Traukinių žymėjimas, ale "Transpotting" lietuviškai...[VIDEO]

Kai niekada nebuvau pasiekęs 100 ir daugiau kilometrų per savaitę, šie skaičiai atrodė kiek mistiški ir baisūs. Tačiau pasiekus šiuos triženklius skaičius šią savaitę, labai nustebau, nes savijauta buvo labai puiki ir kūnas pakankamai neblogai laikė krūvį.

Kiek pamenu seniau pasiekus 70 km per savaitę, jau kildavo bėdos, keisti skausmai ir t.t. Teko keisti begimo techniką, sureguliuoti svorį ir dar daug daug ką...

Kas iš esmės pasikeitė? Gal treniruočių metodas, gal tiesiog reikėjo laiko ir t.t. Tačiau manau pagrindinė mintis yra tai, kad darbe pradėjau dirbti prie stovimo stalo ir sėdžiu mažiau nei stoviu. Pradžioje tai vargino, tačiau dabar viskas pasikeitė kardinaliai ir sėdėti ilgiau tiesiog negaliu, norisi atsistoti ir  pajudėti.

Paskutiniu metu subėgau kelis pusmaratonius:
Trakų pusmaratonis - 1:51:49
WeRunVilnius pusmaratonis - 1:53:04

Laikai labai panašūs, aišku lėti, bet tai buvo ilgųjų savaičių paskutiniai bėgimai ir buvo testuojama kiek dar potencialo kojose yra likę ir pasirodo visai neblogai :)

Šią savaitę dar pagaliau įvyko pirmas "ne.Normalūs" kolektyvo bėgimas iš Vilniaus į Trakus (38 km), renkantis kiek įmanoma trail ir su gera nuotaika. (jei kam reikės gpx failo, galiu pasidalinti)

Visus dviejų piliečių nuotykius galima sekti šiame facebook puslapyje ir jei jūs jaučiate norą pasijungti prie šio judėjimo, t.y. bėgti kur akys mato ir su polėkiu, prašau kontaktuokite ir jungtės prie kitų mūsų bėgimų.
Kaip mums sekėsi, galima pamatyti šiame video:

Gyvenimą pakeitęs kompanionas :) [VIDEO]

Daug metų atgal, dar kai apie bėgimą žinojau tik tiek, kad aš jo nekenčiau ir jis man priminė prievoles mokykloje, būtent šuo pakeitė šį požiūrį ir tik jis atvedė mane į šį keistą užsiėmimą.

2006 metų pavasarį aš ir Lord'as (vokiečių aviganis), kuris tuo metu buvo dar tik 9 mėnesių amžiaus, sudalyvavom pirmose Lietuvos krašto apsaugos organizuojamose biatlono su šunimi varžybose, kur reikėjo bėgti 9 km, įveikti tris kliūčių ruožus, šaudyti iš kovinio ginklo, bei šuniui sulaikyti nusikaltėlį. Visa tai atlikti greitai ir užtikrintai. Krašto apsaugos kinologai buvo pagrindiniai dalyviai šiame renginyje, o mes visiškai "žali" ir vieninteliai civiliai tokio tipo varžybose. Šiandien jau beveik 10 metų praėjo po šių varžybų, bet prisiminimai lyg renginys būtų buvęs vakar.

2007 metų lapkričio mėnesį dalyvavom jau visai ne karinėse varžybose, tai vienos iš pirmųjų Canicross renginių. Apie bėgimą tuo metu žinojau tiek, kad reikia bėgimo batelių, kuriuos įsigyjau kelios dienos prieš varžybas. Gerai praleidom laiką ir tai buvo pirmas kartas, kai aš pravėriau duris savo galvoje į bėgimą. Tuo metu aš buvau vienintelis pilietis ne iš kinkinių sporto arba krašto apsaugos, o vokiečių aviganis iš vis visiems dalyviams buvo egzotika. Daugelis klausinėjo, kodėl aš kankinu vokiečių aviganį, nes jis nesutvertas tokio tipo varžyboms, o pakeliui reikės man jį netik nešti, bet ir tempti. Tokie veiksmai griežtai yra draudžiami pagal varžybų taisykles ir teisėjai pažadėjo įdėmiai mane stebėti, ar tik aš nekankinu gyvūno :)
 

Mano atsakas buvo paprastas - susitiksim finiše ir kiek žinau visi šunys moka bėgti. Aišku nebuvom mes greičiausi ir grakščiausi ta dieną, tačiau finišą mes pasiekėm, bei net užėmėm garbingą penktą vietą :)

Taip mes prisistatėm kinkomų šunų bendruomenei ir tapom canicross gerbėjai. 

2009 metų vasaros viduryje mes dalyvavom pirmose Dogtrekking (orientacinis žygis pėsčiomis poroje su šuniu) varžybose, ilgiausioje 25 km distancijoje. Tai buvo viena karščiausių birželio dienų, kurios metu buvo visko, tačiau mes sugaišę 6 valandas ir įveikę 35 km pasiekėm finišą pirmieji ir artimiausią persekiotoją aplenkėm 1,5 valanda. Aišku tai ne bėgimas, bet tai buvo veikla su šunimi. Šiose varžybose jau dalyvavo nemažas būrelis šunų, kurie nebuvo išveisti kinkimui arba bėgimui.  

Taip po truputį populiarėjo mano kasdieniniam gyvenime įvairios veiklos kartu su šunimi ir po truputį vis daugiau laiko užimdavo bėgimas bei canicross'as. 

Nors mano kompaniono jau nebėra šalia, tačiau įdėtas darbas, daug metų atgal, jau duoda vaisių ir žmonės supranta, kad šuns palikti namie nereikia, puikiai galima gerai leisti laiką kartu ir bėgti gali visos veislės, net ir tos kurios nėra sutvertos bėgimui.

Jau 2016 metų gegužės 14 įvyks pirmos ir tik Canicross'ui dedikuotos varžybos. Labai džiugu, kad šis užsiėmimas populiarėja Lietuvoje ir pritraukia vis daugiau ir daugiau entuziastų.  

Turėjau garbės prisidėti prie šio renginio organizacijos ir nufilmuoti jiems šį canicross'ą reklamuojantį video. Pasižiūrėkit, kokias puikias emocijas suteikia ši veikla šunims, bei jų šeimininkams. Čia puikia matosi, kad gali bėgti visi, netik šunys, bet ir žmonės.