Mažasis Asvejos ratas (35 km)

Toks ruduo, koks buvo spalio 12 dieną, išliks ilgai atmintyje. Nuostabios spalvos, nuostabi vieta ir tikrai nuostabus bėgimui tinkamas oras. Nesitikėjau atrasti tai, ką pavyko rasti Dubingiuose ir Asvejos apylinkėse. Šis ežeras tikrai turi kažką didingo ir nepakartojamo, žinant kiek Lietuvos istorijos įvykių yra susipynę su šiuo regionu, dar labiau suteikė paslaptingumo rytinei atmosferai. Labai daug emocinio užtaiso pridėjo neseniai perklausyta audio knyga - E. Malukas "Karalienė Barbora".
Planas buvo įveikti visą trasą aplinkui Asvejos ežerą (~57 km), tačiau paskutiniu momentu pasirinkau trumpesnę - 35 km, nes nuo spalio 14 dienos pradedu 24 savaičių pasiruošimo treniruočių ciklą, kurį kovo 29 dieną turėtų vainikuoti "Ecotrail de Paris" (p.s. gal yra norinčių ruoštis ir važiuoti kartu, jei taip duokite žinoti?). Ilgasis ratas būtų pridėjęs vienos savaitės atsigavimo laikotarpį ir taip atitolinęs treniruočių ciklo pradžią.
Orų prognozė žadėjo tirštą rūką, todėl  nenorėjau tapti "ežiuku rūke" ir starto laiką pavėlinau 2 valandomis, startavau 10 valandą ryto iš Dubingių kapinių stovėjimo aikštelės.  Pagautas įkvėpimo ir vietinių gyventojų nustebusių žvilgsnių prabėgau pirma posūkį, tačiau greitai susiorientuoti padėjo Suunto Ambit GPS track'as ir aš jau judėjau drėgnomis nuo rūko pamiškėmis ežero pakrante. Pirmas sustojimas ir pakliuvimas į tyla, bei gamtos ramybę įvyko 4-5 kilometre, čia galutinai įsitikinau - ši diena bus nuostabi, datą pasirinkau teisingai.

4, 5, 6 kilometrus įveikiau per 30 minučių periodiškai sustodamas pasimėgauti visiška tyla/ramybe, padarydamas kelis foto kadrus, kurie padėtų užfiksuoti tai - tyla/ramybę. Nebuvo jokio vėjo, jokio paukščio, žuvies sukelto garso, oras tiesiog sustingo, vanduo pavirto veidrodžiu ir atrodė, kad aš čia vienas esu iš kito laiko ir savo judėsiu, bei žvilgčiojimu į laikrodį iškreipiu šią realybę bei Asvejos ramybę.
Toliau judant, apleistos ir gyvenamos sodybos piešė rudeninį Lietuvos kaimo paveikslą - derlius nuimtas, gyvuliai vis dar pievose, gyventojai jau laukia žiemos... Liko tik paskutiniai darbai ir visus šiuos kaimus, pievas sukaustys ateinanti žiema. Vietiniai gyventojai pasirodė labai draugiški - siūlė paragauti obuolių, greičiausiai būtų davę ir vandens jei būčiau pritrūkęs, tačiau vietiniai šunis turėjo kitą nuomonę - puolimo pavyko išvengti tik prisiminus įgūdžiu įgautus dresuojant šunis.

Antroji trasos dalis buvo ne ką prastesnė, nors truputi teko nutolti nuo ežero, dėl neįveikiamu pelkėtų pievų, tačiau tai pridėjo kelis greitesnius kilometrus puikiu žvyrkeliu, o atrastos nuostabios rudeninės pievos, privertė vėl trauktis fotografavimo įrenginį.

Miškas ties 25 ir 30 kilometrais yra labai įvairus - kai kur nukritusių lapų tiek, kad tako/kelio nebuvo įmanoma rasti, o kai kur miškas pavirsta į "trolių buveinę", kuris tamsiu paros metu būtų buvusi tikrai nejauki.

Asveja visą laiką nustebindavo nuostabiais vaizdais, kuriuos fiksuodamas negalėjau atsigrožėti:

"Graikiškas riešutas"

Paskutiniai 3 kilometrai butų buvę tiesiog kilometrai plentu, bet galvoje vis sukosi vaizdai, emocijos, kurias suteikė šis nuostabus gamtos kampelis. Kas tikrai nustebino -  nebuvo matyti beveik jokių žmogaus paliktų šiukšlinių, kurių gausu bėgiojant Vilniaus apylinkėse. Labai linkėčiau ir toliau išlikti šiam gamtos lopinėliui tokiam nuostabiam ir patraukliam koks jis yra dabar.
Galutinį kelionės akcentą padėjo Dubingiai, bei Asvejos pakrantėje stūksantis piliakalnis.

Truputį statistikos:
Atstumas: 35 km.
Pakilimas: +400 m.
Gruntas: 10% vienavėžis miško takelis, 70% dvivėžis miško takelis, 20% žvyrkelis.
Maistas: džiovintų vaisių asorti - kriaušės, obuoliai, slyvos, abrikosai, ananasai ir t.t. Pirkau Maximoje, labai gerai suveikė. Gėriau tik vandenį ~ 2 litrai.

Statistika: http://www.movescount.com/moves/move19798075

Bėgimo metu užfiksavau kelis video ir norėčiau pasidalinti pirmuoju bandymu:

Nuoroda į video čia:  http://youtu.be/-vSqKY_sKM0