute 10 km/h cold down

0.5 km/h - you can change speed step in to bigger, if you are able to handle this speed till end of exercise. 

Overall ~ 50 minute workout

Sausio 13-toji

Ką aš atsimenu apie sausio 13-tą prie 23-rius metus:
* Naktį iš miego pažadino tėvas ir pasakė - užpuolė Lietuvą.
* Atbėgau prie televizoriaus ir pamačiau paskutinius kadrus, televizijos transliacijos nebeliko.
* Masytės dainuojama daina "Laisvė".
* Tėvas išvyko į Vilnių, buvo baisu. Kaip paskui sužinojau statė barikadas prie LR seimo.
* Gedulas, pokalbiai apie įvykius mokykloje.

Klausimas kuris šiandien skamba daugelį informacinių kanalų - ar šiandien ateitų žmonės ginti nepriklausomybės, kaip tai darė tą sunkią sausio 13-tosios naktį? Atsakymas vienareikšmiškas - aš tikrai bučiau ten ir tikrai padaryčiau viską, kad mano dukrai nereikėtų gyventi nei vienerių metų okupacijoje.

Todėl norėdamas prisiminti ir pagerbti sausio 13-tos įvykių aukas ir dalyvius, šį šeštadienį sudalyvavau "Gyvybės ir mirties kelio" bėgime iš Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Pranešėm Trispalvę visi draugiškai ir tikrai buvo laiko pamąstyti apie tai, kaip mes gyvenam ir kaip mes galėjome gyventi jei ne įvykiai prieš 23 metus. Buvo smagu stebėti jaunimą "skutantį" kiek tik kojos neša, kareivius bėgančius ritmingai lyg būtų vienas kūnas (jie ir padarė didžiausią įspūdį dukrai), sportininkus kurie bandė įveikti trasą kuo greičiau ir pasidarė visiškai ramu - mes buvom, esam ir būsim čia, ir esant reikalui ginsim tai ką jau ne vieną kartą bandė iš mūsų atimti - Lietuvos nepriklausomybę.